Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Kodėl prireikia mažiau laiko nuskristi iš Niujorko į Paryžių negu iš Paryžiaus į Niujorką?

2007-10-18 (4) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (6231)
    Share

Lėktuvas, skrendantis iš Paryžiaus į Niujorką paprastai užtrunka apie 8 valandas, tuo tarpu grįžtant atgal jam visuomet prireikia apytikriai 45 minutėmis mažiau. Ne, jie nesugenda skrisdami į JAV, kažkur pusiaukelėje nenusileidžia norėdami perlaipinti keleivius ar grįždami tyčia nenusprendžia padidinti greitį, kad sparčiau atvyktų į Paryžių. Tad kodėl vyksta toks neįprastas reiškinys ir kaip tai aiškinama?

Pasirodo visos šios mįslės priežastis susijusi su Žemės sukimusi, o tiksliau – greitesnį gįžimą lemia didelė oro srovė arba dar kitaip vadinama atmosferos siaurymė, kuri paspartina skrydį į Europą. Kas ji tokia? Atmosferos siaurymės (angl. jet stream) – tai palyginus siauros, vingiuojančios formos, nutrūkstančios oro srovės, greitai judančios atmosferoje maždaug 11 km aukštyje, dažniausiai iš vakarų į rytus abiejuose pusrutuliuose. O atsiranda ji dėl vėjo formavimosi ypatumų. Kas gi čia vyksta?

Pradėkime nuo to, jog Saulė sušildo daug labiau mūsų Žemės ekvatorinius regionus, negu visą likusį rutulį. Šiltas oras kyla ir po truputį pasuka link ašigalių. Taip ima formuotis vėjas.

Kitaip sakant, vejas kyla, atsiradus skirtumui tarp dviejų oro masių slėgio: pagal termodinamikos dėsnius, vėjas pučia iš aukšto slėgio regiono link žemo slėgio regiono, kol abiejų oro masių slėgiai susilygina. Vidutinėse platumose vėjo kryptį įtakoja ir Koriolio efektas. Jei planetos paviršius įšiltų vienodai ir Žemės sukimasis neįtakotų atmosferos cirkuliacijos, vėjai pūstų tik nuo pusiaujo į ašigalius viršutiniuose atmosferos sluoksniuose (šiltesnėms oro masėms kylant į viršų) ir nuo ašigalių link pusiaujo apatiniuose atmosferos sluoksniuose. Realiai cirkuliacija yra daug sudėtingesnė – prie to gerokai prisideda ir Žemės sukimasis, lemiantis Koriolio efektą.

Koriolio efektas – matomas objektų nukrypimas nuo tiesaus judėjimo, stebint iš besisukančio atskaitos taško. Pavadinta Gaspard-Gustave Coriolis, 1835 m. šį efektą aprašiusio prancūzų mokslininko vardu. Vienas žymiausių Koriolio efekto pavyzdžių – Žemės paviršiaus vėjų nukrypimas.Kaip gi tai vyksta?

Kadangi Žemė sukasi aplink savo ašį, vėjo judėjimas iš ekvatoriaus į ašigalius nukrypsta: į dešinę nuo pradinės krypties šiaurės pusrutulyje ir į kairę nuo pradinės krypties pietų pusrutulyje. Šis reiškinys atsiranda dėl Žemės sukimosi ir įtakoja ciklonų sukimosi kryptį. Čia dar reikėtų pridurti, jog Žemės sukimosi greitis ties ekvatoriumi yra apie 1670 km/h, tuo tarpu ašigaliuose jis lygus nuliui.

Taigi, dėl nevienodų temperatūrų šiltos oro masės juda pirmyn link ašigalių, o atvėsusios grįžta atgal. Tačiau kai pasiekia 30° paltumą, dėl Žemės sukimosi jų šoninis greitis būna toks didelis, jog jos nei kiek nebejuda vertikalia kryptimi. Taip susidaro tarsi natūralus, nuo 50 iki 150 km pločio oro koridorius.

Vėjo kolidoriaus susidarymas     Vėjo kolidoriaus susidarymas

Ši srovė nėra visada pastovi – priklausomai nuo metų laiko pastebimi gana žymūs jos nukrypimai (vasaros metu pasireiškia jos susilpnėjimas), ir be to dar yra „skylės“ koridoriuje. Dar reikėtų pridurti kad ši oro srovė Šiaurės pusrutulyje yra mažiau pastovi ir stipresnė nei kad Pietiniame.

Daugelis aviakompanijų ieško galimybių kaip maksimaliai pasinaudoti šia srove. Šai Kvebeko regiono perskridimas yra labai populiarus: visi skrydžiai iš Montrealio, Toronto, Detroito, Čikagos, Niujorko, San Francisko ir Los Angelo eis link Kvebeko, kad būtų galima pasinaudoti palankiausiu keliu link šiaurinio Atlanto. Grįžtant – priešingai, stengiamasi kuo labiau išvengti šio garsiojo oro koridoriaus.

Vėjo kolidoriai

Daugumoje aviakompanijų yra darbuotojai, nuolat stebintys vėjus - aptikus nuolat pasikartojančius vėjo gūsius gali būti koreguojami ir tam tikros skrydžio kelio atkarpos. Juk ypač stipri oro srovė skrendant maršrutu Paryžius – Niujorkas gali pradanginti net 50 minučių.

Tarp kitko, sklando gandai, jog šis oro koridorius ne tik atsakingas už greitesnes keliones, bet ir už depresijas, kurias patiria į Europą atvykstantys keleiviai. Kiek šiuose ganduose tiesos - spręsti jums patiems.

Parengta pagal:

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (4)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
49(2)
37(2)
33(0)
32(0)
25(9)
23(4)
19(2)
18(8)
16(7)
14(2)
Savaitės
86(9)
69(0)
64(2)
62(3)
Mėnesio
137(27)
132(0)
122(6)
113(14)
111(0)