Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Tikras smūgis geologų bendruomenei: kažkur pradingo pusė Eurazijos ir Indijos

2016-10-14 (5) Rekomenduoja   (58) Perskaitymai (3992)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Čikagos universiteto geologas Davidas Rowley iškėlė tokią hipotezę, kuri iš pamatų sudrebina klasikines geologijos žinias – jei tai pasirodys tiesa, teks keisti visą mūsų supratimą apie tai, kas vyksta po mūsų kojomis.

Viskas prasidėjo nuo to, jog D. Rowley su kolegomis analizavo milijonus metų trunkantį Indijos ir Eurazijos tektoninių plokščių susidūrimą. Šie du stambūs tektoninių plokščių gabalai vienas į kitą spaudžiasi jau 60 mln. metų ir dėl jų susispaudimo iškilo Himalajų kalnai - visas procesas puikiai matomas straipsnio iliustracijoje.

Tyrimo metu mokslininkai derino duomenis iš įvairiausių šaltinių ir skaičiavo pirminį tektoninių plokščių dydį iki jų susidūrimo. Ir štai čia paaiškėjo keisti dalykai - skaičiavimai rodė, kad kažkur pranyko pusė pradinės Indijos ir Eurazijos masės. Stulbinantys rezultatai gauti net ir įvertinus tuos tektoninių plokščių gabalus, iš kurių susiformavo Himalajai ir tas perteklines šių plokščių dalis, iš kurių susiformavo Pietryčių Azija. Įvertinta net ir dėl milijonų metų erozijos po vandeniu sudūlėjusios  tektoninių plokščių dalys, tačiau vistiek pritrūko milžiniško kiekio sausumos.

Visi mokslininkų skaičiavimai publikuoti leidinyje „Nature Geoscience“.

Pritaikę visas turimas geologijos mokslo žinias D. Rowley su kolegomis niekaip nesugebėjo paaiškinti tokių keistų skaičavimo rezultatų. Ir štai čia gimė netikėta ir dabartinei geologijai prieštaraujanti išvada, kurią Čikagos universiteto geofizikos doktorantė Miquela Ingalls apibendrina taip: „Jeigu tikrai įvertinome visus įmanomus vyksmus Žemės paviršiuje, lieka daryti išvadą, kad likusioji masės dalis nugrimzdo į mantiją“.

Jei nesidomite geologija, tai tokia hipotezė pasirodys visai logiška ir joje nebus nieko keisto - nugrimzdo tai nugrimzdo, mat ją velniai. Tačiau iki šiol buvo įprasta manyti, kad tektoninės plokštės, sudarančios mūsų planetos žemynus yra tarsi plūdūriuojantys plaustai ir į skystą vidurinį planetos sluoksnį – mantiją niekada nepaneria.

Čia vertėtų šiek tiek paaiškinti skirtumus tarp vandenyninių ir žemyninių plokščių. Mokslas jau senai nustatė, kad į mantiją gali pateki tankesnė vandenyninė plokščių dalis. Tai nuolatos vyksta subdukcijos zonose, kur veikiant milžiniškoms jėgoms viena tektoninė plokštė grūdama po kita. Kur kas tankesnė vandenyninė plokštė palenda po mažesnio tankio žemynine plokšte ir pamažu smenga gilyn, kol toliausiai išsikišusi vandenyninės plokštės dalis ištirpsta bei susimaišo su mantija.

Tačiau tokie dalykai niekada neturėtų vykti su žemynine plokšte - pagal lygšiolines geologijos žinias, ji yra tokio plūdrumo, kad elgiasi kaip guminis plaustas - kad ir kiek aplinkinis poveikis begrūstų gilyn į mantiją, vistiek iššoks atgal į viršų. Bet dabartiniai skaičiavimai rodo, kad žemyninių plokščių dalis taip pat sėkmingai gali panirti į mantiją ir joje ištirpti.

„Iki šiol manyta, kad mantijų ir žemyninių plokščių sąveika yra labai silpna. Tačiau dabartiniai skaičiavimai rodo, kad bent jau tam tikromis sąlygomis tai nėra tiesa“, - apibendrina pats tyrimo vadovas  Davidas Rowley.

Naujas požiūris į šiuos procesus leistų paaiškinti ir kitas geologijos mįsles, bet pirmiausia mokslo bendruomenė turi nuspręsti ar tikrai ši hipotezė yra teisinga.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(59)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(58)
Visi šio ciklo įrašai:
Komentarai (5)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
42(0)
30(3)
29(5)
22(0)
21(3)
17(0)
16(0)
13(0)
11(1)
Savaitės
86(0)
68(7)
61(5)
57(4)
56(5)
Mėnesio
141(25)
120(17)
116(15)
111(10)