Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Mokslas ir gamta (Apie gamtą | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2019-02-16 3
Maždaug prieš 65 mln. metų į Žemę rėžėsi asteroidas, kuris lėmė beveik visos stambiosios gyvybės išnykimą – tačiau šiandien tas pats asteroidas gali padėti išsaugoti gyvybes itin neįprastu būdu.
(0) 2019-02-14 6
Gabone (Centrinė Afrika) buvo rastos fosilijos, kurios rodo, kad organizmai savarankiškai judėti pradėjo maždaug prieš 2,1 mlrd. metų. Šie pirmykščiai padarai galėjo atrodyti kaip šiandien visame pasaulyje randamos amebos ar gleivūnai – nesudėtingos sandaros organizmai, mikologų priskiriami grybams, o zoologų – pirmuonims.
(2) 2019-02-06 80
Deimantai nėra vien tik prabangos prekė ir papuošalas. Mokslo tyrimuose deimantai yra naudingi ir naudojami optiniuose įrenginiuose. Tačiau visiems yra gerai žinoma, kad deimantai yra santykinai reti ir juos sunku išgauti. Dabar Šiaurės Karolinos valstijos universiteto mokslininkai pademonstravo naują būdą, kaip konvertuoti anglies nanopluoštą ir nanovamzdelius į deimantų pluoštą. Geriausia, kad, lyginant su kitomis technologijomis, tai yra pats paprasčiausias būdas pasigaminti deimantų.
(1) 2019-02-06 4
Du trečdaliai Himalajų ledynų – vadinamojo trečiojo Žemės ašigalio – iki 2100 metų gali ištirpti, jei nebus sumažinta pasaulinė atmosferos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, perspėja mokslininkai paskelbtose plataus naujo tyrimo išvadose.
(0) 2019-02-05 5
Lietuvos nacionalinio muziejaus geologas, fizinių mokslų daktaras Vytautas Račkauskas, apžvelgdamas geologinius tyrimus, atliktus Gedimino kalne, sako, kad įvairiais laikotarpiais kalnas tirtas ir gręžtas daugybę kartų. Kai kurių gręžinių duomenys vis dar nerasti, o vertingą informaciją mokslininkams teikia apie 200 gręžinių. Lietuvos nacionaliniame muziejuje paskaitą apie Gedimino kalno geologinius tyrimus skaitęs fizinių mokslų daktaras teigia, kad pagrindinė nuošliaužų formavosi priežastis yra požeminis vanduo, o kalno saugumą prižiūri keturios skirtingos sistemos.
(2) 2019-02-02 43
Kuo daugiau stebime tarpžvaigždines dujas, tuo daugiau įvairių sudėtingų junginių ten aptinkame. Nuo paprasčiausių molekulių, tokių kaip vandenilis ar anglies monoksidas, iki dešimtis atomų jungiančių darinių, kurie buvo labai svarbūs ir gyvybės atsiradimui Žemėje.
(2) 2019-02-01 23
Paprastai po penkerių metų trukmės eksperimentai mokslininkai gali vienas kitam patapšnoti per petį, pasveikinti su gerai atliktu darbu, galbūt susidaužti šampano taurėmis – ilgos trukmės tyrimų pabaiga yra verta atšvęsti.
(7) 2019-02-01 51
Kai kurie žmogaus sukurti objektai ar statiniai yra nesuvokiamai dideli ir priverčia susimąstyti, kiek daug žmogus gali. Vienas tokių objektų – Trijų tarpeklių užtvanka.
(0) 2019-02-01 6
Žemės magnetinis laukas yra ganėtinai simetriškas, tad ilgą laiką buvo manoma, kad simetriškos turėtų būti ir šiaurės bei pietų pašvaistės.
(0) 2019-01-30 6
Britų mokslininkai teigia genetiškai modifikavę vištas, kurių kiaušiniuose yra medžiagų, padedančių gydyti artritą ar vėžį.
(0) 2019-01-30 25
Tarptautinė mokslininkų komanda teigia atradusi seniausią Žemės akmenį. Jam 4 mlrd. metų, ir jis surastas Mėnulyje.
(1) 2019-01-30 5
Tokie filmai kaip „Juros periodo parkas“, kur yra vaizduojami Žemėje vėl gyvenantys dinozaurai, atrodo išties įspūdingai. Kai kada jie net priverčia svarstyti – ar tai gali būti realu? Ar dinozaurai kada nors gali sugrįžti? Nors iš pirmo žvilgsnio ši idėja gali atrodyti be galo įspūdinga, tuo pačiu yra ir be galo bauginanti – kas būtų jei Žemę tektų dalintis su šiais milžinais?
(9) 2019-01-28 22
Nauja teorija teigia, kad Žemė gyvybės užsimezgimui reikalingus elementus gavo po galingo susidūrimo su Marso dydžio planeta.
(4) 2019-01-23 31
Mercerio ežeras Antarktidoje – tai poledinis ežeras, prie kurio iki praėjusių metų Kalėdų nebuvo dar prisilietusi žmogaus ranka. Ežeras 2007 m. buvo atrastas atstiktinai – tyrinėjant palydovines Antarktidos ledynų nuotraukas. Kad pasiektų 15 m gylio vandens telkinį, mokslininkams iš projekto SALSA (angl. Subglacial Antarctic Lakes Scientific Access, liet. Antarkties ežerų mokslinė prieiga) teko gręžtis kilometrą.