Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Mokslas ir gamta (Apie gamtą | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-05-25 16
Beveik prieš tūkstantį metų Žemės atmosferoje įvyko keistas reiškinys: milžiniškas daug sieros turinčių dalelių debesis praslinko stratosfera, keliems mėnesiams ar net metams užtemdydamas dangų, kol galiausiai nukrito ant Žemės. Žinome, kad tai nutiko, nes mokslininkai ištyrė ledo kernus, gautus iš gilių gręžinių ledynuose arba ledo sluoksniuose, ir juose aptiko įkalintų sieros aerozolių, susidariusių išsiveržus ugnikalniams. Išsiveržimų metu sieros aerozoliai pakildavo iki stratosferos ir vėliau nukrisdavo ant mūsų planetos paviršiaus.
(0) 2020-05-23 6
Bonos universiteto (Vokietija) mokslininkai išsprendė daugybę metų paleontologams ramybės nedavusią mįslę.
(0) 2020-05-20 10
Filmuose, tyrimų iliustracijose ir, galbūt, tikrose laboratorijose tikriausiai esate mate baltas peles. Žinoma, laboratorijose surastume ir rudų, ir net visiškai juodų pelių. Tačiau daugelis, atrodo, yra baltos. Kodėl?
(0) 2020-05-20 1
Chemera - tai graikų mitologijos būtybė, pasižymėjusi net kelių skirtingų gyvūnų bruožais. Dabar mokslininkai chimeromis vadina gyvūnus, į kuriuos yra įterpta kitų gyvūnų ląstelių. Šįkart Bafalo universiteto mokslininkai sukūrė pelę su didžiausiu kada nors užfiksuotu žmogaus ląstelių skaičiumi.
(1) 2020-05-20 3
Praėjusį mėnesį priešais Panteoną Romoje atsivėrė nedidelė smegduobė, kurioje rasti Romos imperijos laikų grindinio akmenys, čia padėti prieš kelis tūkstančius metų.
(0) 2020-05-19 4
„Kaip išsivystė koronavirusas“ yra paprastas klausimas, vedantis link tyrimų, spekuliacijų ir sąmokslo teorijų.
(0) 2020-05-14 6
Iš visų ugnikalnių išsiveržimų, kurie sukrėtė mūsų planetą per pastaruosius 2 milijonus metų, Tobos superišsiveržimas Sumatroje (Indonezijoje) buvo vienas grandioziškiausių tokių įvykių. Bet galbūt tai nebuvo tokia visuotinė katastrofa, kaip buvo manyta iki šiol.
(0) 2020-05-14 20
Vandenyno apytakos pokyčiai galėjo sukelti tokius Atlanto vandenyno ekosistemos pasikeitimus, su kokiais neteko susidurti pastaruosius 10 tūkst. metų, atskleidė naujas giliavandenių fosilijų tyrimas.
(0) 2020-05-13 17
Maždaug prieš 200 mln. metų Atlanto vandenyne įvyko dramatiška povandeninė kova. Kalmarą primenantis sutvėrimas su dešimtimi spygliuotų čiuptuvų prisiartino prie priešistorinės žuvies, apsivijo ją savo ilgomis rankomis ir sutraiškė jos kaukolę, rašo „Science Alert“.
(1) 2020-05-06 29
Virš Tivi salų Australijos šiaurėje galima pamatyti didelį liūtinį kamuolinį debesį. Tai - Hektoras. Ir taip, jį galite pamatyti ir dabar, nors vardą jis gavo dar Antrojo pasaulinio karo metais.
(4) 2020-05-03 82
Giliai Sibire esantis Mirno miestas turi išskirtinį objektą. Čia yra žmogaus iškasta viena didžiausių duobių pasaulyje ir kai kurie netgi teigia, jog 1,2 km pločio duobė gali įtraukti sraigtasparnius.
(0) 2020-05-02 -2
Nors koronaviruso pandemija jau įsibėgėjusi, tačiau turbūt dar ne visi turime pakankamai žinių apie tai, kas yra virusai ir kaip jie plinta, todėl visuomenėje pasigirsta įvairių sąmokslo teorijų. Virusai yra neląstelinės sandaros patogenai, kurių dauginimuisi reikalingos šeimininko ląstelės. Tradiciškai jie priskiriami mikroorganizmams, nors turėtų būti vadinami nanoorganizmais, nes virusų dydis svyruoja nuo maždaug 20 iki 300 nanometrų. Dėl savo mažo dydžio virusai nėra stebimi tradiciniu šviesiniu mikroskopu, jiems pamatyti reikalingas elektroninis mikroskopas.
(0) 2020-05-02 1
Klausimas atrodo paprastas ir galbūt net kvailas. Juk visiems aišku, kad jeigu „saulėta“, danguje nėra matyti nė debesėlio, o jeigu „debesuota su pragiedruliais“, tai reiškia, kad bus nemažai debesų, tačiau pro juos skverbsis saulės spinduliai. Tačiau kur yra ta riba, kai jau galima sakyti, kad debesų yra tiek mažai, jog galima būtų sakyti, kad yra „saulėta“ – arba kad debesų atsirado tiek, kad jau galima būtų sakyti „debesuota su pragiedruliais“. Ar tai yra kažkur apibrėžta?
(4) 2020-04-30 60
Mokslininkų komanda sugebėjo „nulaužti“ dviejų tabako augalų rūšių genetinį kodą ir dabar šie augalai šviečia. Ir tą daro per visą savo gyvavimo laikotarpį. Kiaurą parą. Vaizdas nuostabus. Atrodo, lyg „Avataro“ filmas būtų tapęs realybe. Bet net ir tai ne pabaiga.
(0) 2020-04-30 9
Norvegijoje esančių Jutunheimeno kalnų aukštumose, vidutiniškai 1800 m aukštyje, tirpsta ledo plotas. Jis vadinamas Lendbreeno ledo plotu. Tūkstantmečius jis buvo užšalęs visus metus, o kasmet susikaupdavo naujas ledo sluoksnis.