Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Meteorologai ramina: ozono sluoksnis virš Lietuvos nedyla

2011-04-09 (4) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1271)
    Share

Lietuvos meteorologai ragina „labai nebijoti ir negąsdinti kitų“ dėl Pasaulio meteorologijos organizacijos pranešimo, jog šiauriniame planetos pusrutulyje – taip pat ir virš Lietuvos – rekordiškai suplonėjo ozono sluoksnis.

Nuo kenksmingų saulės spindulių saugančio ozono sluoksnio skylė virš Antarktidos yra gerai žinomas fenomenas – ji atsiveria kiekvieną pavasarį ir didina odos vėžio riziką aplinkinėse teritorijose.

Tačiau šiemet ozono lygis priešingame ašigalyje taip pat pasieks rekordiškai žemą lygį, teigia tyrėjai. Nors ozono sumažėjimas kol kas koncentruojasi ties Arktimi, sritis besikeičiant orams slinksis į Pietus tiek, kad pasieks apie 45 laipsnius šiaurės platumos, rašė „Discovery“.

„Sistema juda. Tos oro masės anksčiau ar vėliau pasirodys tiesiai mums virš galvų“, – sakė Markusas Rexas iš Alfredo Wegenerio poliarinių ir jūrinių tyrimų instituto Potsdame, Vokietijoje. M. Rexas su tarptautine mokslininkų komanda analizuoja palydovų duomenis apie ozono kiekio ir temperatūros pokyčius. Šią savaitę paskelbti duomenys rodo, jog per paskutines dvi savaites ozono lygis labiausiai jo turtinguose stratosferos sluoksniuose krito perpus, o vidutiniškai – beveik trečdaliu. Tai yra praktiškai žemiausiais kada nors užfiksuotas lygis.

Anot M. Rexo, žema temperatūra stratosferoje ir kitos orų tendencijos per kitas kelias savaites ozono lygį dar sumažins ir jis taps rekordiškai žemas. Ozono irimą ties abiem ašigaliais lemia chloro ir fluoro karbonatiniai junginiai (CFC), anksčiau plačiai naudoti šaldytuvų, aerozolinių purškalų, kitų produktų gamybai, bei kitos ozoną ardančios medžiagos, kurių daugumos buvo išsižadėta 1987 metais Monrealio protokolu, tačiau jų likučiai stratosferoje laikysis ateinančius dešimtmečius.

Jungtinių Tautų Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) antradienį patvirtino duomenis, jog nuo žiemos pradžios iki vėlyvo kovo virš Arkties sudilo apie 40 proc. ozono sluoksnio – tai naujas rekordas. Anksčiau rodiklis buvo pasiekęs daugiausiai 30 proc. – taip nutiko keletą kartų per paskutiniuosius penkiolika metų.

WMO paskelbtame žemėlapyje Lietuva įtraukta į sritį, kurioje ozono sunykimas šiemet turi būti pastebimiausias:

Tačiau Lietuvos meteorologai komentuoja kokių nors didesnių ozono kiekio pokyčių bent kol kas neužfiksavę ir ragina „nesigąsdinti ir nepanikuoti“.

„Lietuvoje ozono sluoksnis matuojamas Kaune - šiuo metu nieko panašaus, jokio smarkaus plonėjimo nėra. Nuo pat spalio iki kovo rodiklis svyravo apie normą arba buvo net šiek tiek didesnis. Kovą, pavyzdžiui, buvo 375 Dobsono vienetai - tai 99 proc. normos“, - sakė Marija Ramutė Jonavičienė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Meteorologijos skyriaus vedėja.

„Nereikia čia labai ir patiems bijoti, ir kitų gąsdinti. Mokslininkai skaičiuoja, paskelbė, bet svarbiausias, į ką reikia atkreipti dėmesį, yra UV indeksas, kuriuo vertinamas ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas. Jį skelbia LHMT - žiemą ne, nes tada jis būna mažas, beveik nieko nedomina, bet dabar jau vėl greitai turėtų pasirodyti tinklalapyje“, - aiškino M. R. Jonavičienė.

Stebėti nacionalinius UV indeksus gyventojams antradienį rekomendavo ir WMO.

UV indeksas svyruoja nuo 1 (žemas) iki 11 (ekstremalus). Lietuvoje jis keičiasi nuo 1 iki 9 - maksimalias reikšmes pasiekia birželio ir liepos mėnesiais.

Anot M. R. Jonavičienės, „aktualus“ UVI tampa, kai skalėje pasiekia tris arba daugiau. Tuomet odai jau ima reikėti apsaugos, vidurdienį (11 – 15 val.) rekomenduojama būti šešėlyje, dėvėti marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA bei UVB filtru.

Kokio lygio apsaugos odai reikia, priklauso ir nuo jos tipo. LHMT skelbiamose rekomendacijose nurodoma, kad kai kuriais atvejais būtinos priemonės su 50 ir didesniu Saulės apsaugos faktoriumi (SAF).

Ozono irimas vyksta stratosferoje – viršutiniame Žemės atmosferos sluoksnyje, kuris driekiasi nuo 10 iki 50 kilometrų aukštyje, išskyrus ašigalius, kur prasideda maždaug 8 kilometrų aukštyje. CFC ir panašūs chemikalai ozoną naikinti pradeda, kai temperatūra stratosferoje nukrinta iki maždaug 78 laipsnių šalčio ir ima formuotis plonyčiai žvilgantys debesys – ledo kristalai jų viduje tampa paviršiais ozoną eliminuojančioms reakcijoms. Šioms reakcijoms reikia dar vieno komponento – Saulės šviesos, todėl jos Arktyje įsisuka šiuo metų laiku, kai Saulė grįžta.

„Ši žiema [stratosferoje] buvo ypač šalta“, – žemą ozono lygį aiškino M. Rexas. Anot jo, iš dalies tai galėjo lemti besikeičiantis klimatas. Nors temperatūra arti Arkties paviršiaus šyla, gausėjančios šiltnamio dujos stratosferą šaldo, todėl ozono lygio kritimo rekordai esą yra tikėtini ir kitus du ar tris dešimtmečius, tačiau vėliau CFC ir kiti ardantys junginiai turėtų pamažu išsivalyti. Tyrėjų nuomone, sumažėjusio ozono sritis kovo pabaigoje nuslinks per rytinę Rusiją ir judės toliau – per JAV ir kitas šalis, pasiekdamas iki 45 laipsnių šiaurės platumos.

„Nepanikuokite. Tai nėra priežastis rimtam susirūpinimui. Tačiau žmonės turėtų atsiminti, kad būnant lauke pavasarį, nudegimo laikas gali sutrumpėti iki 20 minučių. Žmonės kovą to nesitiki – tokiu metu nesitikėtum nudegti JAV šiaurinėje dalyje“, – sakė M. Rexas.

Tačiau, anot mokslininkų, „ši žiema nekeičia bendro vaizdo, jog iki šio šimtmečio pabaigos ozono netekimas taps istorija“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (4)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
80(6)
60(4)
20(0)
18(2)
16(0)
16(6)
16(0)
16(0)
15(0)
Savaitės
139(3)
134(13)
123(11)
85(1)
84(7)
Mėnesio
139(3)
139(0)
132(10)
132(2)
126(2)