Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Koks yra gyvenimas viename iš šalčiausių pasaulio regionų: nieko panašaus į mums įprastą kasdienybę (Video)

2017-08-15 (0) Rekomenduoja   (10) Perskaitymai (2476)
    Share

Įspūdingas elnių bandas vienoje šalčiausių pasaulio vietų panoręs užfiksuoti „Reuters“ fotografas Sergejus Karpukhinas pasiryžo įspūdingam išbandymui. 40 laipsnių minusinė temperatūra ir nuolatiniai pavojai – šio fotografo kasdienybė.

Atokiuose Rusijos Arkties regionuose elnių bandos šimtmečiais padeda išgyventi čia apsistojusiems ar gyvenantiems žmonėms.

Ši gyvenvietė – Nencų autonominė apygarda. Ji yra šiaurės vakarų Rusijoje, Archangelsko srityje.

Teritorija apgyvendinta nuo akmens amžiaus.

Ilgus šimtmečius čia vyko nencų ir rusų prekyba.

Apygarda įkurta 1929 m. liepos 15 d., 1936 m. įkurtas dabartinis administracinis centras Narjan Maras.

Dėl poliarinio klimato ir amžinojo įšalo žemės ūkis menkai galimas. Šiaurės elnių auginimas, žvejyba ir brangiakailių žvėrelių medžioklė buvo pagrindinėmis ūkio šakomis.

Atradus naftos išteklių čia pradėta naftos gavyba. Barenco jūroje apygardos šiaurėje yra Prirazlomnoe naftos telkinys, kurio ištekliai 73 mln. tonų.

Manoma, kad nencai į šiaurę atkeliavo iš labiau pietinių kraštų dar pirmąjį mūsų eros tūkstantmetį. Jie apsistojo tarp Kanino ir Taimyro pusiausalių, ties Obe ir Jenisiejumi.

Vieni apsigyveno mažomis bendruomenėmis ir užsiėmė žemdirbyste, kiti liko klajokliais medžiotojais ir elnininkais.

Jie augino samojedų veislės šunis, kurie padėdavo ganyti elnius, traukti roges, medžioti ir tiesiog išgyventi. Šiuos šunis vėliau plačiai naudojo poliarinėse ekspedicijose.

Tradicinė nencų kultūra buvo šamanistinės ir animistinė. Nencų šamanai vadinosi tadibjos. Nencų visuomenė buvo organizuota klanais.

Tradicinis verslas – kaimeninė elnininkystė. Auginamus šiaurės elnius jie naudoja ir kaip kinkomus gyvulius, kurie traukia roges. Jamalo pusiasalyje keli tūkstančiai klajojančių nencų elnininkų augina apie 500 000 šiaurės elnių.

Tarybiniais metais buvo bandoma klajoklius nencus paversti sėsliais. Jie buvo apgyvendinami ūkiuose, vaikai – mokomi internatinėse mokyklose, kas menkino jų kultūrinį tapatumą.

Perimdami sėslų gyvenimo būdą jie ėmė įsisavinti jiems anksčiau nebūdingas profesijas. Konstantinas Pankovas tapo garsiu dailininku, Jurijus Vela – pirmuoju rašytoju (nors ir toliau klajojo kaip elnininkas) nencų kalba.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(14)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(10)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
52(0)
52(4)
48(3)
46(0)
25(3)
24(7)
21(0)
20(1)
16(3)
Savaitės
185(20)
105(16)
80(2)
76(0)
Mėnesio
251(42)
185(20)
116(6)
105(9)
104(7)