Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Klimatas keičia Baltijos jūrą, bet ne taip, kaip turėtų

2010-06-05 (8) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (3789)
    Share

Mokslininkai manė, kad šiltesnis klimatas padidins Baltijos jūros baseino upių vandeningumą, todėl ji taps mažiau sūri. Tačiau viskas gali būti kaip tik priešingai – ji vis labiau sūrės, liudija tyrimas.

Išsamus Geteborgo (Švedija) universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad klimato atšilimo padariniai Baltijos jūrai veikiausiai bus visiškai priešingi ankstesnėms prognozėms: į ją įtekančių upių vandeningumas sumažės, o Baltijos vanduo taps dar sūresnis, skelbia „ScienceDaily.com“.

Pasak vieno šio tyrimo bendraautorių, Geteborgo universiteto Geomokslų fakulteto okeanografo Danielo Hanssono, tokie pokyčiai turės „rimtų pasekmių“ jautriai Baltijos jūros ekosistemai.

Mokslininkų teigimu, Baltija yra jauna, palyginti nesūri jūra, turinti unikalią ir jautrią ekosistemą, kurioje gyvena ir jūrinės, ir gėlavandenės rūšys. Specialistai jau daugelį metų kartoja perspėjimą, kad net mažiausi vandens sūrumo pokyčiai gali turėti didelių pasekmių visai Baltijos ekosistemai. Toks perspėjimas rėmėsi prielaida, kad dėl šiltesnio klimato padidės į jūrą įtekančių upių vandeningumas, o tai savo ruožtu sumažins jūros vandens sūrumą.

Geteborgo universiteto mokslininkai, išanalizavę 500 metų klimatinius duomenis Baltijos regione, rekonstravo gėlo vandens patekimo į jūrą procesą nuo pat XVI a. pradžios. Tyrimas, kurio rezultatai paskelbti žurnale „International Journal of Climatology“, atskleidė, jog praeityje šiltesnio klimato periodai sutapdavo su gėlo vandens, patenkančio į Baltiją, kiekio sumažėjimu.

Tai reiškia, kad klimato šiltėjimo atveju upių vandeningumas nukris, ir vanduo jūroje taps sūresnis, teigia tyrėjai. „Klimatui šiltėjant, daugiau gėlo vandens patenka į šiaurinę Baltijos dalį ir Suomių įlanką, o ne į pietinę jūros dalį. Taip yra dėl to, kad dėl šiltesnio klimato daugiau lyja šiaurinėje ir rytinėje, o ne pietinėje Baltijos pakrantėje. Mūsų tyrimas atskleidė, kad upių vandeningumo sumažėjimas pietinėje jūros dalyje gėlo vandens tiekimo požiūriu bus didesnis, nei kritulių padidėjimas šiaurėje, o tai reiškia, kad Baltijos vanduo taps sūresnis“, - aiškino D. Hanssonas.

Kadangi Baltijos ekosistema priklauso nuo subtilaus sūraus ir gėlo vandens balanso, sūringumo didėjimas gali turėti jai rimtų pasekmių, teigia mokslininkai. „Sūresnis vanduo teigiamai atsilieptų kai kurioms jūros gyvūnų ir augalų rūšims, tačiau kitoms gali pakenkti, o tai galėtų suardyti visą jūros ekosistemą“, - tvirtina D. Hanssonas. Tačiau jis pripažįsta, kad tyrimo rezultatus reikia vertinti atsižvelgiant į tam tikrą neapibrėžtumą – Švedijos mokslininkai esą nagrinėjo pokyčius, įvykusius per 500 paskutiniųjų metų, o tai skiriasi nuo prognozių rengimo kitam 500 metų laikotarpiui. „Tačiau turime pagrindą manyti, kad šiltieji klimato periodai ateityje turės tokį patį poveikį, koks jau buvo praeityje“, - sakė mokslininkas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (8)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
51(1)
32(1)
28(1)
24(0)
22(0)
18(0)
17(0)
16(2)
Savaitės
104(1)
87(0)
86(4)
Mėnesio
149(27)
147(12)
142(22)
107(0)
101(19)