|
|||||||||
|
Rubrikos naujienos
|
|||||||||
|
|||||||||
(0)
2013-02-20
Prieš 300 mln. metų į pietinę Australijos dalį įsirėžęs gigantiškas net 10 km skersmens asteroidas visiems laikams pakeitė Žemės veidą, skelbiama naujo tyrimo ataskaitoje. Smūgio vietoje likęs 193 km skersmens krateris yra trečias didžiausias krateris planetos paviršiuje. Manoma, kad ši katastrofa taipogi sukėlė masinį gyvybės išmirimą. Tikėtina, kad netoli šio kraterio bus rastas krateris dvynys, kurį galėjo palikti perpus skilusio asteroido antroji dalis – geologai jau pradėjo geologinės anomalijos tyrimus.
>>
skaityti
| |||||||||
(3)
2013-02-12
Gyvybei Žemėje pavojų gali kelti katastrofiškas „supervulkanas“. Žemės mantijos apačioje, maždaug 2,9 tūkst. kilometrų gylyje po Ramiuoju vandenynu, judėdamos viena su kita susiduria mažiausiai dvi kontinentų dydžio uolienų „sankaupos“. Taip jos sukuria iš dalies išsilydžiusių uolienų šulinį, savo dydžiu prilygstantį Floridos valstijai, bei keliantį pražūtingo masto išsiveržimo pavojų, teigia seismologai.
>>
skaityti
| |||||||||
(3)
2012-10-19
Maždaug apie 5 mln. metų po didžiausio Žemės istorijoje gyvybės išmirimo, didžiojoje mūsų planetos dalyje buvo taip karšta, jog tokioje aplinkoje nebūtų išgyvenęs beveik joks gyvas sutvėrimas, priėjo išvadą mokslininkai. Tyrėjai ilgai gvildeno vadinamojo „pražudytojo pasaulio“ scenarijų, kuris Žemę ištiko po Permo-Triaso periodu (prieš maždaug 250 mln. metų) įvykusio masinio išmirimo.
>>
skaityti
| |||||||||
(0)
2012-05-28
Žemėje tai atsitiko prieš 250 mln. metų ir vadinama Didžiuoju išmirimu. Kad ir kas jį sukėlė, jo pasekmės taip ir liko skaudžiausios per visą Žemės gyvybės istoriją. Tąkart buvo sunaikinti 90 proc. Žemėje egzistavusios gyvybės. Tačiau gyvybė atsigavo, atsitiesė. Ji vėl gyva, kvėpuoja. Kiek tam prireikė laiko? Daugiau nei pajėgiame suvokti.
>>
skaityti
| |||||||||
(6)
2011-11-18
Plačiai paplitusi nuomonė, jog Žemėje karaliavusius dinozaurus prieš maždaug 60 mln. metų nuo planetos paviršiaus nušlavė iš kosmoso pragarmių atklydęs didžiulis uolų luitas. Tačiau Prinstono universiteto mokslininkai šia teoriją nusiteikę palaidoti. Naujausio jų tyrimo rezultatai byloja, jog kosminį dinozaurų žudiką aplenkė nepalyginamai žiauresnis vietinis „budelis“ – Indijos pusiasalyje išsiveržęs trijų Prancūzijų dydžio superugnikalnis. Vaizdžiai ta...
>>
skaityti
| |||||||||
(4)
2011-07-25
Mokslininkai atranda vis naujų priežasčių, dėl kurių kadaise galėjo išnykti didelė dalis mūsų planetos gyvybės, informuoja huffingtonpost.com. Kopenhagos universiteto (Danija) Žemės evoliucijos centro mokslininkai tvirtina atradę, dėl ko prieš 200 mln. metų išnyko daugiau nei pusę visos jūrų gyvybės. Pasak mokslininkų, priežastis buvo milžiniškas Žemės „atsirūgimas“, tiksliau – milžiniško metano kiekio išmetimas į atmosferą.
>>
skaityti
| |||||||||
(16)
2011-03-07
Žmonija gali tapti šeštojo didžiojo išnykimo Žemės istorijoje priežastimi, teigiama žurnale „Nature“. Per paskutiniuosius 540 mln. metų penkis didžiulius rūšių išnykimus sukėlė gamtiniai įvykiai. Tačiau naujoji grėsmė – žmogaus rankų darbas: gyvybei tinkamos aplinkos mažėjimas, besaikė žvejyba, medžioklė, miškų kirtimas, atmosferos ir hidrosferos tarša, sukurti virusai, bakterijos, dirbtinai įveistų rūšių invazija, šiltnamio efektą sukuriančių du...
>>
skaityti
| |||||||||
(9)
2011-02-17
Mokslininkai aptiko naujų argumentų, kad prieš 250 milijonų metų išsiveržęs ugnikalnis šiaurinėje Sibiro dalyje (Rusija) galėjo sukelti didžiausią floros ir faunos rūšių išnykimą mūsų planetos istorijoje. Jo metu žuvo apie 95 procentus jūros ir 70 procentų sausumos gyvybės.
>>
skaityti
| |||||||||
|
|||||||||

(
