Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Gyvybės evoliucija (Apie gamtą | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-04-27 20
Dauguma molekulių turi ir veidrodinio atvaizdo formą, tačiau gyvybė vieną vertina labiau nei kitą. Tokio šališkumo atsiradimas ir išlikimas yra vienas iš labiausiai gluminančių biologijos
(0) 2020-04-01 2
Dažnai mums mintyse kirba klausimai - kodėl elgiuosi taip, o ne kitaip? Kodėl nepavyksta atsispirti tam saldžiam pyrago gabalėliui, kodėl noriu būti įvertintas kitų žmonių? Mokslas, ypač evoliucinės psichologijos šaka, skuba mums į pagalbą stengiantis atsakyti į šiuos klausimus.
(0) 2020-03-24 11
Ikaria wariootia pasižymėjo veidrodine simetrija, kai tai dar nebuvo madinga.
(5) 2020-03-05 31
Kai kurios tiesos apie Visatą ir mūsų patirtį joje, rodos, yra nekintančios: virš mūsų yra dangus, mus visus veikia traukos jėga, nėra nieko greitesnio už šviesą, daugialąstei gyvybei reikalingas deguonis. Tiesa, pastarąjį teiginį reikėtų dar kartą apsvarstyti.
(0) 2020-02-26 11
Supermasyvi Paukščių Tako centre esanti juodoji bedugnė galėjo būti esminiu gyvybės vystymosi galaktikoje veiksniu.
(2) 2020-02-07 68
Prabėgus šimtams milijonų metų ir praėjus daugybei masinių išnykimų, šis „botaninis keistumas“ liko nepajudintas. Šis medis yra „gyva fosilija“ ir per milijonus metų mažai tepakito.
(4) 2020-02-05 10
Šiuolaikiniai paukščiai savo kilmę gali atsekti iki pat teropodų arba plėšriųjų dinozaurų – daugiausia mėsėdžių dinozaurų iš dinozaurų genealoginio medžio. Ką žvirbliai, žąsys ir pelėdos turi bendro su velociraptoriumi arba galinguoju tiranozauru? Visi jie gali atsekti savo kilmę iki dvikojų daugiausia mėsa mitusių dinozaurų, vadinamų teropodais, grupės. Pirmieji šios grupės atstovai Žemėje atsirado prieš maždaug 231 mln. metų Triaso periodo pabaigoje.
(2) 2020-01-17 21
Gyvūnai gali evoliucionuoti atgal – atgauti protėvių turėtus bruožus. Anksčiau mokslininkai manė, kad tai neįmanoma, tačiau nauji algoritmai bei genų analizė parodė, kad taip nutiko driežams, varlėms ir netgi žmonėms.
(1) 2019-12-20 10
Šiuolaikinis žmogus Žemėje gyvena jau gana ilgai – tačiau gali būti, kad ta pačia planeta dar dalinomės ir su mūsų senaisiais protėviais, atsiradusiais prieš 2 mln. metų. Tokia teorija buvo iškelta naujajame tyrime, kuris publikuotas žurnale „Nature“.
(4) 2019-11-25 -27
„Evoliuciją tyrinėjantys mokslininkai į tos pačios lyties santykius ilgą laiką žiūrėjo neteisingai“, – rašoma naujame tyrime. Čia mokslininkai sugalvojo susitelkti į gyvūnus, kurie užsiima lytiniais santykiais su tos pačios lyties atstovais – bet atvirkščiai nei kituose tyrimuose, tyrėjai bandė atsakyti į klausimą, kokią naudą tai jiems teikia, o ne kodėl išvis jie tai daro.
(33) 2019-11-18 -3
Tikimybės yra iš ties įdomi, o kartais ir gąsdinanti matematikos sritis. Štai per visą savo gyvenimą turite 1 iš 700 000 tikimybę, kad ant jūsų nukris meteoritas, kai tuo tarpu tai, kad jus nutrenks žaibas, tikėtina ti 1 iš 10 000 000 atvejų. Nepaisant to, kad šie skaičiai atrodo dideli, perkant loterijos bilietą reikėtų beveik nesitikėti, kad laimėsite – kadangi tikimybė, kad tai nutiks būtent jums, viduštiniškai yra 1 iš 45 000 000.
(0) 2019-11-02 7
Per pastaruosius keletą milijonų metų netoli Žemės sprogo bent dvi supernovos. „Netoli“ šiuo atveju nereiškia, kad jų energija išnaikino Žemėje gyvybę, tačiau pro Saulės sistemą plintančios supernovų liekanos paliko pastebimą pėdsaką Žemės geologijoje.
(7) 2019-10-31 7
Vieną iš dramatiškiausių išnykimų Žemės istorijoje iš dalies sukėlė vandenyno rūgštėjimas, ir tai mūsų laikais jau virsta rimta problema.
(5) 2019-10-27 19
Ar mes Visatoje esame vieni? Atsakymas priklauso nuo to, ar intelektas yra tikėtina natūralios atrankos pasekmė, ar tiesiog labai retas atsitiktinis atvejis. Pagal apibrėžimą, tikėtini įvykiai nutinka dažnai, o reti – retai. Arba tik kartą, rašo „Science Alert“.