Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Stuburiniai (Apie gamtą | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2008-01-12 0
JAV delsia priimti sprendimą dėl visuotinio atšilimo įtakos baltiesiems lokiams (Ursus maritimus), tačiau aplinkosaugininkai ragina imtis aktyvesnių veiksmų. Sprendimą dėl baltųjų lokių įtraukimo į išnykstančių rūšių sąrašą JAV turėjo priimti dar šią savaitę, tačiau JAV Žuvų bei faunos ir floros tarnybos vadovas Dale’as Hallsas įsitikinęs, jog išsamiai ištirti informaciją prireiks viso mėnesio.
(16) 2008-01-08 0
Kažkas tikrai keisto ir netgi šiurpoko. Tačiau viskas baigiasi laimingai - šis iš pirmo žvilgsnio mirtinas vaiko žaidimas su kobra gyvybei pavojaus nesukelia. Vaikas smalsiai patampo kobrą, o ši savotiškai bando jam paaiškinti, kad čiupinėjimai jai nepatinka. Tačiau kur ta riba, kuomet gyvūnui gali tikrai viskas įgrįsti? Ir kaip ji elgtųsi, jei vaikas būtų didesnis?
(1) 2008-01-08 0
Keletą valandų Kolorado valstijos Goldeno miesto gyventoja Kameron Wolpert buvo tokia pati kaip ir visos devynmetės mergaitės. Kai delfinas savo nosyte bakstelėjo jai į krūtinę, ji kikeno, o paprašyta delfino dresuotojo, ji paėmė mažą skumbrę ir sumaitino ją Nubai. Atsilygindamas delfinas pamasažavo jai kelius ir blauzdas, taip padrąsindamas mergaitę ištiesti ir pajudinti laibas baltas kojas.
(1) 2007-12-21 0
Kuomet kardžuvės patelė susidomi patinu, vieni genai jos smegenyse „išsijungia“, o kiti „įsijungia“, teigia Teksaso universiteto biologai. Molly Cummings ir Hansas Hofmannas pastebėjo, kad daug genų pradėdavo veikti, kuomet patelė susidomėdavo patinu, bet dar daugiau nustodavo veikti. „Kuomet netoliese sukiodavosi patrauklus patinas, genai būdavo „išjungiami“ aktyviausiai. Tokie pokyčiai galbūt leidžia patelėms pasirengti poravimuisi“, – pastebėjimus aiškin...
(2) 2007-12-18 0
Atokiose Indonezijos džiunglėse mokslininkai atrado milžinišką žiurkę, už mums įprastines didesnę bent 5 kartus ir mažytį oposumą – turbūt vieną iš pačių mažiausių sterblinių šeimos gyvūnų. Šie gyvūnai galbūt yra naujos mokslui rūšys, pabrėžiančios stulbinančią Pietryčių Azijos biologinę įvairovę – dabar mokslininkai tyrinėja rastus pavyzdžius bandydami nustatyti, kiek šios rūšys mokslui jau yra žinomos.
(0) 2007-12-17 3
Šį įdomų pasakojimą apie gyvūnų sumanumą pradėkime nuo pagrindinio personažo pristatymo – orkos. Tai plėšrus delfininių šeimos jūros žinduolis, užaugantis iki 10 metrų ilgio ir 9 tonų svorio. Nugaroje turi charakteringą aukštą peleką, o kūno spalva – juodai balta. Medžioja bandomis – dažniausiai ruonius arba pingvinus, tačiau kartais sugalvoja užpulti ir stambų banginį. Na, atrodo tiek, ką galima būtų sužinoti bet kokiame žinyne. O dabar apie tai, kaip...
(5) 2007-12-13 0
Šios mielos, baltos ir pūkuotos katės yra išaugintos klonavimo būdu. Jos taip pat yra pirmosios katės, klonuotos su modifikuotu fluorescencines savybes lemiančio baltymo genu - tamsoje jas apšvietus ultravioletine šviesa, gyvūnėliai švyti. Eksperimentą atlikę Gyeongsang Nacionalinio Universiteto (Pietų Korėja) mokslininkai tikisi, jog tokio tipo tyrimai padės sukurti vaistus žmogaus genetinėms ligoms gydyti.
(1) 2007-12-12 1
Vienu panėrimu karališkasis pingvinas sugeba išbūti po vandeniu daugiau nei 20 minučių ir pasiekti 565 metrų gylį – tokios galimybės leidžia praplėsti maisto paieškos rajoną ir nelikti alkanam. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog pingvinas kvėpuoja paprastu oru, toks jo nardymo sugebėjimas yra daugiau nei stulbinantis – šis klausimas senokai nedavė ramybės pasaulio biologams, bet tik dabar surastas paslapties įminimas, kuris savo ruožtu pasirodė esąs ne ką mažiau st...
(2) 2007-12-05 0
Daugelis žmonių, tame tarpe ir mokslininkai gana skeptiškai vertina visų gyvūnų protinius sugebėjimus lyginant juos su žmogumi. Tačiau tai gali būti klaidingas požiūris.
Pasirodo, jog pavyzdžiui šimpanzės turi puikią trumpalaikę regimąją atmintį ir kur kas geresnę nei žmogus - taip teigia Japonijos mokslininkai po atliktų serijinių eksperimentų, kuriuose šioje naujienoje ir pristatome.
(4) 2007-11-23 0
Ši keista istorija prasidėjo 2006 metų gegužę – tuomet viena juoda gulbė „iki plunksnų galiukų“ įsimylėjo vandens dviratį, sukonstruotą didelės baltos gulbės pavidalu. Iš esmės šis vandens dviratis niekuo neišsiskiria iš kitų panašios paskirties mechanizmų – plastmasinio korpuso, su dviem sėdimoms vietom ir minamais pedalais. Tačiau didinga baltos gulbės išvaizda suvirpina ne tik turistų, bet ir laukinių gulbių širdis.
(4) 2007-10-26 0
Toliau tęsiame pažintį su pavojingais vandens gyvūnais – pirmojoje dalyje rašėme apie labai įdomią žuvį fugu, kuri sugeba vienu metu kelti milžinišką mirties baimę ir tuo pačiu būti delikatesu. Antrojoje dalyje kalbėjome apie rajas – taikias, bet turinčias kuo apsiginti. Šioje dalyje net trys žuvų rūšys – visos skirtingos, visos ne per didžiausios, tačiau, be abejonės, labai pavojingos.
(2) 2007-10-18 1
D. Britanijoje keturi žvejai sugebėjo pagauti milžinišką lašišą, kuri gali tapti pačia stambiausia šalyje pagauta lašiša.

"Žuvytės" ilgis siekė 1,4 metrus, o svoris - apie 45 kg. Dėl tokio dydžio žvejai juokaudami lašišą praminė Lokneso pabaisa. Norėdami ją ištempti į krantą žvejai su žuvimi kovėsi apie vieną valandą.
(0) 2007-10-08 0
Jei augintus upėtakius paleisime į gamtą, pastebėsime, kad jų dauginimąsis yra daug mažiau produktyvus, nei užaugusiųjų laukinėmis sąlygomis. Nors tikros priežastys nėra gerai žinomos, tačiau, kiek pagalvojus jas galima nesunkiai suprasti. Upėtakių tyrimo rezultatai taip pat gali atsakyti į daugelį ankščiau rodos nepaaiškinamų faktų, pavyzdžiai, kodėl kai kurių anksčiau gyvenusių tam tikroje vietovėje rūšių niekaip nepavyksta dirbtinai atkurti ir jie nebeįsi...
(0) 2007-10-02 0
Vokiečių jūros specialistai pranešė, jog pirmą kartą per daugelį metų Baltijos jūroje pastebėti delfinai. Juos nufilmavo pakrančių apsaugos kateris, patruliavęs šalia pusiasalio Darss Peninsula ir salos Hiddensee. Pastebėta delfino patelė kartu su jaunikliu patrulių katerį sekė apie 4 valandas.
(7) 2007-09-30 3
Kaip paukščiai orientuojasi erdvėje migruodami iš šiltųjų kraštų į Šiaurę bei atvirkščiai? Mokslininkai jau senokai sutarė, jog vienas iš galimų orientyrų – Žemės magnetinio lauko linijos. Tačiau kaip paukščiai jas jaučia? To iki šiol niekas negalėjo pasakyti. Dabar gi, mokslininkai eksperimentiškai nustatė, jog paukščiai magnetinį lauką gali jausti vizualiai – t.y. jį sugeba matyti.