Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Žemė - mūsų namai (Apie gamtą | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-11-26 7
Lapkritį Lietuvoje įprastai iškrenta apie 50,4 mm kritulių. Daugiausia, žinoma, lietaus. Tai - vidutinis rodiklis - būna ir kur kas sausesnių lapkričių. Tačiau pasaulyje yra vietų, kur tiek lietaus gali iškristi greičiau nei per porą minučių.
(0) 2020-11-26 2
Kartkartėmis Žemė mums primena, kad ji gali išlaisvinti įsiutusią energiją. Mokslininkai ką tik aptiko žaibus, vadinamus „superboltais“ – intensyvius žaibus, kurie šviečia net 1000 kartų ryškiau nei įprasti žaibai.
(0) 2020-11-24 16
Rusijos Tolimųjų Rytų regine įsikūrusio Vladivostoko gyventojams teko ištverti neseniai praėjusį cikloną, užtat dabar jie gėrisi vėjų ir šalčio sukurtais šedevrais.
(2) 2020-11-20 40
Peniero ežeras - tai didelis vandens telkinys Luizianoje, JAV. Iki 1980-ųjų lapkričio 20 dienos tai buvo gėlas maždaug 3 metrų gylio ežeras. Kelios dienos po to - sūrus 60 metrų gylio vandens telkinys. Kas nutiko? O nutiko neatsargus gręžimas.
(0) 2020-11-18 11
Utkiagvikas, iki 2016 metų vadintas Berou, yra maždaug 4,5 tūkstančių gyventojų miestelis. Čia yra mokykla, sporto ir pramogų erdvės, tačiau gyvenimas čia mažai kuo primena tokį, prie kurio esame įpratę. Šiandien, lapkričio 18 dieną, Utkiagviko gyventojai palydės paskutinį 2020-ųjų saulėlydį.
(0) 2020-11-18 12
1875 m. birželį Airijos sostinėje Dubline nutiko keistas įvykis – kilęs gaisras nusinešė 13-os miestiečių gyvybes. Bet nė vienas jų nemirė nuo ugnies ar dūmų – visi apsinuodijo alkoholiu. Kaip tai įvyko?
(4) 2020-11-17 -3
Daugelis žmonių žino, kad mūsų planetos atmosferoje yra nemažai anglies dioksido, tačiau mums po kojomis, dirvožemyje, šių dujų – beveik tris kartus daugiau, nes kasmet žemė sugeria maždaug ketvirtadalį visų su žmogaus veikla susijusių išlakų.
(0) 2020-11-16 26
Tarptautinė tyrėjų grupė teigia, kad žaibo smūgiams valdyti galėtų būti naudojami maži lazeriai. Technologija veiktų panašiai kaip legendinis Toro kūjis Mjölnir.
(3) 2020-11-16 14
Ketvirtadienį buvo publikuotas iškart labai daug dėmesio patraukęs ir triukšmo sukėlęs modeliavimo rezultatus aprašantis mokslinis darbas, teigiantis, kad net jeigu žmonija rytoj liautųsi skleisti anglies dvideginį į atmosferą, Žemė vis dar šiltės šimtus metų ir vandenynų lygis pakils keliais metrais, rašo naujienų agentūra AFP.
(0) 2020-11-10 14
Ar žinojote, kad pusė pasaulio geizerių ir kitų hidroterminių šaltinių yra Jeloustono nacionaliniame parke JAV? Šis didžiulis seniausias nacionalinis parkas pasaulyje yra tikras lobynas gamtos mylėtojams ir jį būtina saugoti. Todėl karštosiose versmėse negalima ruošti vištienos.
(0) 2020-11-09 5
Paaiškėjo, kad Žemės paviršius yra 2,5 metų senesnis nei jos branduolys. Kitaip tariant, Žemės vidus (branduolys) yra 2,5 metų jaunesnis nei Žemės išorė (paviršius). Visa tai paaiškėjo pasinaudojus žymiojo fiziko Alberto Einšteino reliatyvumo teorija.
(1) 2020-11-04 8
Aukštutinėje Žemės atmosferoje kartais nutinka įvairūs trumpalaikiai žybsniai, vadinami aitvarais (angl. sprites), aitvarų halais (sprite halos) ir elfais (elves). Juos sukelia žaibai, kurių elektrinės iškrovos sužadina azoto molekules virš debesų, ir šios trumpam ima spinduliuoti.
(1) 2020-11-03 7
Mokslininkai rado įrodymų, kad užšalusios metano sankaupos Arkties vandenyne, vadinamos „miegančiais anglies ciklo milžinais“, pradėjo veržtis didelėje žemyninio šlaito dalyje Rytų Sibiro pakrantėje, rašo „The Guardian“.
(0) 2020-11-02 13
Didysis barjerinis rifas susideda iš beveik 3000 atskirų rifų, kuriuos papildė dar vienas. Ką tik aptiktas rifas yra geros būklės nepaisant to, kad nemaža dalis didžiojo barjerinio rifo sparčiai blunka.
(0) 2020-11-02 0
Nepaisant įvairių mokslinių šaltinių ir nenuginčijamų faktų, vis dar pasitaiko abejojančių globaline klimato kaita. Ir nors klimatas keičiasi ir dėl natūralių gamtinių veiksnių, per pastaruosius dešimtmečius pastebimi itin spartūs procesai, kuriuos sukelia žmonių veikla, keičianti atmosferos cheminę sudėtį. VU klimatologas Justinas Kilpys papasakojo kaip keitėsi Vilniaus miesto temperatūra nuo reguliarios meteorologinių matavimų pradžios ir kokios žiemos mūsų laukia ateityje.