Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Virusologija (Apie gamtą | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2021-03-03 4
Kambodžos ir Tailando mokslininkai neseniai mažuosiuose pasagnosiuose šikšnosparniuose aptiko koronavirusą, glaudžiai susijusį su SARS-CoV-2 – virusu, sukėlusiu COVID-19 pandemiją.
(0) 2021-02-20 7
Rusijos valstybinė laboratorija „Vektor“ paskelbė pradedanti tirpstančiame amžinajame įšale rastų priešistorinių virusų tyrimus. Virusai rasti įšale buvusių priešistorinių gyvūnų liekanose.
(0) 2021-02-16 -1
Praėjusiais metais klimato kaitos sukelti milžiniški gaisrai ir įsisiautėjusi pasaulinė pandemija turėjo išmokyti bent vieno dalyko – kaip glaudžiai esame susiję vieni su kitais ir savo aplinka. Dabar pasirodė keletas ankstyvųjų užuominų, kad klimato kaita ir koronaviruso priežastys taip pat gali būti susijusios.
(0) 2020-12-10 0
Žmonėms labai nepatinka dulkės. Ir ne veltui. Tų negyvų odos ląstelių, plaukų, bakterijų, žemių, kailio ir kitų bjaurasčių sankaupų atsiranda visur. Kas baisiausia, atgrasumas nėra blogiausias dalykas, susijęs su dulkėmis.
(7) 2020-12-05 4
Čekijos Mokslų akademijos specialistai sukūrė popierių, kuris gali naikinti naująjį koronavirusą. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra ČTK.
(0) 2020-11-30 1
Lietuvos audinių ūkyje aptikto SARS-Cov-2 viruso genetinės mutacijos tyrimų niekas neatliko, nes tai užtruktų.
(0) 2020-11-26 0
Pirmą kartą už Kinijos ribų atrastas virusas, kuris, kaip sako mokslininkai, yra „artima giminė“ naujajam koronavirusui.
(0) 2020-05-19 4
„Kaip išsivystė koronavirusas“ yra paprastas klausimas, vedantis link tyrimų, spekuliacijų ir sąmokslo teorijų.
(0) 2020-05-02 -2
Nors koronaviruso pandemija jau įsibėgėjusi, tačiau turbūt dar ne visi turime pakankamai žinių apie tai, kas yra virusai ir kaip jie plinta, todėl visuomenėje pasigirsta įvairių sąmokslo teorijų. Virusai yra neląstelinės sandaros patogenai, kurių dauginimuisi reikalingos šeimininko ląstelės. Tradiciškai jie priskiriami mikroorganizmams, nors turėtų būti vadinami nanoorganizmais, nes virusų dydis svyruoja nuo maždaug 20 iki 300 nanometrų. Dėl savo mažo dydžio virusai nėra stebimi tradiciniu šviesiniu mikroskopu, jiems pamatyti reikalingas elektroninis mikroskopas.
(0) 2020-04-23 2
Kol kas tiksliai nežinoma, ar dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių nusinešusios naujojo koronaviruso pandemijos šaltinis buvo šikšnosparniai, ar pangolinai, bet viena aišku – didžiulę sumaištį atnešusi liga atėjo iš gyvūnų pasaulio.
(0) 2020-04-20 -2
Dešimtyse pasaulio valstybių įvestas precedento neturintis karantino režimas. Visa tai dėl viruso – pačios paprasčiausios gyvybės formos, kurios nematome, neužuodžiame, nejaučiame.
(0) 2020-04-16 -1
Pasaulinė pandemija yra geras metas pamąstyti apie tai, kur mes, kaip žmonės, suklydome. Žmonių poveikis gyvūnų populiacijoms visame pasaulyje tiesiogiai prisideda prie zoonotinių ligų (gyvūnams ir žmonėms bendrų ligų, kuriomis užsikrečiama tiesioginiu arba netiesioginiu būdu) plitimo, rodo neseniai atlikta mokslinė studija.
(0) 2020-04-13 19
Jeigu reikėtų spėti, koks dabar yra populiariausias žodis ne tik „Google“ paieškos sistemoje, bet ir kasdienėse pasaulio žmonių temose, tikriausiai nepralenkiamu lyderiu reikėtų skelbti žodį „virusas“. Atsižvelgdami į tai, pateikiame 20 įdomių faktų apie virusus, kurių greičiausiai nežinojote.
(0) 2020-04-07 1
Katės gali užsikrėsti koronavirusu SARS-CoV-2 ir užkrėsti juo kitas kates. O šunys – ne. Tokias išvadas pateikė Harbino veterinarijos tyrimų institute (Kinija) dirbantys mokslininkai, taip pat nurodę, jog užsikrėsti šiuo virusu negali vištos, kiaulės, antys. O štai šeškai – gali, rašo „Nature“.
(0) 2020-04-02 1
Virusai žmonijos istorijoje yra sukėlę labai dideles epidemijas. Vien raupai XX a. nužudė beveik 300 mln. žmonių. O kur dar gripas, hepatitas, poliomielitas, tymai... „Virusai yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis. Jie užkrečia ne tik žmones, bet ir gyvūnus, virusų turi augalai ir net bakterijos. Tai mūsų evoliucijos dalis“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė prof. dr. Aurelija Žvirblienė.