Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Kaip Mozambikas suvaldys savo aukso puodą?

2013-04-11 (2) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1687)
    Share

Viena iš skurdžiausių pasaulio valstybių, Mozambikas, likimo loterijoje laimėjo aukso puodą. 2011 metais paaiškėjo, kad šalies pakrantėje glūdi nemenki gamtinių dujų ištekliai, tuo tarpu šalies glūdumoje jau senokai kasami milžiniški akmens anglies klodai, rašo BBC.

Manoma, kad šios šalies gamtinių dujų išteklių vertė siekia 350 mlrd. JAV dolerių. 2015 metais šalis galėtų patekti tarp 10 didžiausių gamtinių dujų išgavėjų pasaulyje.

Mozambiko gyventojams tokie pinigai yra sunkiai įsivaizduojami. Šalį 16 metų niokojo pilietinis karas, pasibaigęs 1992 metais, tačiau iki pat šiol vietos ekonomika vos suduria galą su galu. Metinis Mozambiko BVP siekia tik 26 mlrd. JAV dolerių.

Mozambikui ir jo gyventojams teks sunkus uždavinys – pasirinkti tarp Norvegijos ir Nigerijos gamtinių išteklių eksploatavimo ir pajamų paskirstymo modelio. Abi šios šalys pirmuosius naftos telkinius aptiko praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Šiandien Norvegija eksportuoja šešis kartus daugiau energetinių išteklių nei pati suvartoja, o pragyvenimo lygis šioje šalyje yra vienas aukščiausių pasaulyje. Tuo tarpu Nigerijai vis dar tenka importuoti dalį energetinių išteklių. Be to, manoma kad nuo nepriklausomybės atgavimo šioje šalyje buvo pavogta 400 mlrd. JAV dolerių iš naftos gautų pajamų. Nenuostabu, kad daugeliui šalies gyventojų tenka išsiversti už mažiau nei 1 JAV dolerį per dieną.

Žinoma, bekompromisis šių šalių lyginimas yra nesąžiningas. Nigerija yra didžiausia Afrikos valstybė pagal gyventojų skaičių. Šiuo metu joje įsikūrę maždaug 162 mln. žmonių. Tuo tarpu Norvegijoje tėra vos 5 mln. gyventojų. Be to, ženkliai skiriasi ir šių valstybių plotai. Natūralu, kad papildomi kvadratiniai kilometrai reikalauja daugiau išlaidų, skiriamų infrastruktūros priežiūrai.

Vis dėlto, šios dvi šalys yra akivaizdūs pavyzdžiai įrodantis, kad gamtinių išteklių gausa apdovanotos valstybės gali vystytis visiškai priešingais keliais. Bene labiausiai šių dviejų šalių skirtumus lėmė pradinis ekonominis ir intelektinis kapitalas. Dar prieš atrandant naftos išteklius Norvegija buvo sąlyginai pasiturinti valstybė (lyginant su viso pasaulio vidurkiu) ir galėjo savarankiškai finansuoti tyrimus bei gavybą. Tuo tarpu Nigerija neturėdama nei piniginių nei mokslinių išteklių privalėjo žvalgybos ir gavybos darbus perduoti tarptautinėms bendrovėms.

Be to, Norvegija dalį iš naftos gautų pinigų nukreipė į specialų investicinį fondą, kurio generuojama grąža turės užtikrinti atitinkamas valstybės pajamas pasibaigus naftos ir dujų ištekliams. Jau dabar šio fondo vertė viršija 40 proc. šalies BVP. Nigerija negali pasigirti panašiu projektu, nes didžioji dalis pajamų gautų iš naftos gavybos atiteko tiems kas pasirūpino pradinėmis investicijomis į jos gavybą.

Mozambikas pateko į nepavydėtiną padėtį. Skurdi šalis įsikūrė virš milžiniškų turtų, tačiau neturi nei išteklių nei sugebėjimų jais pasinaudoti. Suteikęs galimybę eksplotuoti dujų telkinius tarptautinėms bendrovėms Mozambikas mokesčių pavidalu per visą eksplotacijos laikotarpį gali tikėtis gauti vos 20 mlrd. JAV dolerių, mažiau nei 10 proc. viso telkinio vertės. Priešingu atveju užsienio investuotojai nesiims brangių dujų gavybos darbų.

Mozambikui bus sunku sekti Norvegijos keliu. Šalis stokoja geros infrastruktūros, išsilavinusių gyventojų ir visų svarbiausia – sąžiningos bei kompetetingos valdžios. Šalies ūkis tenkina siauro politinio ir ekonominio elito interesus. Mozambikas turi ir kitų išteklių, ne tik dujų, tačiau valstybės biudžetui ir gyventojams iš jų maža naudos. Licencijos išteklių gavybai buvo pardavinėjamos dar tuomet kai Mozambikas buvo laikomas itin rizikinga vieta investicijoms.

Nenuostabu, kad tuomet licencijų kaina buvo gana maža. Vėliau tarptautinės bendrovės galėjo perparduoti šias licencijas. Šiandien padėtis yra stabilizuota, tačiau licencijos jau išparduotos. Be to, nemažai tarptautinių bendrovių išsiderėjo mokestines lengvatas, kurios galioja iki 15 metų. Tokių priemonių tuomečiam Mozambikui teko imtis, nes niekas pernelyg nesiveržė investuoti į karo nusiaubtą šalį. 2011 metais kalnakasybos kompanija „Riverdale“ pardavė Bengos anglių kasyklą bendrovei „Rio Tinto“ už 3,4 mlrd. JAV dolerių. Dėl mokestinių lengvatų Mozambiko biudžetas neteko šimtų milijonų JAV dolerių. Panašu, kad kol kas Mozambikas juda Nigerijos nužymėta kryptimi.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(11)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
62(7)
43(7)
40(1)
36(1)
24(0)
24(3)
23(0)
22(0)
18(1)
17(7)
Savaitės
105(1)
88(4)
88(0)
Mėnesio
150(27)
147(12)
142(22)
106(0)
101(19)