Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Po Grenlandijos ledu aptiktas įspūdingas, net už Paryžių didesnis 31 km pločio krateris (Video)

2018-11-20 (2) Rekomenduoja   (12) Perskaitymai (939)
    Share

Grenlandijoje prieš 12 tūkst. metų nukrito didžiulis geležies meteoritas, kuris paliko už Paryžių didesnį kraterį, neseniai atrastą po ledu pasitelkus modernų radiolokatorių, paskelbė mokslininkai.

Tai pirmas toks krateris, kada nors atrastas Grenlandijoje ir bendrai po visais Žemės kontinentiniais ledynais. Pagal dydį šis krateris yra 25-tas iš visų žinomų mūsų planetoje, rašoma žurnale „Science Advances“.

31 km pločio krateris yra po Hiavatos ledynu. Meteoritas turėjo padaryti reikšmingą poveikį regione, galbūt net pasaulyje, nurodė mokslininkai. Tačiau jo istorija tik pradedama pasakoti.

„Į atmosferą turėjo būti išmesta dalelių, kurios turėjo paveikti klimatą. Galbūt ištirpo daug ledo ir į Nerso sąsiaurį tarp Kanados ir Grenlandijos staiga pateko daug gėlo vandens, kuris paveikė vandenyno sroves visame regione“, – sakė vienas straipsnio autorių Johnas Padenas, Kanzaso universiteto elektrotechnikos ir kompiuterijos profesorius.

„Įrodymai rodo, kad susidūrimas turbūt įvyko jau susiformavus Grenlandijos kontinentiniam ledynui, bet tyrėjų komanda vis dar aiškinasi tikslų laiką“, – sakė jis.

Atradimas buvo padarytas dar 2015 metais, bet tarptautinė mokslininkų komanda nuo pat to laiko tikrino išvadas.

Pradinis atradimas buvo padarytas remiantis NASA Arkties klimato vertinimo programos (Program for Arctic Regional Climate Assessment, PARCA) ir poliarinių ledynų stebėjimo misijos „Operation IceBridge“ duomenimis.

Vėliau pasitelkus modernesnes radiolokacijos technologijas buvo surinkta daugiau duomenų.

„Kol kas nebuvo įmanoma kraterio tiesiogiai datuoti, bet jo būklė labai perša mintį, kad jis susiformavo po to, kai ledas pradėjo dengti Grenlandiją, taigi, jis yra jaunesnis nei 3 mln. metų, o galbūt (susidarė) vos prieš 12 tūkst. metų, artėjant paskutinio ledynmečio pabaigai“, – sakė bendraautoris profesorius Kurtas Kjaeras iš Danijos gamtos istorijos muziejaus Geogenetikos centro.

Mokslininkai planuoja bandyti iš ledyno apačios paimti medžiagos, kuri padėtų daugiau sužinoti apie tai, kada įvyko susidūrimas ir koks buvo jo poveikis tuometinei Žemės gyvybei.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(13)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(12)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
45(1)
32(0)
28(2)
25(0)
25(2)
24(0)
23(1)
20(0)
18(0)
16(0)
Savaitės
272(20)
115(7)
79(6)
78(1)
76(6)
Mėnesio
322(40)
272(20)
260(42)
191(20)
155(20)