Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Neprilygstamos pingvinų organizmo ypatybės jį daro unikaliu povandeniu nardytoju

2007-12-12 (1) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (2293)
    Share

Vienu panėrimu karališkasis pingvinas sugeba išbūti po vandeniu daugiau nei 20 minučių ir pasiekti 565 metrų gylį – tokios galimybės leidžia praplėsti maisto paieškos rajoną ir nelikti alkanam. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog pingvinas kvėpuoja paprastu oru, toks jo nardymo sugebėjimas yra daugiau nei stulbinantis – šis klausimas senokai nedavė ramybės pasaulio biologams, bet tik dabar surastas paslapties įminimas, kuris savo ruožtu pasirodė esąs ne ką mažiau stulbinantis nei pingvinų nardymo galimybes.

Paul Ponganis ir jo kolegos iš okeanografinio instituto (Scripps Institution of Oceanography) ilgą laiką tyrinėjo karališkuosius pingvinus ir sugebėjo aptikti naujas įdomias detales apie šių gyvūnų įspūdingas galimybes ilgai nardyti po vandeniu.

Mokslininkai šiai paslaptingai pingvinų savybei įminti griebėsi šiuolaikinių technologijų ir Antarktidoje atliko unikalius eksperimentus. Į šių keistų paukščių plaučius mokslininkai patalpino mikroprocesoriais valdomus daviklius, kurie matavo deguonies kiekį gyvūnui neriant po vandeniu.

Pasirodo, sugrįždami iš savo medžioklės, pingvinai kraujyje turi minimalų kiekį deguonies – mažesnį už bet kokio mokslui žinomo gyvūno kraujyje esantį deguonies kiekį. Esant tokiam deguonies kiekiui daugelis gyvūnų (o gal ir apskritai visi) prarastų sąmonę, o taip pat būtų pastebimi odos pažeidimai. Tačiau nieko tokio pingvinai nepatiria.

Tyrinėtojai nusprendė, jog tai gali lemti žymiai tobulesnis hemoglobinas, nei kad pas kitus gyvūnus, tame tarpe ir žmogų. Pingvinų hemoglobinas leidžia pernešti didesnius deguonies kiekius, tačiau kas yra dar svarbiau – efektyviai surišti ir pernešti deguonies molekules prie labai mažų jos koncentracijų.

„Tai leidžia karališkiems pingvinams pripildyti pilnus plaučius deguonies, o panėrus palaikyti pakankamai aukštą deguonies perdavimą audiniams net ir prie labai mažų jo koncentracijų“, - aiškina mokslininkai.

Mokslininkai palyginimui prisimena seniau atliktus tyrimus, kuriuose buvo matuojamas kiniškos anties organizme esantis deguonies kiekis. Kuomet plaučiuose jo sumažėja iki 75%, antis patirdavo širdies nepakankamumo priepuolius ir yra be papildomo deguonies kiekio yra pasmerkiama žūčiai. Tuo tarpu pingvinas panėręs sunaudoja praktiškai 100% plaučiuose esančio deguonies.

Kaip pranešama leidinyje Journal of Experimental Biology, nardymo pabaigoje deguonies kiekis plaučiuose, arterijose ir venose yra praktiškai vienodas ir be galo mažas. Eksperimento metu (stebėti 130 panėrimų) kai kurių pingvinų deguonies koncentracija venose sumažėdavo praktiškai iki absoliutaus nulio – prie tokios deguonies koncentracijos kraujyje žmogus tiesiog „atsijungtų“ ir net jį atgaivinus iškiltų pavojų įvairiems susirgimams.

Išsamiai apie šiuos tyrimus galite perskaityti Journal of Experimental Biology, publikuotame autorių straipsnyje.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(1)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(1)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
53(0)
43(0)
41(6)
26(0)
21(1)
16(0)
14(0)
11(4)
11(0)
Savaitės
133(0)
108(0)
74(2)
Mėnesio
151(27)
133(0)
110(1)
108(0)
106(2)