Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Kėdainių Alpėse ieškos aukso

2013-09-26 (0) Rekomenduoja   (2) Perskaitymai (3739)
    Share

Kėdainiuose šalia fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ jau apie pusšimtį metų auga gipso kalnai, kurie praminti Kėdainių Alpėmis. Kasmet jie papildomi apie 2 mln. tonų gipso, kuris trąšų gamykloje tėra gamybinė atlieka. Ką daryti su augančiais gipso kalnais, mąstoma jau ne vieną dešimtmetį. Tikėtina, kad sprendimą Kėdainiams gali pasiūlyti vokiečiai.

„Lifosos“ administracijos direktorius Juozas Baniota teigia, kad trąšų gamyboje atsirandanti atlieka – gipsas, kelia problemų visame pasaulyje.

„Šalys, kur gamyklos pastatytos prie didelių vandens telkinių, meta gipsą į vandens telkinius. Prie smėlynų – į smėlynus. O mes turime padaryti tampą, iškasti duobę, ją aplipdyti molio sluoksniu“, – pasakojo gamyklos atstovas.

Gipsas susidaro apatitą užpylus sieros rūgštimi ir paėmus fosforinę dalį. Gamybos procese likęs gipsas vežamas į minėtus kalnus. Jame gali būti likę iki 1,5 proc. fosforo rūgšties.

„Kiek įmonė dirba, tiek buvo bandymų naudoti gipsą. Daugiausia – statybinei pramonei. 1990 m. buvo pastatytas fabrikas, kaip jį perdirbti į statybinius blokelius, bet technologija nepasiteisino. Net ir šiuo metu nagrinėjama situacija, kaip panaudoti gipsą pramonėje, iš jo išimant mažus kiekius brangiųjų metalų“, – pasakojo J. Baniota.

Pasak jo, daugiausia žaliavos vežama iš Rusijos Murmansko srities ir Maroko.

Tikima, kad gipse gali būti maži kiekiai brangiųjų metalų – aukso, platinos. Vokietijos mokslininkai šiuo metu bando išrasti technologiją, kaip šiuos metalus būtų galima išgauti iš Kėdainiuose besikaupiančio gipso.

J. Baniota taip pat svarstė, kad gipsą būtų galima panaudoti kelių statyboje. Tačiau mintis gesina viena bėda – gipsas sukietėja per pusvalandį, o permalimas jokio rezultato neduoda.

Kėdainių Alpes suformavęs gipsas pradėtas vežti į vieną vietą nuo 1967 m. Šiuo metu jame yra jau apie 39 mln. tonų gipso. Iš gamybinių atliekų susidarę kalnai užima apie 200 ha. Dabar įrenginėjamas naujas plotas (apie 60 ha) gamybinėms atliekoms vežti.

Jau susidariusį kalną žadama apželdinti ir palikti pramogoms.

„Patrauklumo yra ir slidinėjimo trasoms daryti. Šiuo metu jau baigiami svarstyti variantai dėl vėjo jėgainės“, – kalbėjo pašnekovas.

Vis dėlto gipso kalnas kaip pagrindas nėra laikomas stabiliu: jis slūgsta, lūžinėja, išplaunama fosforo rūgštis ir susidaro tarpai.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(17)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(2)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Ugnė Karaliūnaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
53(0)
38(0)
25(0)
24(3)
18(4)
17(0)
13(0)
12(8)
12(2)
Savaitės
139(25)
85(0)
73(3)
68(9)
61(5)
Mėnesio
139(25)
118(17)
114(15)
109(10)