Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Besiformuojanti nauja geologinė era

2008-02-06 (0) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1732)
    Share

Žymiausi Didžiosios Britanijos stratigrafai (geologinių laikotarpių nustatymo ekspertai) Amerikos geologinės draugijos žurnale „GSA Today“ pažymi, jog jau šiandien galima nustatyti geologinius rodiklius, kurie po daugelio milijonų metų žymės naujos eros – antropoceno – pradžią.

Geologai jau seniai Žemės istoriją suskirstė į atskiras epochas, laikotarpius ir eras. Staigūs suakmenėjusių iškasenų ar uolienų cheminiai pokyčiai leidžia lengvai išskirti atskirus laikotarpius. Kartais laikotarpių ribos pažymėtos nepaprastos jėgos. Prieš 65 mln. metų kreidos periodo ir dinozaurų eros pabaigą bei terciaro pradžią inicijavo didelio asteroido smūgis. Visame pasaulyje to laikotarpio nuosėdinėse uolienose aptinkamas ypatingas sluoksnis, kuriame gausu iridžio – metalo, labiau paplitusio kosmose negu Žemės paviršiuje. Taip pat aptinkama suodžių, kurių ypač daug po katastrofos buvusių visuotinių gaisrų. Kiekvienos epochos suakmenėjusios iškasenos aiškiai skiriasi. Lėtas tektoninių plokščių judėjimas taip pat sukėlė esmingus pokyčius, dėl kurių atsirado ištisos kalnų grandinės, atskyrusios ar sujungusios vandenynus.

Nauji laikotarpiai sukuriami Žemės sistemoms peržengiant naują slenkstį. Tačiau šįkart naujosios eros nesuformavo Žemės gelmėse slypinčios nepalenkiamos jėgos ar nežemiškos kilmės objektai. Mokslininkai įsitikinę, kad naująją erą suformavo atskira rūšis – žmogus. Dėl šios priežasties naująjį laikotarpį galima pavadinti antropocenu – žmogaus laikotarpiu.

Stratigrafų geologinės draugijos komisijos vadovas Leicesterio universiteto mokslininkas dr. Janas Zalasiewiczius stebisi, kaip atskira rūšis gali padaryti tokį poveikį visai planetai. Žmogaus veikla daugeliu atžvilgių pralenkia natūralius procesus. Pavyzdžiui, žmonės išskiria gerokai daugiau CO2 negu ilgą laiką veikiantys ugnikalniai. Taip pat žmonės kur kas labiau sujudino Žemės paviršių negu upės, nuošliaužos ir potvyniai. Nepaprastai įdomu, kokius žmonijos veiklos įrašus ras ateities geologai. Viena aišku, kad bus velniškai daug betono. Žemės paviršius bus suardytas, apnuogintas ūkininkavimo ir kasybos tikslais, o vandenynuose nusės didžiuliai dumblo ir smėlio nuosėdų kiekiai. Dr. J. Zalasiewiczius pažymi, jog šiuo metu vandenynai rūgštėja. Jeigu rūgštėjimo procesas nesustos, tuomet nustos augti koraliniai rifai. Tokiu būdu sustos klinčių susidarymas, o tai savo ruožtu bus akivaizdus naujo ateities sluoksnio ženklas. Dideli pokyčiai bus ir suakmenėjusių iškasenų įrašuose, kuriuose gausu žmogiškųjų liekanų.

Remiantis dabartiniais apibrėžimais, mes gyvename holoceno („absoliučiai naujoje“) epochoje, prasidėjusioje paskutinio ledynmečio pabaigoje. Ilgesnius laikotarpius – periodus ir eras – valdo gerokai galingesnės jėgos. Geologams kelia nerimą klausimas, kokį dydžio poveikį žmonija daro mūsų planetai. Galima sakyti, kad antropocenas prasidėjo prieš 200 metų, kai vyko pramonės revoliucija, arba prieš 5 tūkst. metų, kuomet nuosėdose pradėjo kauptis pirmieji metalo dirbinių ženklai. Taip pat įdomu, kada pasibaigs ši era. Deja, eros pabaigos reikės laukti dešimtis ar net šimtus milijonų metų.

Iš kitos pusės, jeigu geologiniuose sluoksniuose nepastebėti jokie civilizuotos veiklos pėdsakai, tuomet kaip su legendinėmis senosiomis civilizacijomis? Jų nebuvo ar tiesiog jos nepaliko pėdsako? Ar jo tiesiog dar nesurado?

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
65(0)
43(0)
31(0)
22(0)
22(2)
19(4)
15(5)
Savaitės
102(0)
101(19)
69(2)
Mėnesio
148(2)
148(13)
146(3)
142(12)
138(22)