Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Paleontologija (Apie gamtą | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(17) 2020-11-09 66
Maždaug prieš 600 000 metų žmogaus evoliucijos medis skilo į dvi šakas. Viena grupė liko Afrikoje, iš jos išsivystėme mes, Homo sapiens. Kita iškeliavo. Sausuma pasiekė iš pradžių Aziją, vėliau Europą. Ji yra žinoma kaip Homo neanderthalensis. Paprasčiau – neandertaliečiai. Jie nebuvo mūsų protėviai – tai buvo lygiagrečiai besivystanti gimininga rūšis, rašo „Science Alert“.
(0) 2020-10-19 2
Prieš mėnesį prie Olando Kepurės Karklėje buvo rastas tamsios spalvos apie 30 centimetrų ilgio kaulas. Manoma, kad radinys gali būti laukinio arklio ar net mamuto.
(1) 2020-10-05 6
Ugnis leido žmonėms evoliucionuoti į tai, kuo esame šiandien. Mokslininkai mano, kad neišmokus naudotis ugnimi, žmonių smegenys šiandien nebūtų tokios didelės ir mes nebūtume tokie protingi, kokiais dabar esame. Tačiau kada žmonės išmoko naudoti ugnį?
(0) 2020-09-16 46
Toli už poliarinio rato yra nutolusių Sibiro salų grupė, kurioje dramblio kaulo prekeiviai ir mokslininkai drąsiai kenčia minusinę temperatūrą – ieškodami išnykusių būtybių, išlikusių tirpstančiame amžinajame įšale.
(0) 2020-08-07 8
Prieš maždaug 76 milijonus metų gyvenusio dinozauro kaulus ištyrę mokslininkai sužinojo, kad jis sirgo vėžiu. Tai rodo, kad kasmet maždaug devynių milijonų žmonių gyvybes nusinešanti liga Žemėje egzistavo jau prieš milijonus metų.
(0) 2020-07-30 57
Dauguma mūsų Europą laikome baltaodžių protėvių žemėmis. Tačiau 2015 metais atliktas tyrimas parodė, kad balta oda, aukštas ūgis ir gebėjimas virškinti pieną suaugus tapo norma Europoje palyginus neseniai. Mokslinis darbas, kuris buvo pristatytas 84-ajame JAV gydytojų antropologų asociacijos susirinkime, pateikia netikėtų įrodymų apie evoliuciją Europoje ir demonstruoja, kad dauguma šiuolaikinių europiečių atrodo visiškai kitaip, nei Europos gyventojai prieš 8000 metų.
(1) 2020-07-23 37
Kadangi žmonės labai protingi, dažnai pamirštama, kad jie visgi – gyvūnai, konkrečiai – žmoginių (Hominoidea) antšeimei priskiriamos žmoginių beždžionių šeimos atstovai.
(1) 2020-07-03 65
Pasaulyje žmonių skaičius artėja prie 8 milijardų, o bendras visų žmonių svoris siekia apie 400 milijardų kilogramų. Anot Harvardo universiteto biologo Edwardo. O.Wilsono, tai yra 100 kartų daugiau, nei bet kurio kito didelio gyvūno, gyvenusio Žemėje, biomasė. Ir tai dar ne pabaiga – nes žmonės ir toliau dauginasi.
(1) 2020-06-30 23
Mes turbūt niekada nesužinosime, kodėl akmens amžiaus žmogaus kaukolė prieš 8000 metų povandeniniame kape atsidūrė ant baslio – tačiau nauja veido rekonstrukcija leidžia pamatyti, kaip žmogus atrodė būdamas gyvas.
(0) 2020-06-24 8
Pietų Korėjoje mokslininkai uolienoje aptiko įrodymų, kad dabartinių krokodilų protėviai galėjo vaikščioti ant dviejų kojų. Visai kaip dinozaurai.
(0) 2020-06-21 7
Maždaug prieš 66 mln. metų nežinomas senovinis jūrinis roplys Antarktidos žemyne išperėjo milžinišką, regbio kamuolio dydžio kiaušinį. O dabar mokslininkai rado pirmą žinomą minkštų lukštų kiaušinio fosiliją, kurią šiame žemyne galimai padėjo senovinis gyvūnas, vadinamas mozazauru, rašo iflscience.com.
(0) 2020-06-19 31
Mokslininkai jau buvo jai suteikę pravardę „The Thing“ – pagal 1982 m. siaubo filmą, kurio veiksmas vyksta Antarktidoje. Tai – paslaptinga amerikietiško futbolo kamuolio dydžio fosilija, rasta lediniame žemyne ir iki šiol Čilės muziejuje laukusi, kol kas išsiaiškins, kas iš tiesų ji yra.
(0) 2020-05-25 18
Beveik prieš tūkstantį metų Žemės atmosferoje įvyko keistas reiškinys: milžiniškas daug sieros turinčių dalelių debesis praslinko stratosfera, keliems mėnesiams ar net metams užtemdydamas dangų, kol galiausiai nukrito ant Žemės. Žinome, kad tai nutiko, nes mokslininkai ištyrė ledo kernus, gautus iš gilių gręžinių ledynuose arba ledo sluoksniuose, ir juose aptiko įkalintų sieros aerozolių, susidariusių išsiveržus ugnikalniams. Išsiveržimų metu sieros aerozoliai pakildavo iki stratosferos ir vėliau nukrisdavo ant mūsų planetos paviršiaus.
(0) 2020-05-23 6
Bonos universiteto (Vokietija) mokslininkai išsprendė daugybę metų paleontologams ramybės nedavusią mįslę.
(0) 2020-05-14 6
Iš visų ugnikalnių išsiveržimų, kurie sukrėtė mūsų planetą per pastaruosius 2 milijonus metų, Tobos superišsiveržimas Sumatroje (Indonezijoje) buvo vienas grandioziškiausių tokių įvykių. Bet galbūt tai nebuvo tokia visuotinė katastrofa, kaip buvo manyta iki šiol.