Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Džiaugiamės labiausiai užteršta jūra pasaulyje?

2015-08-15 (7) Rekomenduoja   (18) Perskaitymai (3085)
    Share

Lietuvos gamtos fondo (LGF) vykdomasis direktorius Edmundas Greimas įspėja, kad Baltijos jūra – labiausiai užteršta jūra pasaulyje. Grupė savanorių jau savaitę pajūrio gyventojams ir svečiams pasakoja, kaip ją apsaugoti.

„Mes maudomės, šokinėjame per bangas ir net neįsivaizduojame, kad džiaugiamės labiausiai užteršta jūra pasaulyje“, – penktadienį Smiltynėje vykusiame Pasaulio paveldo savanorių stovyklos pristatyme stebėjosi E. Greimas.

LGF direktorius pasakojo, jog iš palydovų darytų nuotraukų matyti, jog Baltijos jūroje – didžiausia pasaulyje fosforo ir azoto koncentracija. Nors šie cheminiai elementai yra svarbiausias dumblių „maistas“, tačiau kai jų susikaupia per daug, vanduo „žydi“, o tai sukelia deguonies trūkumą vandenyje ir kelia grėsmę gyvybei Baltijos jūroje ir kitose vandens ekosistemose.

„Daug kas galvoja: kas čia tokio tas „žydintis“ vanduo, gal tik nemalonu į jį bristi. Šiemet daugiau žmonių yra susijaudinusių dėl medūzų ir to žalio vandens net nepastebi. O tai yra didesnė blogybė“, – pasakojo E. Greimas.

Ragina keisti įpročius

Stovykloje dalyvauja 8 savanoriai. Jie šviečia visuomenę apie eutrofikacijos procesą, kitaip vadinamą vandens „žydėjimu“, jo sukeliamas grėsmes ir pasakoja, kaip kiekvienas žmogus gali prisidėti prie problemos sprendimo: mažinti vartojimą, atsakingai rinktis naudojamas priemones.

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto studentės, dalyvaujančios Pasaulio paveldo savanorių stovykloje teigė, jog ne tik pati eutrofikacija yra problema. Dar didesnė problema, kad žmonės mažai ką žino apie šį procesą. Savanorės pasakojo, jog bendraudamos su visuomene atsakymų, kas yra eutrofikacija, sulaukė įvairių. Vieni mano, kad tai dumblių „žiedai“, kiti, kad procesą sukelia į vandenį patekusios žiedadulkės. Todėl svarbu žmonėms paaiškinti, kad eutrofikaciją sukelia teršalai ir kad kiekvienas gali prisidėti prie šios problemos sprendimo.

Kartu su kolegomis iš Latvijos projekto iniciatoriai sukūrė Baltijos jūros eutrofikacijos skaičiuoklę, kuria pasinaudojęs kiekvienas žmogus gali sužinoti, kokį poveikį jo įpročiai daro eutrofikacijos procesui Baltijos jūroje. Norintiems sužinoti, savanorės užduoda klausimų apie jų gyvenimo būdą: kokiu transportu važinėja, kokį maistą dažniausiai valgo, kokiame būste gyvena... Skaičiuoklė ne tik parašo bendrą įvertinimą, bet ir išskiria problemines sritis.

Dėkojo už kantrybę

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser dėkojo LGF už iniciatyvą ir džiaugėsi, kad Kuršių nerijos likimas rūpi ir kitiems.

„Mes labai daug dalykų stengiamės daryti su kitomis organizacijomis, nes vieni mes esame bejėgiai. Ne tiek daug tokių stovyklų yra finansuojama ir tai, kad mes patekome, reiškia, kad buvo eita teisingu keliu, kad problema yra svarbi. Tai įvertino ir Pasaulio paveldo organizacija,“ – pasakojo direktorė.

Ji taip pat padėkojo savanorėms, kurios, pasak A. Feser, vykdo sunkų, ypač daug kantrybės reikalaujanti darbą.

VU biologijos studentė Ieva Petrauskaitė teigė, kad bendravimas su žmonėmis palieka ir itin malonių įspūdžių. Savanorė pasakojo Juodkrantėje kalbėjusi su mergina, šiuo metu besimokančia Danijoje, kurią pokalbis taip paveikė, jog ji pati nori pradėti organizuoti projektus, šviesti jaunimą mokyklose.

Būdų kovoti su invazinėmis rūšimis kol kas nėra

Stovyklos dalyviai ne tik bendrauja su visuomene. Šią savaitę savanoriai kovojo ir su Kuršių nerijoje išplitusia baltažiede robinija, kuri kelia grėsmę gamtinei įvairovei. Ypač baltažiedė robinija išplito 2006 metų degvietėje, nes neturi konkurentų ir sąlygos jai plisti – idealios. Tačiau būdai kovoti su šiuo kenkėjišku augalu - kol kas tik eksperimentiniai. Projekto dalyviai išbandė 4 robinijų naikinimo technikas ir teigė kitąmet sugrįšiantys pažiūrėti, kuris iš jų – efektyviausias.

Rugpjūčio 8 d. Pasaulio paveldo savanorių stovyklos dalyviai lankysis Kuršių marių festivalyje „Rafta“ , Nidos oro uoste, o rugpjūčio 9 d. Pasikalbėti su savanoriais apie Baltijos jūros problemas galima bus Smiltynėje, prie Kuršių nerijos nacionalinio parko Smiltynės lankytojų centro.

Pasaulio paveldo savanorių stovykla Lietuvoje organizuojama pirmą kartą. Pasaulio paveldo savanorių iniciatyva yra UNESCO švietimo programos dalis. Per 7 jos gyvavimo metus įvykdyta daugiau nei 220 projektų 45 valstybėse. Juose dalyvavo virš 3000 savanorių.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(25)
Neverta skaityti!
(7)
Reitingas
(18)
Komentarai (7)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Liudmila Timofejeva
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
42(0)
30(3)
29(5)
22(0)
21(3)
17(0)
16(0)
13(0)
11(1)
Savaitės
86(0)
68(7)
61(5)
57(4)
56(5)
Mėnesio
141(25)
120(17)
116(15)
111(10)