Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Europą žlugdanti strategija visiškai neveikia Suomijoje: ką jie padarė, kad „ragus nusilaužia“ net Rusija

2017-03-06 (0) Rekomenduoja   (30) Perskaitymai (2244)
    Share

Artėjant šiais metais Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Čekijoje ir galbūt Italijoje vyksiantiems rinkimams, Europos žvalgybos tarnybos įspėja apie galimus Rusijos mėginimus daryti įtaką rinkimų rezultatams pasitelkiant dezinformacijos ir propagandos skleidimą, kaip tai jau buvo daroma per rinkimus JAV.

Tokio pobūdžio informacinis karas apima padirbtų naujienų istorijų ir konspiracijos teorijų skleidimą mėginant dar labiau paaštrinti egzistuojančias problemas. Visos šios priemonės skirtos mažinti visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis, rašo „Foreign Policy“. Baltijos šalyse ir kitose buvusiose sovietinėse respublikose su Rusija siejama dezinformacija naudojama sėti paniką ir priversti vietos valdžią imtis atsakomųjų veiksmų, kurie tik dar labiau padėtų Kremliui siekti užsibrėžtų tikslų šiame regione.

Didėjančio spaudimo kontekste viena iš Rusijos kaimyninių šalių – Suomija – neįprastai stipriai priešinasi didelio masto informaciniam karui, kurį Maskva vykdo visoje Europoje. Kaip ir kitos šalys, esančios Baltijos jūros ar Rytų Europos regione, Suomija po 2014 m. Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos susiduria su pastebimu klaidingų naujienų istorijų ir propagandos antplūdžiu, kuris galimai susijęs su Rusija. Šios atakos skirtos pakenkti šalies vadovybei ir dažnai sutampa su karinės jėgos demonstravimu šalia Rusijos pasienio.

Vis tik skirtingai nuo kaimyninių valstybių Suomija tikisi turinti pakankamai priemonių tam, kad efektyviai pasipriešintų informacinėms atakoms, rengiamoms kaimynės iš Rytų. Suomijos valdžios atstovai tiki, kad stipri šalies švietimo sistema, ilga santykių balansavimo su Rusija istorija ir visapusiška vyriausybės strategija suteiks galimybę atremti koordinuotą propagandą ir dezinformaciją.

„Geriausias būdas reaguoti – ne taisyti informaciją, o atsakyti savo parengtais teigiamais pasakojimais, kurių būtina laikytis“, - įsitikinęs Jedas Willardas iš Harvardo, šiuo metu dirbantis Švedijos vyriausybėje. Specialistas buvo pasamdytas Suomijos valdininkų tam, kad padėtų jiems parengti viešosios diplomatijos programą, skirtą suprasti ir identifikuoti, kodėl klaidinanti informacija taip greitai sklinda ir kaip kovoti su propaganda.

Ši iniciatyva pradėta vykdyti iš viršaus. 2015 m. spalio mėn. Suomijos prezidentas Sauli Niinisto žengė pirmą žingsnį pripažindamas, kad informacinis karas Suomijoje yra realus, ir pareikšdamas, kad kiekvieno gyventojo pareiga – atremti tokius puolimus. 2016 m. sausio mėn. šalies ministro pirmininko administracija į programos, skirtos identifikuoti ir suvokti dezinformacijos sklaidą, įgyvendinimą įtraukė 100 valdininkų.

Deja, nemaža dalis Vakarų valstybių vyriausybių nėra pasirengusios imtis užtikrintų veiksmų, kokių ėmėsi Helsinkis. 5,4 mln. gyventojų turinti homogeniška Suomija reguliariai atsiduria Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sudaromo gyvenimo kokybės įvertinimo sąrašų viršuje. Dar ši šalis gali pasigirti svariomis socialinės gerovės programomis ir, remiantis Pasaulio ekonomikos forumo pateikiamais duomenimis, geriausia pasaulyje švietimo sistema.

J. Willardo teigimu, Suomijos gyventojų itin sėkmingai įsisavintų kritinio mąstymo įgūdžių ir nuoseklaus vyriausybės atsako kombinacija – tai stipri gynybinė pozicija, skirta apsisaugoti nuo išorinių jėgų dedamų pastangų iškreipti vaizdą ir pakirsti pasitikėjimą institucijomis. „Visa tai yra realu, tai – realus karas, - patikino J. Willardas. – Vis tik suomiai labai greitai viską suprato ir sudavė atsakomąjį smūgį.“

Buvęs Suomijos ambasadorius Maskvoje Rene Nybergas mano, kad Suomija turi porą esminių privalumų, kalbant apie galimybę atremti Rusijos dezinformaciją. Helsinkis yra sukaupęs nemažai skausmingos su Rusija susijusios patirties, apimančios karą, aneksiją ir ne vieną dešimtmetį trukusį Šaltąjį karą. Suomijai visos šios patirtys neišvengiamai suteikė karčią galimybę suvokti tikruosius Kremliaus motyvus. Dar svarbu pastebti, kad Suomija nėra pagrindinis Rusijos taikinys, kai dedamos pastangos palaužti Europos vienybę. „Tikroji jėga yra Vokietija, A. Merkel – pagrindinis patiekalas, o mes esame tik garnyras“, - patikino R. Nybergas.

Dažnai modernūs Maskvos dezinformacijos skleidimo pajėgumai iliustruojami 2016 m. sausio mėn. Lizos istorijos pavyzdžiu Vokietijoje. Rusakalbė žiniasklaida nespėjus vietos valdžiai patikrinti informacijos pranešė apie 13 m. rusų tautybės mergaitę Vokietijoje, kurią neva išžagino migrantai Berlyne. Vėliau šiuos rusų žiniasklaidos pranešimus panaudojo Vokietijos ir kitų šalių žiniasklaida.

Kai galiausiai ši istorija buvo demaskuota, Rusijos valstybinė televizija „Pervyj kanal“ metė atsakomųjų kaltinimų. Lyg to dar būtų maža, šią istoriją spaudos konferencijoje komentavo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, akcentuodamas, kad apie šį incidentą dėl vienokios ar kitokios priežasties ilgą laiką vengta kalbėti. Padirbtos istorijos sklaida turėjo įtakos protestams šalyje, kuriuos rengė prieš imigraciją pasisakančios grupės ir rusų tautybės Vokietijos gyventojai.

Ekspertų teigimu, beveik visiškai neįmanoma nustatyti masto, vertinant, kaip šios prorusiškos pozicijos tiesiogiai formuojamos Kremliaus. Jų manymu, Maskva nesugalvoja visiškai neegzistuojančių dalykų, o rengia dezinformacijos atakas, siekdama paaštrinti jau egzistuojančią įtampą paleidžia lyg virusas plintančias istorijas, kurios perpublikuojamos vietos žiniasklaidos ir socialinių tinklų, siekiant trikdyti debatus dėl problemų, susijusių su Europos Sąjunga (ES), imigracija ir NATO.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(37)
Neverta skaityti!
(7)
Reitingas
(30)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
43(4)
41(1)
29(0)
26(0)
24(0)
19(1)
19(0)
18(1)
13(1)
12(0)
Savaitės
80(3)
73(5)
67(1)
59(9)
Mėnesio
338(40)
283(20)
160(20)
137(14)
123(7)