Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Aprašoma Kuršių nerijos vertė: beveik visas pusiasalio kraštovaizdis – didžiulių žmogaus pastangų rezultatas

2010-09-08 (0) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (55)
    Share

Poilsiautojas, kuris renkasi atostogas Kuršių nerijoje, nesunkiai įvardys savo pasirinkimo priežastis – auksinio smėlio paplūdimiai, jūra, ramybė. Vis dėlto nedaugelis galėtų išvardyti vertybes, dėl kurių šis kraštas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Diskusijos apie Kuršių nerijos lobynus ir jų išsaugojimo ateities kartoms svarbą netyla tiek tarp valstybės pareigūnų ir nevyriausybinių organizacijų, tiek tarp paprastų žmonių.

Neaišku, kas turi būti saugoma

Patariamosios misijos Kuršių nerijoje (2009 m. liepos mėn.) ataskaitoje pažymėta, kad išsaugant Kuršių neriją, regis didžiausias dėmesys buvo skiriamas gamtinių savybių išsaugojimui, ir tik kai kurie Lietuvos pareigūnai, nors ir pavėluotai, pripažino kultūrinę paveldo vertybės reikšmę. Kuršių nerija atrodo kaip „natūralus“ kraštovaizdis. Tačiau iš tikrųjų beveik visas nerijos kraštovaizdis yra didžiulių žmogaus pastangų rezultatas.

Neužmiršti svarbiausių, šio krašto unikalumą formuojančių bruožų, turėtų padėti kuriamas Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės aprašas. Jo dėka turėtume aiškiau suvokti, kodėl šis objektas buvo įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą ir ką konkrečiai reikia saugoti ir tvarkyti.

Visoms UNESCO saugomoms teritorijoms privalomo aprašo projektą rengė aplinkos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kuri atsižvelgdama į minėtos ataskaitos pasiūlymus bei rekomendacijas, vertino rengiamų ir galiojančių Kuršių nerijos teritorijų planavimo dokumentų sprendimus.

Aprašą tvirtins Vyriausybė

„Kai kyla konfliktai ir sunku surasti sprendimus, išskirtinė visuotinė vertė teritorijų planavime įgauna svarbų momentą. Dokumentas galėtų būti tam tikra atsvara. Aprašo patvirtinimas, Kuršių nerijos valdymo plano, turizmo programos ir rekomendacijų tradicinei statybai ir tvarkybai parengimas – svarbiausi uždaviniai, kurie turi būti įgyvendinami artimiausiu laiku“, – pasakojo parengtą projektą pristačiusi Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistė Giedrė Godienė.

Du puslapius užimantis išskirtinės visuotinės vertės aprašas bus patvirtintas Vyriausybės. Bet kokia veikla, kelianti grėsmę Kuršių nerijos išskirtinei visuotinei vertei bus laikoma neleistina.

Neringos savivaldybės mero pavaduotoja Aušra Feser, atkreipė dėmesį, kad kuriant aprašą turi būti nepamiršta vietos bendruomenės svarba. „Suprantame, kad už kultūros paveldą atsakingas Kultūros departamentas, bet vietos bendruomenė vaidina didžiulį vaidmenį šiame kontekste. Manome, kad pagrindinė materialaus ir nematerialaus paveldo saugotoja yra vietos bendruomenė. Jokiais įstatymais nepriversime plaukioti Kurėno, išsikelti vėtrungės ar žvejus bumbinti“, – teigė mero pavaduotoja.

Išskirti vertingiausi elementai

Po ilgų diskusijų, vertingiausius Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio elementus nuspręsta išskirti į natūralius ir žmogaus pakeistus gamtinius darinius bei kultūrinius darinius. Pirmuosius elementus sudaro Didysis kopagūbris su parabolinėmis, pilkosiomis, pustomomis ir apželdintomis kopomis; žmogaus sukurtas apsauginis pajūrio kopagūbris; natūralios pajūrio ir pamario palvės, pamario pusiasaliai (ragai); sengirės, savita smėlynų augalija ir gyvūnija, paukščių migracijos kelias. Kultūriniuss darinius sudaro smėlio užpustyti kaimai ir kitas archeologinis paveldas; istorinė pašto kelio trasa, senųjų žvejų kaimų, virtusių kurortinėmis gyvenvietėmis erdvinė-planinė struktūra bei architektūra: senieji mediniai žvejų namai, XIX a. atsiradę profesionalios architektūros statiniai: švyturiai, prieplaukos, bažnyčios, mokyklos, vilos, viešbučiai, vasarnamiai; jūrinio kultūros paveldo elementai.

Aprašo projekte pažymėta, kad gyvumą, dvasingumą ir ypatingą nuotaiką, atmosferą kultūriniam kraštovaizdžiui suteikia, jo savitumą išryškina nematerialiojo paveldo formos, tradiciniai verslai: folklorinės tradicijos – dainos, kostiumai, padavimai, istorijos; gintaro graibstymas tradiciniais įnagiais; jūrinio kultūros paveldo dariniai ir reiškiniai: žvejų laivai – kurėnai, laivų vėtrungės, žvejybos įrankiai – rankų darbo tinklai, poledinės žūklės įnagiai ir būdai, tradiciniai žuvies apdorojimo būdai, žvejų gyvensenos etnografiniai elementai – krikštai, tradiciniai drožiniai (langinės, lėkiai, vėjalentės); meninės tradicijos; saviti apsauginio kopagūbrio tvarkymo, miško priežiūros būdai; XIX a. susiformavusi poilsio kultūros tradicija – tausojantis rekreacinis naudojimas.

Apraše numatyta, kad Kuršių nerijos kultūrinis kraštovaizdis – nuolatinių gamtos jėgų ir ilgalaikės žmogaus veiklos rezultatas.

Bus derinama su Rusijos Federacija

Dokumente taip pat aprašomi valdymo ir apsaugos reikalavimai, būtini išskirtinės visuotinei vertei palaikyti. Pavyzdžiui, jame numatyta, kad iki 2017 m. bus parengtas Kuršių nerijos nacionalinio parko valdymo planas.

Pateiktas projektas – ne galutinis variantas. „Išskirtinės visuotinės vertės aprašas turi gauti savivaldybių , vyriausybinių organizacijų pritarimą. Aptartas variantas turi būti vertinamas ir UNESCO pasaulio paveldo komisijos. Gavus jų vertinimus, bus galima teikti tvirtinti Vyriausybei. Aprašą dar reikia suderinti su Rusijos Federacija“, – apie aprašo kūrimo etapus kalbėjo Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Nors aprašas kuriamas visai Kuršių nerijos teritorijai ir turės būti derinamas su Rusijos Federacija, rengiant aprašą nutarta atsisakyti nuostatų susijusių tik su Rusijos Federacija, siekiant išvengti galimo konflikto ar surinkti netinkamą informaciją.

Žurnalo turinys

  • Ta akimirka žavinga

Storiausia Lietuvos eglė 6

  • Redakcijos skiltis

Vienos krizės pabaiga 7

  • Nemirtingo žingsnio taktu

U. Tamošiūnaitė. Vosara 8

  • Miškas ir mes

Lietuvos miškai: dabartis ir ateitis 9

Nerimas dėl Latvijos valstybinių miškų 14

Iš valstybinių miškų 15

  • Pokyčių verpetuose

V. Brukas. Prie Baltijos: Švedija 16

A. Kuliešis. Švedijos miškai 18

A. Kačerauskienė. Kas kalaviju iškirsta istorijoj... 20

  • Savas miškas

Z. Bitvinskaitė. Netvirti įveisiamų miškų pamatai 22

  • Baldai ir interjeras

V. Skafaru. Wabi Sabi – netobulo grožio namai 26

  • Medis ir verslas

A. Patašius. Pažangiausia sistema gaisrams gesinti 30

Iterforst 2010” – krizės kaip nebūta 34

Skelbimai 36

Medienos kainos 39

  • Pirma buvo žodis

J. Vaiškūnas. Tarp laisvės ir nepriklausomybės 40

  • Medis ir aplinka

S. Vaišvilaitė. Aprašoma Kuršių nerijos vertė 42

  • Iš raudonoji knygos

Žuvininkas 45

  • Mano medis

T. B. Burauskaitė: „Medis – estetikos objektas“ 46

  • Juokai

Medžiotojo dienoraštis 47

sdfdsgfsdfsdfg
Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Sandra Vaišvilaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
44(2)
44(3)
15(1)
13(0)
10(0)
Savaitės
89(0)
Mėnesio
645(32)
262(38)
145(17)
118(28)