Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Kas tai yra Prototaxites arba paini didžiausio Žemės grybo istorija

2007-09-29 (6) Rekomenduoja   (5) Perskaitymai (5759)
    Share

Tai 150 metų senumo mįslė – lygiai tiek laiko paleontologai bandė išsiaiškinti, kas tai per organizmas yra Prototaxites. Tokiu vardu buvo pakrikštytas paslaptingas suakmenėjęs radinys, kurio niekaip nėjo priskirti ne tik konkrečiai biologinei šeimai, bet ir apskritai jokiai karalystei. Ir tik dabar mokslininkams pavyko surasti atsakymą į šią mįslę. Ir atsakymas vertas pačio klausimo – pagarba šiam paslaptingam organizmui tik dar labiau padidėjo.

Iš pradžių prisiminkime trumpą šio paslaptingo organizmo istoriją. Visuomenei pirmasis jį pristatė amerikiečių mokslininkas J.W. Dawson 1859 metais. Mokslininkas manė, jog šis organizmas kažkaip susijęs su kukmedžiais (Taxus), todėl ir pavadino jį Prototaxites. Tačiau tai kėlė nemažai abejonių, nes paslaptingam organizmui buvo nei daug nei mažai – nuo 420 iki 350 milijonų metų. Kitaip sakant kalba eina apie silūro periodo pabaigą ir devono periodo pradžią, kuomet nieko panašaus į kukmedžius nebuvo išviso. Tačiau ką dar galima pagalvoti apie augalą, kurios skersmuo siekė 1,2 metro, o aukštis – nuo 6 iki 8 metrų. Devono periode tai turėjo būti pats stambiausias savo laikmečio organizmas.

Nepanašu, jog organizmas buvo mutacija – jo suakmenėjusios liekanos aptinkamos visame pasaulyje. Pavyzdžiui Saudo Arabijoje surastas 5,3 metrų aukščio ir 1,37 metrų skersmens Prtototaxites. Niujorko valstijoje aptiktas 8,83 metrų aukščio ir 34 cm viename gale ir 21 cm kitam gale diametro augalas. Kanados radinys – tikras mažylis: jo aukštis siekia 2,13 metro, o storiausios vietos diametras – 91 cm.

Saudo Arabijoje surastas Prototaxites (nuotrauka Review of Paleobotany and Palynology, Francis Hueber, Smithsonian Institution)

Saudo Arabijoje surastas Prototaxites (nuotrauka Review of Paleobotany and Palynology, Francis Hueber, Smithsonian Institution)

XIX amžiaus pabaigoje gimė naujos teorijos apie paslaptingą augalą. Pavyzdžiui, jog tai milžiniškas kompaktiškas dumblis. Ši teorija kurį laiką netgi buvo vyraujanti ir įtraukta į enciklopedijas bei mokyklų vadovėlius. Nors įsivaizduoti tokio dydžio dumblius ganėtinai sudėtingas uždavinys. Tačiau kiti siūlomi variantai buvo dar mažiau logiški: kad tai plikasėklis (buvo atmesta beveik iškart), milžiniška kerpė arba milžiniškas grybas. Dar vienas pavyzdys, jog mokslas dažnai „paskuba“ ir kaip teisingą teoriją priima tą, kuri yra palaikoma mokslinės visuomenės daugumos, nors galbūt yra visiškai neteisinga.

Labiausiai glumino tai, jog organizmas neturėjo nei šaknų, nei rizoidų, nei šakų, nei lapų, nei išvys kažko panašaus, tiktai milžinišką stiebą. Kokias teorijas mokslininkai bekeltu, visos jos atrodė neįtikėtinos. Tuo labiau, jog šiame laikmetyje nebuvo nieko panašaus – biologinė įvairovė tik pradėjo vystytis ir aplinkui šliaužiojo šimtakojai ir pirmieji vabalai.

Visame pasaulyje surandami Prototaxites suakmenėję gabaliukai. Daugelis iš jų tesiekia kelis centimetrus.

Visame pasaulyje surandami Prototaxites suakmenėję gabaliukai. Daugelis iš jų tesiekia kelis centimetrus.

Paslaptis liko paslaptimi daugiau apie 150 metų. Ir tiktai dabar Čikagos ir Vašingtono mokslininkai su Francisu Huebertu iš Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus (Smithsonian Institution, National Museum of Natural History) priešakyje rado įrodymus kad tai vis dėl to buvo bokšto pavidalo grybas! Įrodymai gauti analizuojant Prototaxites audinius plonuose petrografiniuose šlifuose, bei vertinant 12C bei 13C izotopų santykius. Izotopai buvo analizuojami ne tiktai šiame organizme bet ir tikruose to laikmečio augaluose – psilofituose (maži sporiniai induočiai iki 1 m aukščio). Psilofitų anglies izotopų santykis yra panašus į izotopų santyki to laikmečio atmosferoje, tuo tarpu Prototaxites turėjo kur kas didesnes izotopų santykio variacijas nei galima būtu tikėtis jei tai būtu fotosintezuojantis organizmas (taigi tai heterotrofas). Anatominiai įrodymai – tai mikroskopinė hifų struktūra.

Tačiau net ir tokie tvirti įrodymai visų abejonių neišsklaidė – pavyzdžiui, Monrealio universiteto (Université de Montpellier II) mokslininkas Marc-André Selosse įsitikinęs, jog tai busianti kerpė. Nerimstančias diskusijas skatina pats organizmo neįprastumas. Vienas iš grybo versijos šalininkų, Čikagos universiteto (University of Chicago) mokslininkas Charles Kevin Boyce nesiliauja stebėtis šiuo organizmu. „Nesvarbu, kokius argumentus beišsakytumėte, vis tiek gaunasi kažkas beprotiško. 10 metrų aukščio grybas – kažkokia nesąmonė. Tačiau ir joks jūrinis dumblis negali pasiekti tokio aukščio. Ir nežiūrint viso šito – suakmenėjusiu pavidalu jis guli prieš mus“.

Charles Kevin Boyce laiko nuo Prototaxites nupjautą plokštelę. Kompiuterio ekrane stipriai išdidintas organizmo ląstelės cheminis žemėlapis (Lloyd DeGrane)

Charles Kevin Boyce laiko nuo Prototaxites nupjautą plokštelę. Kompiuterio ekrane stipriai išdidintas organizmo ląstelės cheminis žemėlapis (Lloyd DeGrane)

Taip, paskutiniai Francio Hueberto tyrimai įrodo, jog organizmas buvo grybas. Tačiau mokslininkas labai nusivylė tuo, jog nepavyko aptikti reprodukcinių struktūrų – o tai būtų galutinis šios hipotezės įrodymas. Tuo labai apsidžiaugė teorijos priešininkai – ypač „kerpininkai“. Visgi izotopų santykio analizė yra pats rimčiausias įrodymas to, jog Prototaxites yra grybas. Nors teorijos kritikai vis dar nerimsta, tačiau sukritikuoti šių įrodymų negali – vienintelis likęs neaiškus kabliukas šioje atpažinimo istorijoje – reprodukcinės struktūros. Jei jos bus rastos, paslaptingasis organizmas neabejotinai taps pačiu didžiausiu Žemės istorijoje grybu. Nors, pagal viską panašu, jog taip ir yra.

Kodėl šis grybas buvo toks didelis neaišku. Galbūt, manoma kad jo aukštis suteikė jam privalumo plačiau išsklaidyti sporas. Manoma kad tokio dydžio nejudrus heterotrofinis organizmas augo nepaprastai ilgai ir galėjo išgyventi vien tiktai todėl kad tuo laikmečiu sausumoje dar neegzistavo specializuotų augalėdžių gyvūnų. Tuo labiau, jog ir jo ląstelių struktūra nuo dabartinių grybų turėjo skirtis – išlaikyti tokiam svoriui reikėjo tvirtumo, tad iš skonio jis greičiau buvo panašus į medį, nei į grybą. O sugraužti „tokį grybuką“ tiesiog nebuvo kam.

Pagal:

Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(5)
Komentarai (6)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
49(2)
37(2)
33(0)
32(0)
25(9)
23(4)
19(2)
18(8)
16(7)
14(2)
Savaitės
86(9)
69(0)
64(2)
62(3)
Mėnesio
137(27)
132(0)
122(6)
113(14)
111(0)