Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Paskutinė Europos teroristinė organizacija, atsakinga už šimtus aukų, skelbia nusiginkluojanti: ar pavyks jiems iš balos išlipti sausiems? (Video)

2017-04-19 (0) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (815)
    Share

Daugiau nei pusę amžiaus Baskijos nepriklausomybės siekusi separatistinė grupuotė ETA šį pavasarį pranešė apie galutinį nusiginklavimą. Nors apie veiklos pabaigą ETA neskelbia, regis, paskutinės Europos teroristinės grupuotės istorija jau ritasi į pabaigą.

„ETA pasibaigė“. Tokį dokumentinį filmą daugiau nei prieš mėnesį transliavo valstybinė Ispanijos televizija. Netrukus po jo pasirodymo teroristiniais metodais veikusi ETA pranešė sudedanti ginklus.

Balandžio 8 dieną Pietų Prancūzijoje, Bajonos mieste, įvyko oficialus ETA nusiginklavimas – jau šešerius metus smurto nenaudojanti grupuotė įteikė ginklų slėptuvių sąrašą.

Šį paskutinį ETA veiklos etapą užbaigė specialiai tam išrinkti „taikos operatoriai“ – jie sąrašą perdavė Prancūzijos policijai. Ji savo ruožtu patikrino slėptuves ir surinko apie 120 ginklų, kuriuos iki šiol ETA slėpė Prancūzijos teritorijoje.

Ispanijos vyriausybė į ETA nusiginklavimą sureagavo santūriai.

„ETA privalo ne tik nusiginkluoti, bet ir paskelbti apie savo iširimą. Ir tegul jie žino, kad už tai vis viena mainais nieko negaus“, – taip po baskų separatistų grupuotės pranešimo apie nusiginklavimą kalbėjo Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy.

Kiti Ispanijos vyriausybės nariai oficialiuose pareiškimuose pridūrė, kad ETA privalo atsakyti už 300 išpuolių, kurių teismai vis dar neišnarpliojo.

Kitaip tariant, Ispanijos vyriausybė pasiuntė visuomenei žinią, kad nėra čia kuo džiaugtis, kai nenubausti nusikaltėliai sudeda ginklus, todėl už tai jiems atlaidumu tikrai nebus atsilyginta.

Ką reiškia ETA nusiginklavimas Ispanijai? Kodėl jis vyko Prancūzijoje ir kodėl į nusiginklavimą Ispanijos vyriausybė taip šaltai reagavo? Tokie ir dar daug kitų klausimų turbūt kyla tam, kuris seniai apie baskų separatistus nieko negirdėjo.

Prarado politinį priešą

Svarbiausia, kad po balandžio 8-osios Ispanijos žiniasklaidoje pasirodė straipsniai, jog pagrindinėms vyriausybės partijoms – socialistams ir liaudininkams – ETAnusiginklavimas reiškia, kad jos praranda politinį įrankį, kurį naudojo per visą Ispanijos demokratijos laikotarpį.

Baskų separatistų grupuotė buvo tas priešas, su kuriuo jie visuomenės akivaizdoje „aršiai kovojo“ ir per rinkimų kampanijas žarstė pažadus terorizmo aukų asociacijoms.

Pasak katalonų politikos analitiko Sebastiano Alzamoros, ETA dėka Ispanijoje buvo „išleista daugybė nelabai demokratinių įstatymų, besislepiančių po kovos su ETAsparnu“.

Ispanijos istorijos puslapiuose įrašyta ir liūdna Ispanijos valstybės finansuojamų, 1983–1987 metais veikusių ir kovai su terorizmu skirtų karinių grupuočių GAL istorija. Grupuočių veikimo metais nužudyta ir nukankinta daugybė ETA ir su ja susijusių žmonių.

Nors Ispanijos paaugliai apie ETA yra skaitę tik istorijos vadovėliuose, visi, kuriems daugiau nei dvidešimt metų, žino, kad baskų separatistai per pastaruosius penkis dešimtmečius darė didelę įtaką Ispanijos politiniam gyvenimui ir visuomenėje sėjo baimę.

ETA (šis trumpinys kilęs iš pavadinimo „Euskadi ta askatasuna“, kuris išvertus iš baskų kalbos reiškia „Baskija ir laisvė“) atsirado 1959 metais, fašistinės Francisco Franco diktatūros laikais.

Grupuotės tikslas buvo sukurti marksistinę Baskų krašto respubliką, sujungiant Šiaurės Ispanijoje ir Prancūzijos pietvakariuose esantį Baskų kraštą.

Ne veltui nusiginklavimui ETA pasirinko Prancūzijos teritoriją – čia baskų separatistų grupė buvo susitelkusi ir vykdė organizacinę veiklą, tačiau niekada nebuvo paleidusi ugnies.

Iki aštuntojo dešimtmečio, kai Prancūzijoje į valdžią atėjo François Mitterand’as, šioje valstybėje ETA turėjo „ypatingą politinių pabėgėlių statusą“ ir į jos veiklą buvo žiūrima gana atlaidžiai.

Madridui ilgą laiką teko kovoti už tai, kad Prancūzija suimtus ETA narius išduotų Ispanijos teisėsaugai. Prancūzijai pradėjus bendradarbiauti ETA pamažu silpnėjo – tai gali būti viena grupuotės gyvavimo pabaigos priežasčių.

Sąraše – šimtai aukų

Per keturis dešimtmečius ginkluotos veiklos – kartkartėmis ETA paskelbdavo paliaubas – grupuotės nariai nužudė daugiau negu 800 žmonių. 300 nusikaltimų, siejamų su baskais separatistais, vis dar nėra išnarplioti teisėsaugos, Ispanijos vyriausybė vis dar ieško už juos atsakingų.

Didžiausio atgarsio sulaukęs ETA teroristinis išpuolis įvyko 1973 metų gruodžio 20 dieną, kai baskų separatistų grupuotė susprogdino automobilį, kuriame važiavo F.Franco režimo vyriausybės vadovas Luisas Carrero Blanco.

Šis išpuolis šalyje sulaukė milžiniško dėmesio, po jo separatistinę grupuotę pradėjo persekioti Ispanijos policija.

Tačiau F.Franco diktatūrai priešiška visuomenės dalis į šį išpuolį žvelgė su ironija. 

Apie L.Carrero Blanco žūtį sukurta daugybė anekdotų ir dainų, šis įvykis ne kartą buvo minimas kino filmuose ar spektakliuose.

Garsiausias ETA teroristinis išpuolis minimas Ispanijos visuomenėje iki šiol – prieš mėnesį Ispanijoje 21 metų Istorijos fakulteto studentė buvo nuteista už tai, kad socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė anekdotą apie L.Carrero Blanco žūtį. 

Jai skirta dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmė sukėlė didžiulį pasipiktinimą.

„Kodėl už juokelį apie fašisto žūtį baudžiama taip griežtai?“ – tokius klausimus kėlė Ispanijos žiniasklaida.

ETA veikla ypač sustiprėjo praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Tuomet separatistai įvykdė kelis masinius išpuolius, kurių metu žuvo ir civiliai žmonės, – iki tol dažniausiai buvo taikomasi į politikus, kariškius bei policininkus.

Tarp jų ir kruvinas išpuolis Barselonos prekybos centre „Hipercore“, per kurį žuvo net 21 žmogus, 45 buvo sužeisti. Dalis ETA narių tada pareišė nepritariantys civilių žudymui ir pasitraukė iš organizacijos gretų.

Laisvės pulsas gyvas

Baskijos nepriklausomybės Ispanijos parlamente visuomet siekė ir radikalių kairiųjų pažiūrų partija „Batasuna“, kurią šalies vyriausybė nuolat bandė susieti su teroristine grupuote ir vadino ją „politiniu ETA sparnu“.

2004 metais Konstitucinis Ispanijos tribunolas šią partiją uždraudė, o jos lyderis Baskijos nepriklausomybės simbolis Arnaldo Otegi buvo uždarytas į kalėjimą.

Pernai kovo mėnesį A.Otegi išėjo į laisvę ir dabar yra naujai sukurtos radikalios kairės partijos „Bildu“ lyderis.

Ši partija Baskų krašto parlamente šiuo metu turi net 18 deputatų – nepriklausomybės pulsas vis dar gyvas.

Nors šiuo metu Baskų kraštą nepriklausomybės siekiais smarkiai pralenkia Katalonija, baskai visuomet buvo išskirtiniai.

„Euskera“ – baskų kalba – yra ne indoeuropietiškos kilmės, baskai Ispanijoje garsūs dėl savo tvirto sudėjimo ir užsispyrusio charakterio.

A.Otegi teigia, kad baskai yra „paskutiniai Europos indėnai“. Pasak jo, tą dieną, „kai tradiciniai baskų patiekalai bus valgomi „McDonald’s“, baskai klausysis amerikietiško roko ir rengsis amerikietiškais rūbais, kalbės ne baskiškai, o angliškai, ir, užuot žavėjęsi kalnų peizažu, spoksos į kompiuterio ekraną, gyvenimas praras prasmę“.

Baskijos regionas Ispanijoje turi išskirtinį statusą – vadinamąją ekonominę sutartį, pagal kurią baskų mokami mokesčiai sugrįžta į krašto iždą. Tokio statuso visą laiką bandė siekti ir Katalonija, tačiau Ispanijos vyriausybė atsisakė išgirsti katalonų norus. Tačiau dabar katalonų nepriklausomybės siekis gerokai užgožė baskų nepriklausomybės troškimą.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(4)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Kristina Nastopkaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
83(2)
49(3)
29(0)
29(0)
26(2)
26(1)
16(2)
15(1)
Savaitės
108(1)
89(4)
89(0)
Mėnesio
150(27)
142(22)
108(1)
106(0)
103(19)