Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Nemunas nuseko iki upelio lygio

2012-08-10 (8) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (4239)
    Share

Lietuvą apskriejo žinia apie nusekusį Nemuną. Nors vasarą dažnai pliaupė lietus, Lietuvos upių tėvas nuseko tarsi po kelių mėnesių sausros. Hidrologai įtaria, kad tai jau nebe gamtos reiškinys – dalį Nemuno vandens galėjo pasiglemžti Baltarusijoje statoma hidroelektrinė.

Žemas vandens lygis ne tik stabdo pramoninę ir pramoginę laivybą, suplanuotus dumblo išvežimo iš Nemuno salos darbus, tačiau, ekologų teigimu, žudo nykstančias paukščių rūšis bei kenkia visai ekosistemai. Vis dėlto Nemuno deltoje dirbantys ekologai džiaugiasi drėgna vasara ir tikina jokio nusekimo nejaučiantys.

Kaip laikosi Lietuvos upių tėvas ir kokią žalą gamtai gali padaryti vandens lygio kritimas?

Rašto dėl smirdančių dumblių nesurašysi

Kauno marių regioninio parko atstovė teigė, kad išeidamas atostogauti šio parko ekologas kalbėjo apie nusekusį Nemuną, tačiau „pavojaus signalo“ neskelbė. Parko darbuotojai taip pat linkę tikėti, jog upę nusekino Baltarusijos hidroelektrinė.

Direkcija sulaukia poilsiautojų nusiskundimų, jog į Kauno marias ne tik reikia toliau bristi, tačiau pakrantėse atsitraukus vandens linijai liko dumblių, kurie skleidžia nemalonų kvapą.

„Tačiau jei rašytume kokį nors raštą Baltarusijai dėl žalos, smirdantys dumbliai nebūtų pakankama priežastis reikšti nepasitenkinimą. O kad pilvais į viršų plaukiotų žuvys ar vyktų dar kas nors panašaus – tokių dalykų neužfiksuota“, – teigė Kauno marių regioninio parko darbuotoja.

Piečiau esančio Nemuno kilpų regioninio parko vyriausiasis specialistas teritorijos tvarkymui ir apsaugai Renatas Jakaitis teigia, jog vandens lygio svyravimai gali pražudyti paukščių jauniklius.

Vandens svyravimai nuplauna žuvėdrų lizdus

„Nemunas nusekęs visoje Lietuvoje. Tyrėjų savo direkcijoje neturime, tik girdime kalbas, kad tai dėl baltarusių hidroelektrinės. Įprastai Nemunas tai nusenka, tai vėl pakyla – ir tai nėra gerai. Savo teritorijoje turime saugomas rūšis, kurių dėtys dėl vandens lygio svyravimų gali žūti. Iki šiol tokių svyravimų kaltininkas būdavo Kauno hidroelektrinė, tačiau dabar žemas vandens lygis laikosi gan ilgai. Matyt, problema gilesnė, juk vasara – lietinga“, – svarstė R. Jakaitis.

Tokie svyravimai, kenkia mažųjų žuvėdrų populiacijai.

„Nemuno salos yra viena iš „Natura 2000“ tinklo teritorijų ir čia peri mažosios europinės žuvėdros. Joms reikia smėlio, kurio yra tik salų pakraščiuose. Nukritus vandens lygiui paukščiai susisuka lizdus, pradeda perėti, o tuomet vandens lygis šokteli. Ir viskas – lizdai nuplaunami, dėtys – žuvę. Tai turi įtakos išsiperėjusių rūšių skaičiui salose. Taip kenčia žuvėdros ir kiti tilvikiniai paukščiai. Būdavo tas Nemunas ir nusenka, ir pakyla, ir vėl nusenka, bet taip kaip dabar – dar nebuvo. Žmonės tiesiog perbrenda per Nemuną, tarsi per kokį upeliūkštį. Atsivėrę milžiniškos salos ir automatiškai silpnėja tėkmė, kaupiasi įvairios sąnašos“, – vardijo nusekusio Nemuno padarinius R. Jakaitis.

Nemuno deltai ir aukštapelkėms vandens netrūksta

Tačiau Nemuno deltos regioninio parko vyriausiasis specialistas-ekologas Robertas Kubilius kalba apie priešingą situaciją.

„Mūsų teritorija garsėja, kaip žinote, potvyniais. Tad vandens mums niekuomet netrūksta. Juk Nemunas turi daugiau nei 100 intakų. Kaip tik šiandien dar važiavau per Rusnės tiltą ir pažvelgiau į vandens lygį – viskas normos ribose. Po tokių kritulių, Klaipėda netgi skęsta, o mūsų teritorijoje vandens lygis įprastas. Aukštapelkėse šią vasarą taip pat netrūksta vandens, jokios sausros, nėra gaisrų pavojaus.

Aukštumalos telmologiniame draustinyje praėjusių metų birželį kilo gaisras dėl sauso oro, o šįmet visoje teritorijoje labai drėgna. Tikrai geriau, nei būdavo praėjusiais metais. Mes esame visai nepriklausomi nuo Nemuno aukštupio ir vandens lygio toje teritorije. Nemuno delta gauna pakankamai vandens iš kitų intakų. Bet taip yra šiandien – o ateities prognozuoti negaliu“, – išvadas darė R. Kubilius.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis teigė, jog peržvelgus istoriją, upių vandens lygis yra buvęs dar 10 centimetrų žemesnis, nei dabar. Taigi situacija ne pati blogiausia, nors susirūpinti reikėtų.

Kur dar du kubiniai metrai vandens per sekundę?

„Vandens lygis šiandien yra 10 centimetrų žemiau nulio. Baltarusiams jau išsiųstas raštas. Tiesa, jie turi teisę pasinaudoti upės vandeniu iki tam tikros ribos – gamtosauginio debito. Kol kas jiems niekas nieko negali padaryti“, – atskleidė hidrologas.

Aleksandro Kajučio teigimu Nemuno gamtosauginis debitas Dzūkijoje – 88,1 kubinio metro vandens per sekundę. Šiandien prateka 86,2 kubinio metro per sekundę.

„Baltarusiai sako, kad Gardine – kur jie matuoja – dviem kubiniais metrais daugiau vandens prateka. Esą ten vandens kiekis – ne mažesnis už gamtosauginį debitą. Hidroelektrinė ten statoma ir paprastai tvenkiniai pripildomi potvynio metu. Tačiau baltarusiai greičiausiai turi savo „planą“ ir jiems reikia trūks plyš pabaigti iki nustatytos datos, todėl ir pildo dabar. Na, aš čia jau spėlioju. Tas jų tvenkinys – nedidelis, bet jei pasiima po kokius 10 kubinių metrų per sekundę, jau Lietuvoje juntama. lietuviai tą vandens lygio kritimą jaučia tik iki Kauno marių. Po to – Neris ir kiti intakai Nemuną papildo. Upės lygis gali sumažėti, ir vėl padidėti – tačiau po truputį. Dabar visi atkreipė dėmesį, nes sumažėjo labai staigiai vieną gražią dieną“, – dėstė A. Kajutis.

Nemunę gali rastis „apdujusių“ žuvų

Hidrologas primena, jog stipriai kritęs vandens lygis gali pakenkti žuvims.

„Kai vandens lygis žemas, o temperatūra – aukšta, vandenyje sumažėja deguonies. Kai žuvims trūksta deguonies, jos būna vangios, nesimaitina, galima sakyti, neauga. Tiesiog būna kur nors susimetusios ir tarsi apdujusios. Na, tam ir yra nustatytas gamtosauginis debitas, kad būtų aišku, kada dar nieko, o kada – jau reikia sunerimti. Taigi dabar mums dviejų kubų trūksta, baltarusiai sako, kad pagal jų matavimus – netrūksta“, – skirtingus pratekančio vandens kiekio rezultatus atskleidė A. Kajutis.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(1)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(1)
Komentarai (8)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Inga Labutytė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
45(1)
38(1)
36(4)
36(0)
31(0)
30(0)
18(0)
17(1)
15(8)
Savaitės
107(1)
89(0)
88(4)
Mėnesio
150(27)
147(12)
142(22)
106(0)
101(19)