|
|||||||||
|
Rubrikos naujienos
|
|||||||||
|
|||||||||
(0)
2007-12-31
Naujausi laukinės gyvūnijos stebėjimai parodė, jog Kalifornijoje (JAV) gyvenančios voverės, siekdamos suklaidinti grobuonis, kramto barškuolių gyvačių odos išnaras ir sukramtytu mišiniu išsitepa savo kailį. Rezultate jos kvepia kaip gyvatės, o ne kaip voverės. Pirmą kartą toks gyvūnų elgesys buvo pastebėtas 2002 metais.
>>
skaityti
| |||||||||
(32)
2007-12-27
Dar vienas 2007 metų geriausių pasiekimų sąrašiukas. Jų mes pristatysime dar ne vieną. Šį kartą geriausios (bet nebūtinai praktiškiausios) 2007 metų mokslininkų idėjos kaip išgelbėti pasaulį nuo vis labiau įsibėgėjančio klimato atšilimo. Idėjos labai įvairios – nuo tikrai utopinių, iki ganėtinai praktiškų. Pasaulio požiūris į jas irgi labai įvairus – vieni ragina nesvarstant imti jas realizuoti, kiti baiminasi, jog tokie dalykai sukels dar didesnes nelaime...
>>
skaityti
| |||||||||
(0)
2007-12-22
Mokslininkai rado įrodymų, kad mamutai ir kiti dideli paskutiniojo ledynmečio metu gyvenę žvėrys kentėjo nuo iš kosmoso atskridusių nuolaužų krušos. Aštuoniose 35 tūkstančių metų senumo mamutų iltyse rasta žymių, paliktų meteorito skeveldrų. Šie kaulai atkeliavo iš Aliaskos, tačiau mokslininkai turi ir panašių žymių išvagotą bizono kaukolę iš Sibiro. Savo atradimą tyrinėtojai pristatė per Amerikos geofizikų sąjungos suvažiavimą San Franciske (JAV).
>>
skaityti
| |||||||||
(1)
2007-12-21
Kuomet kardžuvės patelė susidomi patinu, vieni genai jos smegenyse „išsijungia“, o kiti „įsijungia“, teigia Teksaso universiteto biologai. Molly Cummings ir Hansas Hofmannas pastebėjo, kad daug genų pradėdavo veikti, kuomet patelė susidomėdavo patinu, bet dar daugiau nustodavo veikti. „Kuomet netoliese sukiodavosi patrauklus patinas, genai būdavo „išjungiami“ aktyviausiai. Tokie pokyčiai galbūt leidžia patelėms pasirengti poravimuisi“, – pastebėjimus aiškin...
>>
skaityti
| |||||||||
(7)
2007-12-20
Na, mes vėl apie tą patį - klimato kaitą. O ir kaip apie tai tiek daug nerašysi, kai tai tampa vos ne pagrindine diskusijų tema. Jungtinių Tautų paskelbtame pranešime ekspertai įvertino konfliktų, kuriuos gali sukelti klimato pokyčiai, pavojingumą. Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“ apžvelgė didžiausią nerimą keliančius scenarijus, kuriuos ir pateikiame šioje naujienoje.
>>
skaityti
| |||||||||
(0)
2007-12-19
Mokslininkai jau seniai bando paaiškinti, kaip į gintaro „spąstus“ patenka vandenyje gyvenantys vabzdžiai ir mikroorganizmai. Gintaras formuojasi iš spygliuočių medžių sakų, o vandens mikroorganizmai retai palieka savo „namus“. Jei sakai sukietėja sausumoje, tai kaip paaiškinti tą faktą, kad juose neretai randami būtent vandens gyventojai. Kad įrodytų šią teoriją, vokiečių ir amerikiečių tyrinėtojai atliko praktinį eksperimentą.
>>
skaityti
| |||||||||
(2)
2007-12-18
Atokiose Indonezijos džiunglėse mokslininkai atrado milžinišką žiurkę, už mums įprastines didesnę bent 5 kartus ir mažytį oposumą – turbūt vieną iš pačių mažiausių sterblinių šeimos gyvūnų. Šie gyvūnai galbūt yra naujos mokslui rūšys, pabrėžiančios stulbinančią Pietryčių Azijos biologinę įvairovę – dabar mokslininkai tyrinėja rastus pavyzdžius bandydami nustatyti, kiek šios rūšys mokslui jau yra žinomos.
>>
skaityti
| |||||||||
(10)
2007-12-18
JAV atlikti naujausi genetiniai tyrimai verčia manyti, jog žmonija įžengė į evoliucijos "greitąją eismo juostą" - mes tampame vis skirtingesni. Per pastaruosius 5000 metų genetiniai pokyčiai vyko net apytiksliai 100 kartų spartesniais tempais negu bet kuriame kitame periode. Tai prieštarauja plačiai nusistovėjusiai nuomonei, jog pastaruoju metu žmonijos evoliucija sulėtėjo ar netgi visiškai sustojo.
>>
skaityti
| |||||||||
(0)
2007-12-17
Šį įdomų pasakojimą apie gyvūnų sumanumą pradėkime nuo pagrindinio personažo pristatymo – orkos. Tai plėšrus delfininių šeimos jūros žinduolis, užaugantis iki 10 metrų ilgio ir 9 tonų svorio. Nugaroje turi charakteringą aukštą peleką, o kūno spalva – juodai balta. Medžioja bandomis – dažniausiai ruonius arba pingvinus, tačiau kartais sugalvoja užpulti ir stambų banginį. Na, atrodo tiek, ką galima būtų sužinoti bet kokiame žinyne. O dabar apie tai, kaip...
>>
skaityti
| |||||||||
(3)
2007-12-14
2007 metai buvo vieni šilčiausių skaičiuojant nuo 1850-ųjų, nustatė britų mokslininkai. Pasak BBC, D. Britanijos Hadley tyrimų centro ir Rytų Anglijos universiteto specialistai priėjo išvadą, kad besibaigiantys metai pagal klimato šiltumą užėmė 7 vietą nuo stebėjimų pradžios.
>>
skaityti
| |||||||||
(1)
2007-12-12
Vienu panėrimu karališkasis pingvinas sugeba išbūti po vandeniu daugiau nei 20 minučių ir pasiekti 565 metrų gylį – tokios galimybės leidžia praplėsti maisto paieškos rajoną ir nelikti alkanam. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog pingvinas kvėpuoja paprastu oru, toks jo nardymo sugebėjimas yra daugiau nei stulbinantis – šis klausimas senokai nedavė ramybės pasaulio biologams, bet tik dabar surastas paslapties įminimas, kuris savo ruožtu pasirodė esąs ne ką mažiau st...
>>
skaityti
| |||||||||
(2)
2007-12-09
Apie klimato kaitą mes ne kartą jau rašėme - kai kam ši tema jau ir spėjo pabosti, o kai kam vis dar įdomi. Tik dažniausiai mūsų publikacijos liesdavo pasaulinius tyrimus ar globalines prognozes. O šįsyk žvilgsnis į Lietuvą - kaip į klimato kaitą reaguoja mūsų valstybė? Nors apie klimato kaitą dažnai kalbama dramatiškomis frazėmis ir grėsmingais skaičiais, Lietuvos Seime vykusioje diskusijoje suabejota, ar apskritai verta daryti įtaką klimato pokyčiams – gal pak...
>>
skaityti
| |||||||||
(3)
2007-12-06
Na štai, pernai metais Norvegijos mokslininkų surastas pleziozauras nuvainikuotas – praktiškai metus išbuvęs didžiausiu senoviniu jūros plėšrūnų pavyzdžiu, užleidžia šias pozicijas dar didesniam giminaičiui. Tai taip pat pleziozauras, tik mokslininku manymu jo ūgis siekia jau ne 8 metrus, kaip ankstesnio egzemplioriaus, bet visą 12 metrų. Truputi neramu rašyti, jog tai didžiausias pavyzdys – neaišku, kaip greitai bus surasti dar didesni jo giminaičiai.
>>
skaityti
| |||||||||
|
|||||||||
|

(
