Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Dešimt 2007 metų idėjų, turėsiančių išgelbėti pasaulį

2007-12-27 (32) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (3342)
    Share

Dar vienas 2007 metų geriausių pasiekimų sąrašiukas. Jų mes pristatysime dar ne vieną. Šį kartą geriausios (bet nebūtinai praktiškiausios) 2007 metų mokslininkų idėjos kaip išgelbėti pasaulį nuo vis labiau įsibėgėjančio klimato atšilimo. Idėjos labai įvairios – nuo tikrai utopinių, iki ganėtinai praktiškų. Pasaulio požiūris į jas irgi labai įvairus – vieni ragina nesvarstant imti jas realizuoti, kiti baiminasi, jog tokie dalykai sukels dar didesnes nelaimes nei pati klimato kaita. O ką manote jūs?

Žemdirbystė „padangėse“

Sociologų paskaičiavimais dar po 40 metų pasaulyje gyvens iki 9.2 milijardų žmonių. Augant žmonijos populiacijai vis sunkiau bus ją išmaitinti – jau dabar 37% viso Žemės paviršiaus naudojama žemdirbystei. O didėjant gyventojų skaičiui, plėsti žemdirbystės plotus bus labai sudėtinga, nors maisto poreikis stipriai augs. Kaip išvengti maisto stygiaus katastrofos? Kaip išeitį siūloma statyti ekologinius dangoraižius, kurių viršūnėse būtų įrengtos šiltnamių lysvės, galinčios duoti derlių ištisus metus. Tokį prototipą jau sukūrė Kolumbijos universiteto mokslininkas Diksonas Dispomjeras. Jį išvysti galima Čikagoje esančiame mokslo ir pramonės muziejuje.

Ekologiškai „švarios“ karvės

Kiekvienais metais ūkininkų auginamos karvės ir kiti galvijai į aplinką išmeta daugiau nei 80 milijonų tonų metano – šiltnamio efektą sukuriančias dujas. Jų poveikis šiltnamio efektui netgi didesnis nei sukeliamas anglies dioksido. Bet apie tai jau senokai kalba vegetarai, siūlydami atsisakyti gyvulininkystės ir taip mažinti metano kiekį. Tačiau Anglijos mokslininkai siūlo kitokį būdą kaip išspręsti šią problemą neatsisakant mėgstamų mėsos patiekalų. Sprendimas labai paprastas – į gyvulių pašarą reikia pridėti česnako, kuris gerina maisto virškinimą ir naikina žarnyno bakterijas, gaminančias metaną. Tiesa, po tokio „maistinio papildo“ pasikeičia mėsos skonis, kuris gali ir nelabai patikti dabar jau labai išrankiai visuomenei. Na, bet galbūt tai skatins vegetarizmą?

Anglies šepečiai

Kokia įvardinama pagrindinė klimato atšilimo priežastis? Į atmosferą išmetamos dujos – metanas ir anglies dioksidas. O jeigu šias dujas iš atmosferos surinkus, problemos neliktų. Na bent jau teoriškai. Tai štai, teoriškai tai visai įmanomas dalykas. Kolumbijos universiteto fizikas suprojektavo beveik 100 metrų aukščio super-šepetį, galintį iš atmosferos sugerti tokį kiekį anglies dioksido, kurį išmeta 15 tūkstančių automobilių. Tokių įrenginių sistema, užimanti Arizonos valstijos plotą, galėtų sugerti anglies dioksidą, išmetamą visos žmonijos. Tačiau ką daryti su šia sugerta anglimi dar kol kas neaišku.

Kontroliuojami uraganai

Izraelio universiteto fiziko Danielio Rozenfildo nuomone, į uragano centrą įpurškiant dulkių būtų galima žymiai pagerinti šios stichijos stebėjimą iš palydovų. Tai leistų tiksliai žinoti uragano dydį, judėjimo greitį bei kryptį ir pagal tai evakuoti žmones. Tačiau jeigu stebėjimas sutriktų, galimos tragiškos pasekmės – tame tarpe ir juridinės. Kažkas juk turės atsakyti už neteisingus ar pavėluotus duomenis apie tūkstančių žmonių gyvybes nusinešančias nelaimes.

Laivai – debesų generatoriai

Apie Mančesterio universiteto profesoriaus Džono Letemo (John Latham) idėją padidinti viršutinio debesų sluoksnio atspindimąją galią (tuomet net ir esant šiltnamio efektui mažiau saulės energijos pateks į atmosferą, tuo pačiu mažesnė bus temperatūra) mes jau rašėme šioje naujienoje, tad nebesikartosime. Tiesa, kiek ši idėja praktiškai naudinga, kol kas dar niekas nesiryžo prognozuoti.

Efektyvesnių medžių sukūrimas

Amerikos mokslininkai šiais metais publikavo tyrimų rezultatus, kuriuose nagrinėja „tobulesnių“ medžių išvedimo galimybę. Tam aišku reiktų panaudoti genetinį modifikavimą, po kurio medžiai mažiau gamintų liginino – cheminio junginio, apsunkinančio medienos panaudojimą gaminant biologinį kurą. Tokie modifikuoti medžiai absorbuotą anglies dioksidą labiau kauptų šaknyse, tuo tarpu kita medžio dalis būtų lengvai perdirbama į biologinį kurą. Kame problema? Tiesiog yra tikimybė, jog po tokių modifikacijų bus pažeista pasaulinio lygio ekosistemos pusiausvyra.

Žaliuojantys vandenynai

Padidinus į jūrą išmetamo geležies arba fekalijų kiekį, dar labiau suvešėtų jūros augalija, o ypač planktonas, kuris sugeria anglies dioksidą. Kuo daugiau jūrose planktono, tuo daugiau absorbuojamas anglies dioksidas. O kuomet jūros flora miršta, ji grimzta į jūros dugną ir anglis konservuojama. Tačiau kuo daugiau planktono, tuo mažiau deguonies ir šviesos patenka į vandenį, be to didėja vandens rūgštingumas. Iškyla visos jūros ekosistemos žūties grėsmė – tą jau patyrė kai kurios vidinės jūros, užterštos žmonių veiklos produktais.

Dirbtiniai ugnikalniai

Pasaulinį atšilimą gali pristabdyti aukštai stratosferoje išpurkštos sieros sluoksnis. Tokį siūlymą 2007 metų BBC dokumentiniame filme „Penki būdai išgelbėti pasaulį" pateikia Nobelio premijos laureatas Paulas Crutzenas. Mokslininko įsitikinimu, sieros dalelės, panašios į tas, kurias „išspjauna" vulkanai, galėtų tapti natūraliu planetos šaldymo įrankiu. Jo nuomone, pakankamas sieros kiekis atmosferoje leistų atstatyti tokį klimatą, kuris buvo 1990 metais. Tačiau jeigu kažkas nepavyktų, atmosferos išvalymas nuo sieros užtruktų daugybę metų. Apie pačią idėją plačiau galite paskaityti šioje mūsų publikuotoje naujienoje

Kosminiai veidrodžiai

Arizonos universiteto astronomas Rodžeris Endželas nusiteikęs atvėsinti Žemės planetą su milžiniškais orbitiniais veidrodžiais. Jų plotis turėtų siekti ne mažiau kaip 1.5 milijono kvadratinių metrų – gigantišką veidrodį sudarytų 16 tūkstančių milijardų mažų veidrodžių, į orbitą nuskraidintų su anglies pluošto patranka, kurios statybos kainuotų 5 tūkstančius milijardų dolerių. Na, kažkokie gigantomaniški skaičiai... Vienintelė problema, kurią įžvelgia pats autorius yra tame, jog šis sprendimas nemažina anglies dioksido kiekio atmosferoje ir šiltnamio efektas bet kuriuo metu galės pasireikšti iš naujo.

„Pasyvinis režimas“

Kai kurie mokslininkai siūlo nieko nekeisti ir tiesiog stebėti vykstančius procesus. Šis požiūris sulaukia bene daugiausia kritikos. Kiekvienais metais žmonija į atmosferą išmeta 8.4 milijardus tonų anglies dioksido. Ir šis kiekis kol kas tik auga – tad jau dabar žmonija nesąmoningai atlieka milžinišką eksperimentą su atmosfera. Atsižvelgdami į tai kai kurie mokslininkai siūlo įgyvendinti bet kokią iš aukščiau išvardintų idėjų – vis tiek blogiau nei dabartinio teršimo „eksperimento“ pasyvus stebėjimas jau nebegali būti.

Plačiau: 10 ГЕНИАЛЬНЫХ ИЗОБРЕТЕНИЙ, КОТОРЫЕ СПАСУТ ЖИЗНЬ НА ЗЕМЛЕ

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (32)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
69(5)
29(1)
25(2)
25(3)
15(1)
14(5)
12(0)
Savaitės
72(5)
68(0)
64(1)
Mėnesio
155(47)
146(15)
113(0)
112(24)
101(0)