Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Lietuvos ornitologų draugijai - 20 metų

2009-10-02 (0) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (989)
    Share

Paukščiai nuo neatmenamų laikų gyvena šalia žmonių, todėl yra tapę svarbia mūsų gyvenimo bei kultūros dalimi. Būdami ir matomi, ir nematomi tuo pačiu metu, paukščiai visais laikais stebino žmones, todėl ne vienos tautos tautodailėje, tautosakoje, papročiuose, prietaruose ir net kai kuriuose pirmuosiuose rašytiniuose šaltiniuose jiems priskiriamos unikalios, o kartais net ir mistiškos savybės.

Paukščiai iš tiesų yra nuostabi ir nepakartojama mūsų gamtos dalis, jie džiugina mus tiek savo giesmėmis, tiek išvaizda, todėl paukščiais imta rūpintis. Prieš 20 metų buvo įkurta, iki šiol sėkmingai veiklą vystanti Lietuvos ornitologų draugija (LOD), vienijanti gamtai ir paukščiams neabejingus Lietuvos žmones. LOD rūpinasi ekologiniu visuomenės švietimu, tiria paukščių populiaciją, monitoringus bei visuomeniškai kontroliuoja aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugą reglamentuojančių įstatymų leidimą ir vykdymą.

1994 m. Lietuvos ornitologų draugija tapo tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos BirdLife International asocijuota nare. Nuo 2005 metų – Lietuvos aplinkosaugos NVO koalicijos nare. Šiuo metu LOD yra gausiausia nevyriausybinė aplinkosaugos organizacija šalyje. Draugijos nariai yra nuolat informuojami apie aktualias paukščių ir aplinkos apsaugos problemas ir laimėjimus, kviečiami dalyvauti LOD organizuojamuose paukščių tyrimų, globos ir apsaugos programose bei projektuose, sportinės ornitologijos varžybose, pažintinėse išvykose.

LOD turi savo interneto svetainę www.birdlife.lt, kurioje kuriama ir tobulinama informacinė sistema, leidžianti LOD nariams prisijungti ir pildyti asmeninę informaciją, vesti stebėjimų dienoraščius bei stebėti paukščių sąrašus. Juos gali matyti ir kiti LOD nariai. Pageidaujantieji gali apsilankyti LOD būstinėje ir pasinaudoti čia sukauptų knygų bei kitų leidinių biblioteka, susipažinti su naujausiais draugijos leidiniais. Norintieji tapti LOD nariais, gali rasti anketą interneto svetainėje www.birdlife.lt arba apsilankyti draugijos būstinėje.

Kokius renginius organizuoja LOD?

Daug projektų, renginių jau įgyvendinta, tačiau nemaža dalis jų vyksta kasmet. Pavyzdžiui, akcija „Metų paukštis“. „Metų paukščio“ akcijos pagrindinis tikslas yra atkreipti dėmesį į sparčiai nykstančias sparnuočių rūšis, kurioms šiuo metu labiausiai reikalingas žmonių dėmesys bei rūpestis. Ateinančių 2010 metų paukščiu yra išrinktas baltasis gandras, todėl jo apsaugai Lietuvoje buvo parengtas projektas „Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“, kurio pagrindinis tikslas – užtikrinti ilgalaikę ir efektyvią baltųjų gandrų apsaugą visoje Lietuvoje. Projekto pagrindiniai veiksmai apima: baltųjų gandrų lizdų inventorizaciją, baltųjų gandrų lizdaviečių GIS duomenų bazės sukūrimą ir duomenų analizę, baltųjų gandrų tvarkymo plano parengimą, teisės aktų, susijusių su baltųjų gandrų lizdų apsauga, analizę, baltųjų gandrų apsaugos plano parengimą, baltiesiems gandrams svarbių vietų Lietuvoje nustatymą. Plačiau apie šį projektą galima paskaityti www.ciconia.lt 

Metai iš metų organizuojami ir kiti renginiai. Tai „Sportinės ornitologijos čempionatas“, „Paukščių stebėjimo maratonas“, „24 valandų paukščių stebėjimo maratonas“, „Žalia varna“, Paukščių stebėtojų ralis, „Kalėdinis maratonas“, “Gyvasis pavasaris” (Spring Alive), „Paukščių sutikimo šventė“, „Ornitologų šventė“, „Pasaulinė migruojančių paukščių diena“, „Susipažinkite – tai paukščiai...“, „Paukščių palydos“, „Rudeniniai žąsų ir gervių migracijos stebėjimai“, „Vandeninių strazdų apskaita“, „Lesyklas lankančių paukščių apskaita“, „Kalėdinė paukščių apskaita“. Draugija yra parengusi metinį renginių planą ir tai sudaro galimybę visiems norintiems prisijungti prie draugijos veiklų.

LOD šiuos metus galėtų pavadinti ypatingais. Jie išsiskiria ir visa paukščių apsaugai svarbių jubiliejinių sukakčių gausa. Šiemet sukanka 85 metai nacionalinei Paukščių dienai, 90 metų kaip Lietuvoje valstybiniu lygiu pradėta rūpintis paukščių apsauga, prieš 30 metų priimta Paukščių direktyva, švenčiama 20 metų nepriklausomos LOD veiklos sukaktis, sukanka net 110 metų paukščių žiedavimui pasaulyje ir 80 metų paukščių žiedavimui Lietuvoje, kuris siejamas su Ventės rago ornitologinės stoties įkūrimu.

85 metai – nacionalinei Paukščių dienai

Šią dieną žmonės, mylintys paukščius, į medžius kelia inkilus, išvalo senesnius, rengia naujas lizdavietes, organizuoja akcijas mokyklose, urėdijose, girininkijose, regioniniuose parkuose. Nacionalinis „Paukščių dienos“ atsiradimas susijęs su profesoriumi su iškiliuoju paukščių apsaugos Lietuvoje propaguotoju, mūsų šalies ornitologijos mokslo pradininku, profesoriumi Tadu Ivanausku.

T. Ivanauską žavėjo kai kurių kitų kraštų paprotys organizuoti specialias visuomenines paukščių globos propagavimo akcijas. 1920 m. rugsėjo 15 d. „Trimite” jis rašė apie Paukščių dienas, skirtas JAV mokyklose supažindinti su vietiniais paukščiais. Šių renginių metu JAV mokyklose būdavo klausomasi paskaitų apie paukščius, rengiamos ekskursijos lizdams apžiūrėti, skaitomi literatūriniai kūriniai šia tema.

Pirmaisiais bandymais panašius renginius organizuoti Lietuvoje galima laikyti 1922 m. prof. T. Ivanausko iniciatyva Kaune kartu su jaunimu organizuotai keltus inkilus paukščiams. Vėliau, skatindamas rengti Paukščių dienas, profesorius spaudoje kvietė vykti į ekskursijas pasižiūrėti paukščių, šią šventę rengti kartu su medžių sodinimo švente. Jis taip pat siūlė populiarinti paukščių apsaugą dar mokyklos suole supažindinant besimokančią jaunuomenę su paukščiais, jų reikšme (tuo metu buvo sakoma – nauda). Ir tik nuo 1924 m. inkilų kėlimą ir paukščių globą skatinančios akcijos Lietuvoje jau oficialiai pradėtos vadinti Paukščių dienomis. Šią šventę organizuoti ėmėsi Lietuvai pagražinti draugija, kurios didžiausi talkininkai buvo mokyklų jaunimas, jaunieji ūkininkai ir kitos jaunimo organizacijos.

Pastaraisiais metais Paukščių diena dažnai tapatinama su kovo 20-ąją minima Pasaulinė Žemės diena, kartais apjungiama ir Gandrų sugrįžimo šventė. Ir tai nėra blogai. Visų šių švenčių pagrindinis tikslas yra atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkos apsaugos problemas ir ugdyti pagarbą gamtai. Neretai Paukščių diena perkeliama ir į balandžio mėnesį, kai ji tampa kitų gamtos apsaugai svarbių renginių – Miško dienų ir Medžių sodinimo švenčių – dalimi.

90 metų, kai Lietuvoje valstybiniu lygiu pradėta rūpintis paukščiais

Šiais metais sukanka ir 90 metų, kai Lietuvoje valstybiniu lygiu pradėta rūpintis paukščiais. 1919 m. prie Švietimo ir mokslo ministerijos buvo įsteigta Lietuvos gamtos tyrimo stotis, kuri rinko, tvarkė ir naudojo medžiagą Lietuvos gamtai pažinti. Buvo renkamos žinios ir apie nykstančias rūšis. Gamtos tyrimo stoties ataskaitoje buvo paskelbtas Lietuvos paukščių sąrašas („Kosmos“, 1922/1923, Nr 1, p. 1 – 26) su komentarais apie rūšių statusą, apsaugos reikmes. Tai buvo pirmoji mokslinė studija apie paukščius ir jų apsaugą Lietuvos valstybėje, atlikta valstybės užsakymu. Vienas iš Lietuvos gamtos tyrimų stoties įkūrimo iniciatorių ir kurį laiką jos direktorius buvo prof. T. Ivanauskas.

30 metų paukščių direktyvai

Prieš 30 metų buvo priimta Paukščių direktyva. Dabar ji vadinasi Europos Sąjungos paukščių ir buveinių direktyva. Apskritai ES gamtos apsaugą reglamentuoja du teisiniai aktai – Paukščių ir Buveinių direktyvos, taip pat ir ES gamtosauginės direktyvos, kurios riboja prekybą laukiniais gyvūnais ir jų išvestinėmis dalimis; nusako laukinių gyvūnų medžioklės terminus ir būdus; įpareigoja saugoti svarbius laukinius gyvūnus, augalų rūšis ir gamtines buveines, išskiriant joms specialias saugomas teritorijas bei garantuojant, kad tose teritorijose nuolatos išliks gera populiacijų ir buveinių apsaugos būklė; įpareigoja saugoti visus laukinius gyvūnus ir augalus visoje valstybės teritorijoje.

Europos Bendrijų Tarybos direktyva 79/409/EEC dėl laukinių paukščių apsaugos (Paukščių direktyva) priimta 1979 m. balandžio 2 d. Ši direktyva – viena seniausių gamtos apsaugą reglamentuojančių direktyvų. Visose šalyse narėse ji oficialiai įsigaliojo 1981 metų balandžio 6 dieną. Šia direktyva siekiama apsaugoti visų rūšių laukinius paukščius, natūraliai paplitusius europinėje valstybių narių teritorijoje. Ši direktyva taikoma paukščiams, jų lizdams ir buveinėms. Visos šalys narės privalo laikytis direktyvos nuostatų.

Europos Bendrijų Tarybos direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (92/43/EEB) (Buveinių direktyva) tapo pagrindine Europos gyvūnijos ir augalijos bei jų buveinių apsaugos priemone. Direktyvos tikslas – padėti išsaugoti biologinę įvairovę, išsaugant buveines ir laukinius gyvūnus bei augalus valstybių narių teritorijose, atsižvelgiant į šalių ekonominius, socialinius, kultūrinius ir regioninius reikalavimus. Ji padeda siekti darnaus vystymosi ir numato biologinės įvairovės išsaugojimo būdus. Šia direktyva norima užtikrinti ,,gerą apsaugos būklę". Tai nustatoma remiantis rūšių populiacijų kaita, rūšių ir buveinių natūralaus paplitimo tendencijomis bei šių rodiklių procentiniu santykiu, palyginti su visos Europos rūšių gausumu bei paplitimo plotu ir pan. O atsižvelgiant į tai, kad kai kurioms rūšims išnykti grėsmė yra ypač didelė, jos direktyvoje yra apibrėžiamos kaip prioritetinės.

Taip pat reiktų paminėti, kad Paukščių ir Buveinių direktyvos įgyvendinimas sąlygojo NATURA 2000 tinklo kūrimą.

110 metų nuo paukščių žiedavimo pradžios

Sukanka 110 metų, kai pradėti žieduoti paukščiai ir 80 metų, kai įkurta Ventės rago ornitologinė stotis, kuri siejama su paukščių žiedavimo pradžia Lietuvoje. Apskritai paukščių žiedavimas yra vienas svarbiausių ir veiksmingiausių tyrimo metodikų. Juo išaiškinama paukščių žiemojimo vietos, migracijų maršrutai, migracijų terminai, migracijos trukmė, žiemojimo ir perėjimo vietų bei migracijų maršrutų pastovumas/nepastovumas, jauniklių grįžimas/negrįžimas į gimtinę, paukščių amžiaus trukmė, jų žuvimo priežastys, priešmigracinės klajonės, jauniklių dispersija, populiacijų struktūra ir dinamika bei įvairios kitos jų biologijos ir ekologijos savybės. Šie duomenys vertingi tiek moksliniu, tiek praktiniu požiūriu. Jie tarnauja ir pačių paukščių labui. Juk visa tai būtina žinoti paukščių ir jų buveinių realių ir efektyvių išsaugojimo priemonių organizavimui bei įgyvendinimui. Kitaip sakant, paukščių žiedavimas nėra tikslas, o tik labai efektyvi priemonė gauti atitinkamus rezultatus. Tie rezultatai – tai išvados gaunamos analizuojant bei apibendrinant paukščių žiedavimo ir jau aptiktų žieduotų paukščių aptikimo duomenis.

Paukščiai žieduojami tikintis, kad daugiau ar mažiau jų kada nors bus aptikta - vėl pateks į žmogaus rankas arba bus identifikuoti pagal perskaitytą žiedo įrašą jiems esant laisvėje, ir apie tai bus pranešta paukščių žiedavimo centrams. Deja, žieduoti paukščiai aptinkami ne taip jau dažnai. Be to, dar ir ne apie visus aptiktus pranešama. Todėl, norint gauti pakankamai informacijos, žieduojama išties daug paukščių. Labai svarbu, kad apie kiekvieną aptiktą paukštį būtų pranešama specialistams. Apie Lietuvos teritorijoje aptiktus (rastus negyvus ar sugautus, sumedžiotus, pastebėtus) bet kurios šalies žiedais žieduotus paukščius, prašome pranešti Lietuvos paukščių žiedavimo centrui (Laisvės alėja 106, LT-44253 Kaunas; Tel. (37) 205870; el.p. zcentras@takas.lt).

Bene daugiausia Lietuvoje paukščių sužieduojama Ventės rago ornitologinėje stotyje. Ventės Ragas – ideali geografinė vieta paukščių gaudymui ir žiedavimui. Baltijos jūros rytine pakrante eina vienas didžiausių paukščių migracijos kelių. Rugsėjo ir spalio mėnesiais neretai būna dienų, kai Lietuvos pajūriu per dieną praskrenda daugiau kaip du milijonai paukščių, iš kurių 70-80 proc. pasuka per Kuršių neriją ir 20-30 proc. tęsia savo kelionę rytine Kuršių marių pakrante link Ventės Rago. Pasiekę iškyšulio galą ir išvydę plačius marių vandenis, didelė dalis smulkiųjų paukščių grįžta, tupiasi į medžius ir krūmus, vėl bando skristi per marias.

Paukščius Ventės Rage pirmasis žieduoti pradėjo Mikas Posingis (1887–1951), dirbęs Ventės Rago švyturio prižiūrėtoju 1924-1944 metais. Jis artimai bendravo su Rasytės paukščių žiedavimo stoties mokslininkais ir pasiūlė žymiam gamtininkui prof. T. Ivanauskui pradėti paukščių žiedavimą Ventės Rage. Čia jie pradėti žieduoti oficialiai ir ištisus metus, nes Prof. T. Ivanausko pastangų dėka Ventės Rage 1929 m. buvo įkurta pirmoji Lietuvoje ornitologinė stotis. Šie metai žymi paukščių žiedavimo pradžią Lietuvoje.

Taigi, daug svarbių ir reikšmingų datų sukanka šiais 2009 metais. Lietuvos ornitologų draugijos 20 metų jubiliejaus proga, norėtumėme padėkoti visiems gamtos ir ypač paukščių mylėtojams, noriai prisidedantiems prie organizacijos veiklos. Dėkojame ir tiems, kurie dar ketina nuveikti gerų darbų dėl mūsų sparnuočių.

Parengė Lietuvos ornitologų draugija

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai
Susiję pagal žymes:

Įdomiausi

Paros
30(3)
23(2)
22(3)
17(0)
14(3)
12(0)
11(3)
Savaitės
30(9)
37(0)
33(8)
42(0)
31(5)
44(0)
38(0)
31(0)
52(1)
Mėnesio
119(12)
41(0)
44(8)
40(0)
49(0)
44(0)
40(1)