Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Viską naikinantis monstras, žaviosios „sesutės“ ir kaip laikrodis tiksliai išsiveržiantis bei naujam smūgiui pribrendęs milžinas: tai patys pavojingiausi JAV ugnikalniai ir kiekvienas jų – demonstruoja tikrąją gamtos jėgą (Foto, Video)

2020-02-29 (0) Rekomenduoja   (8) Perskaitymai (1687)
    Share

Kai 2019 m. gruodžio 9 d. išsiveržė Naujosios Zelandijos Baltojoje saloje esantis ugnikalnis, žuvo 19 žmonių. Ligoninėse atsidūrė dešimtys žmonių, kurie patyrė įvarius nudegimus dėl ugnikalnio išsiveržimo metu į aplinką patekusių garų ir išsilydžiusių uolienų. Ar tas pats gali nutikti ir Jungtinėse Amerikos Valstijose? Visko gali būti – pavojus yra netgi labai realus.

2018-aisiais įvykęs Kilauea ugnikalnio išsiveržimas Havajuose
©en.wikipedia.org

Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose yra 161 aktyvus ugnikalnis ir JAV geologijos tarnyba (U.S.G.S) juos visus yra įtraukusi į „Nacionalinį vulkaninių grėsmių vertinimą“.

Tokia sistema leidžia objektyviai įvertinti kiekvieno ugnikalnio grėsmę. Atsižvelgiant į ugnikalnio vietą, galimą išsiveržimo pobūdį bei kitus faktorius, yra įvertinamas kiekvieno objekto keliamas grėsmės lygis.

Galutinis vertinimo rezultatas yra tam tikri ugnikalnio keliamos rizikos balai ir čia pateikiame 20 pačių pavojingiausių JAV ugnikalnių. Ir pradėkime nuo santykinai mažiau pavojingų milžinų.

20. Iliamna ugnikalnis Aliaskoje

U.S.G.S. suskaičiuotas rizikos balas: 115. Aviacijai keliamos rizikos balas: 34.

Iliamna ugnikalnis Aliaskoje
©commons.wikimedia.org

Iliamnos kalnas, esantis 215 km į pietvakarius nuo Ankoridžo, Aliaskoje, yra 3 053 m aukščio ledynu dengtas ugnikalnis Aleutų kalnyne.

Yra tiksliai žinoma, kad Iliamna išsiveržė keletą kartų: 5050 p. m. e., 2050 p. m. e. ir 450 p. m. e., taip pat įvyko ir keli išsiveržimai 1650-aisiais, 1867-aisiais ir 1876-aisiais.

Iliamnos ugnikalnis beveik nuolat gamina ir į aplinką leidžia garų bei sieros dujas, o 1996-97 ir 2011-13 metais jame buvo fiksuojama daugybė žemės drebėjimų.

19. Okmoko kalnas Aliaskoje

U.S.G.S: 117. Aviacijai keliamos rizikos balas: 47.

Okmoko kalnas Aliaskoje
©commons.wikimedia.org

Okmoko kalnas yra Umnako saloje, esančioje rytinėse Aleuto salose. Okmoko kaldera – plati stačiašlaitė dauba ugnikalnio viršūnėje – yra 9,3 km pločio. Ir kažkada šiame krateryje buvo didžiulis, 150 metrų gylio ežeras.

Okmokas buvo išsiveržęs prieš 8300 ir 2400 metų bei 2008-aisiais liepos 12 d. Tąkart į 15 000 metrų aukštį ugnikalnis išmetė milžinišką kiekį pelenų. Ugnikalnio išsiveržimas tęsėsi 5,5 dienos.

18. Ilgasis Kalderos slėnis Kalifornijoje

U.S.G.S: 129. Aviacijai keliamos rizikos balas: 29.

Ilgasis Kalderos slėnis Kalifornijoje
©commons.wikimedia.org

Šalia Mamuto kalno esantis Ilgasis Kalderos slėnis yra viena didžiausių kalderų pasaulyje. Matuojant rytų-vakarų kryptimi, jos ilgis siekia 32 km, o matuojant šiaurės-pietų kryptimi – 18 km. Šios milžiniškos kalderos gylis siekia 910 metrų.

1980-ųjų gegužės mėn. pietiniame Ilgojo Kalderos slėnio pakraštyje įvyko keturi požeminiai 6 balų (pagal Richterio skalę) žemės drebėjimai ir kalderos grindys pakilo 25 cm.

Nuo 1980-ųjų vis įvyksta daugybė smulkesnių žemės drebėjimų, kalderos pakilimų, dujų išmetimų ir kitų reiškinių, leidžiančių suprasti, kad Ilgasis Kalderos slėnis yra aktyvus.

2006-aisiais balandžio mėn. įvyko ir viena nelaimė, kai trys Mamuto kalnų slidinėjimo patrulių nariai mirė nuo uždusimo. Jie pateko į fumarolę – garų ir dujų šaltinio vietą – ir apsinuodijo anglies dioksido dujomis.

17. Kraterio ežeras Oregone

U.S.G.S: 129. Aviacijai keliamos rizikos balas: 37.

Kraterio ežeras Oregone
©commons.wikimedia.org

Oregono pietinėje dalyje, 97 km į šiaurės vakarus nuo Klamatho krioklių, ir maždaug už 130 km į šiaurės rytus nuo Medfordo, yra Kraterio ežeras.

Kraterio ežeras yra pats giliausias ežeras JAV – 594 metrų. Ir jis susiformavo po masinio Mazama kalno įsiveržimo, įvykusio prieš maždaug 7700 metų. Skaičiuojama, kad šio išsiveržimo metu į orą buvo išmesta 50 km3 žemės.

Dabar čia yra įsikūręs nuostabaus grožio ir turistų lankomas nacionalinis parkas.

16. Mauna Loa Havajuose

U.S.G.S: 131. Aviacijai keliamos rizikos balas: 4.

Mauna Loa Havajuose
©commons.wikimedia.org

Mauna Loa – aktyvus ugnikalnis Havajų didžiojoje saloje – dažnai yra vadinamas didžiausiu antžeminiu ugnikalniu Žemėje. Jo tūris – net 75 tūkst. kubinių kilometrų. Dėl savo formos Mauna Loa dažnai vadinamas skydiniu ugnikalniu.

Paskutinį kartą jis išsiveržė 1948 metais – tada lava išsiliejo per šiaurės rytų šlaitą. Nors šio ugnikalnio pastarųjų laikų išsiveržimai yra sudeginę kelis kaimus, žmonių aukų nebuvo.

Pirmą kartą Mauna Loa išsiveržė prieš 700 000 metų, o virš jūros lygio iškilo prieš 400 000 metų. Mauna Loa magma kyla iš Havajų centrinės vietos, kuri ir suformavo Havajų salų grandinę.

Kadangi Ramiojo vandenyno plokštės juda, Mauna Loa per ateinančius 500 000 – 1 000 000 metų nutols nuo magmos šaltinio ir taip išnyks.

15. Ledyno smailė Vašingtone

U.S.G.S: 135. Aviacijai keliamos rizikos balas: 37.

Ledyno smailė Vašingtone
©commons.wikimedia.org

Ledyno smailė yra ketvirta aukščiausia Vašingtono valstijos viršūnė. Ji yra Snohomisho apygardoje ir nuo Sietlio miesto centro nutolusi vos 110 km.

Per pastaruosius 3000 metų Ledyno smailė išsiveržė 5 kartus: 3550 p. m. e., 3150 p. m. e. ir 850 p. m. e., taip pat įvyko ir keli išsiveržimai 200-aisiais (± 50), 900-aisiais (± 50), 1300-aisiais (± 300) ir 1700-aisiais (± 100).

Prieš 13 000 metų įvykusi išsiveržimų serija sukėlė laharus – purvo nuošliaužas, kylančias ugnikalnių šlaituose – kurie užpildė Skagito upę ir vieną iš Stillaguamisho upės atšakų.

2005-aisiais U.S.G.S atliktas tyrimas Ledyno smailę įvardijo, kaip vieną iš devynių kaskadinių kalnų, „keliančių labai didelį pavojų ir kuriems būtinas akylesnis stebėjimas“.

14. Bakerio (Kepėjo) kalnas Vašingtone

U.S.G.S: 139. Aviacijai keliamos rizikos balas: 15.

Bakerio (Kepėjo) kalnas Vašingtone
©commons.wikimedia.org

Bakerio kalnas yra maždaug už 48 km tiesiai į rytus nuo Bellinghamo miesto, Vašingtone. Bakeris yra 3286 metrų aukščio ir antras termiškai aktyviausias krateris kaskadinių kalnų grandinėje. Pirmoje vietoje yra Šv. Helenos.

Bakerio kalne yra šimtai fumarolių, išmetančių vandens garus, anglies dioksidą ir vandenilio sulfido dujas.

Prieš 6600 metų įvykęs Bakerio išsiveržimas paskleidė didžiulį pelenų sluoksnį, kuris tęsėsi daugiau nei 64 km į rytus.

O per 1891-aisiais įvykusį išsiveržimą susiformavęs 15 km3 dydžio laharas padengė 2,6 km2 plotą.

1975-aisiais kovo mėn. iš ugnikalnio sklindanti šiluma padidėjo 10 kartų ir valdžios institucijos uždarė prieigas prie Bakerio ežero poilsio zonų.

13. Newberry ugnikalnis Oregone

U.S.G.S: 146. Aviacijai keliamos rizikos balas: 30.

Newberry ugnikalnis Oregone
©commons.wikimedia.org

Newberry ugnikalnis yra už 32 km į pietus nuo Bendo miesto, Oregone. Ugnikalnis, skaičiuojant iš šiaurės į pietus, yra 121 km dydžio, o iš rytų į vakarus – 43 km. Taip pat šis ugnikalnis turi daugiau nei 400 fumarolių – daugiausiai iš visų gretimai esančių JAV ugnikalnių.

Newberry veržtis pradėjo prieš 600 000 metų, o paskutinis ugnikalnio išsiveržimas įvyko prieš 1300 metų.

Šiandien vos 31 km atstumu nuo šio ugnikalnio gyvena 16 400 žmonių, o už 100 km gyvena beveik 200 000 žmonių.

Tad bet koks Newberry ugnikalnio išsiveržimas su lavos srautais, vulkaniniais pelenais, piroklastinėmis dulkėmis, laharais, žemės drebėjimais, potvyniais ir taip toliau, kelia rimtą grėsmę gyvybei.

12. Augustino ugnikalnis Aliaskoje

U.S.G.S: 151. Aviacijai keliamos rizikos balas: 48.

Augustino ugnikalnis Aliaskoje
©en.wikipedia.org

Augustino ugnikalnis suformavo 83,9 km2 dydžio Augustino salą, kuri yra pietvakariniame Cook Inleto mieste, Kenai pusiasalyje.

Į šiaurės-pietus ugnikalnis yra 10 km dydžio, o į rytus-vakarus – 12 km. Ugnikalnio aukštis siekia 1260 m.

Augustino ugnikalnis išsiveržė 1883, 1935, 1963-64, 1976, 1986 ir 2006. Taip pat nežymūs išsiveržimai įvyko 1812, 1885, 1908, 1944 ir 1971.

1986-aisiais kovo 27 d. įvykęs išsiveržimas į orą išmetė didelį kiekį pelenų, kurie pasiekė už 280 km esantį Ankoridžo miestą ir taip sutrikdė skrydžius.

2005-ųjų balandžio mėn. prasidėjo naujas išsiveržimas ir tęsėsi iki 2006-ųjų kovo mėn. Jo metu, 2006-ųjų sausio 11 d., dar ir įvyko sprogimas.

11. Lasseno ugnikalnis Kalifornijoje

U.S.G.S: 153. Aviacijai keliamos rizikos balas: 32.

Lasseno ugnikalnis Kalifornijoje
©commons.wikimedia.org

Lasseno ugnikalnis yra iškilęs į 3817 metrų aukštį virš šiaurinio Sakramento slėnio. Ugnikalnio lavos kupolo tūris yra 2,5 km2 ir tai yra didžiausias lavos kupolas visoje Žemės planetoje.

Laseenas patyrė bent vieną galingą sprogstamąjį išsiveržimą, kurio metu ugnikalnio viršūnėje susiformavo 110 metrų gylio ir 300 skersmens krateris.

Praėjus 27 000 ramybės metų, 1914 metais Lasseno ugnikalnis ir vėl tapo aktyvus. Besiveržiančių dujų ir pelenų stulpas pakilo į daugiau kaip 9 100 metrų aukštį ir kai šie pelenai nusileido ant žemės, jais buvo padengtas 7,8 km2 žemės plotas, o susiformavęs laharas tęsėsi 24 km.

Tiek Nacionalinių parkų tarnyba, tiek ir JAV geologijos tarnyba aktyviai stebi Lasseno fumaroles, karštuosius šaltinius bei purvo duobes. Naujausi tyrimai parodė, kad Lassene, kaip ir kituose trijuose Kaskadiniuose ugnikalniuose, vyksta nusėdimo procesas ir kasmet Lassenas pažemėja 1 cm.

10. Spurro kalnas Aliaskoje

U.S.G.S: 160. Aviacijai keliamos rizikos balas: 48.

Spurro kalnas Aliaskoje
©commons.wikimedia.org

Spurro kalnas yra už 130 km į vakarus nuo Ankoridžo miesto ir tai yra aukščiausias Aleutų kalnų grandinės ugnikalnis. Pietinėje Spurro pusėje puikiai matyti 5 km pločio atvira kaldera.

Spurras išsiveržė 1953 ir 1992 m., o 2004 m. liepos mėn. įvyko daugybė žemės drebėjimų. Tų pačių metų rugpjūčio mėn. kalnas įšilo, ištirpdė sniegą bei ledą ir sukūrė nedidelį kraterinį ežerą. Po 2005-aisiais įvykusio tiriamojo skrydžio virš Spurro kalno paaiškėjo, kad visas vanduo iš ežero ištekėjo.

Didžiausia bėda yra ta, kad Spurro kalnas yra šalia pagrindinių Ramiojo vandenyno aviacijos maršrutų, tad šio ugnikalnio išsiveržimas galėtų labai stipriai sutrikdyti keliones lėktuvais, kadangi ugnikalnių pelenai užkemša reaktyvinius lėktuvų variklius.

9. Makushino ugnikalnis Aliaskoje

U.S.G.S: 161. Aviacijai keliamos rizikos balas: 47.

Makushino ugnikalnis Aliaskoje
©commons.wikimedia.org

Makushinas yra Aleutų kalnų grandinės ugnikalnis, kurį galima rasti Unalaskos saloje. Ugnikalnis yra 2036 metrų aukščio, o jo kaldera yra 2,5 km ant 3 km dydžio.

Per pastaruosius kelis tūkstančius metų Makushinas išsiveržė daugiau nei 20 kartų, o paskutinis išsiveržimas įvyko 1995-aisiais, sausio 30 d. Tąkart išmesti ugnikalnio pelenai pakilo į 2,5 km aukštį.

Arčiausiai Makushino ugnikalnio esantys miestai yra Unalaska ir Dutch Harboras. Ir tyrimai parodė, kad jei čia būtų įrengtos geoterminės jėgainės, elektros energijos pilnai pakaktų abiems šiems miestams.

8. Akutano ugnikalnis Aliaskoje

U.S.G.S: 161. Aviacijai keliamos rizikos balas: 47.

Akutano ugnikalnis Aliaskoje
©avo.alaska.edu

Aleutų salose esančio Akutano smailės aukštis siekia 1303 metrus, o jo 2 km pločio kaldera susiformavo prieš 1600 metų įvykusį išsiveržimą.

Aliaskos ugnikalnių observatorija Akutane užfiksavo net 33 išsiveržimus ir dėl to jam suteikė daugiausiai Aliaskoje išsiveržimų turėjusio ugnikalnio titulą.

Paskutinį kartą Akutano ugnikalnis išsiveržė 1992 m., tačiau po 1996-aisiais kovo mėn. įvykusių požeminių drebėjimų serijos, iš vakarinės ugnikalnio pusės pakilo pelenų šleifas, nusitęsęs į rytinę pusę.

7. Three Sisters (Trys seserys) Oregone

U.S.G.S: 165. Aviacijai keliamos rizikos balas: 30.

Three Sisters (Trys seserys) Oregone
©commons.wikimedia.org

„Sesutes“ sudaro „Šiaurinė sesuo“, „Vidurinioji sesuo“ ir „Pietinė sesuo“. Kiekvienos „sesers“ smailė iškilusi į daugiau kaip 3000 metrų aukštį.

„Šiaurinė“ ir „Vidurinioji“ seserys yra ramios ir per pastaruosius 14 000 metų nei karto neišsiveržė. Greičiausiai jau niekada ir neišsiverš, tačiau „Pietinė sesuo“ yra neramesnė ir paskutinį kartą išsiveržė prieš 2000 metų, tad ji kelia rimtą grėsmę.

Jei „Pietinė sesuo“ išsiveržtų, ji galėtų 25-51 mm storio pelenų sluoksniu padengti už 36,5 km esantį Bendo miestą, Oregone, ir išlaisvinti piroklastinius bei vulkaninio dumblo srautus.

Per 2000 metų „Pietinė sesuo“ paaugo 28 cm., tačiau po 2004-aisiais įvykusių žemės drebėjimų serijos – augimas sustojo.

6. Hudo kalnas Oregone

U.S.G.S: 178. Aviacijai keliamos rizikos balas: 30.

Hudo kalnas Oregone
©commons.wikimedia.org

80 km į pietryčius nuo Portlando, Oregone, yra 3426 metrų aukščio Hudo kalnas ir, remiantis JAV geologijos tarnybos skaičiavimais, Hudo išsiveržimo tikimybė per ateinančius 30 metų yra tarp 3-7 proc.

Per pastaruosius 15 000 metų įvyko keturi dideli Hudo išsiveržimai, o paskutinieji trys išsiveržimai įvyko per pastaruosius 1800 metų.

Paskutinis didelis išsiveržimas įvyko 1781-82 m., o nedidelis išsiveržimas įvyko 1907 m. rugpjūčio mėn. O 1980 m. liepos mėn. ir 2002 m. birželio mėn. Hudo kalne įvyko kelios žemės drebėjimų serijos, suaktyvėjo furamolės ir karštosios versmės.

5. Shasta kalnas Kalifornijoje

U.S.G.S: 178. Aviacijai keliamos rizikos balas: 39.

Shasta kalnas Kalifornijoje
©commons.wikimedia.org

4322 metrų aukščio Shasta kalną sudaro 4 ramūs vulkaniniai kūgiai. Per pastaruosius 4500 metų Shasta išsiveržia kas 600 metų ir išsiveržimų nuosėdų galima rasti kaimyniniuose miestuose.

Manoma, kad paskutinis Shasta išsiveržimas įvyko maždaug 1250-aisiais, tad jei Shasta ir toliau išliks toks punktualus ir išsiverš maždaug kas 600 metų, tada mes galime sulaukti ir naujo, galingo išsiveržimo.

Jei taip nutiktų, tada Shasta Lake, Reddingo ir Andersono miestai Kalifornijos valstijoje bei Ashlandas Oregono valstijoje būtų padengti pelenais, lava ir laharais.

4. Redoubto ugnikalnis Aliaskoje

U.S.G.S: 201. Aviacijai keliamos rizikos balas: 48.

Redoubto ugnikalnis Aliaskoje
©commons.wikimedia.org

Už 180 km į pietvakarius nuo Ankoridžo yra 3108 metrų aukščio Redoubto ugnikalnis. Jis išsiveržė 1902, 1966, 1989 ir 2009 metais.

1989-aisiais įvykusio išsiveržimo metu pelenai pakilo į 14 000 metrų aukštį ir sugadino tuo metu šalia skridusio „Boeing 747“ variklius. Laimei, pilotams pavyko iš naujo paleisti lėktuvo variklius ir sėkmingai nusileisti Ankoridže.

Šio išsiveržimo metu pasklidę pelenai padengė 20 000 km2 plotą, o piroklastiniai srautai ir laharai pasiekė net už 35 km esantį Cook Inleto miestelį.

2009-aisiais kovo 22 d. Redoubtas pradėjo veržtis ir tai tęsėsi keletą mėnesių. Pelenų debesys pakilo į 20 000 metrų aukštį, o Ankoridžo ir Valdezo miestai buvo padengti pelenais. Dėl pelenų keliamo pavojaus, kovo 28 d. buvo daugiau nei 12 valandų uždarytas Ankoridžo oro uostas.

Nuo 2009-ųjų įvyko keli nedideli žemės drebėjimai, dujų išmetimai ir laharai. Redoubto ugnikalnis kasdien išmeta daugiau nei 10 000 m3 anglies dioksido ir sieros oksido dujų.

3. Rainiero kalnas Vašingtone

U.S.G.S: 203. Aviacijai keliamos rizikos balas: 37.

Rainiero kalnas Vašingtone
©commons.wikimedia.org

Tik už 95 km į pietryčius nuo Sietlo, Vašingtone, stovi 4392 aukščio Rainierio kalnas. Jis laikomas vienu pavojingiausių ugnikalnių pasaulyje ir dėl to, kad jo viršūnėje bei šonuose yra daugybė ledo, išsiveržimo metu galėtų būti sukurti milžiniški laharai. Tad apylinkėse gyvenantiems 80 000 žmonių kyla reali grėsmė.

Išsiveržimo metu lava bei laharai sunaikintų Enumclawo, Ortingo, Kento, Auburno, Puyallupo, Sumnero ir Rentono bendruomenes, bei Puget Sound ir Lake Washington ežeruose sukeltų cunamio bangas.

Atsižvelgiant į Rainiero keliamą grėsmę, Pierce apygardoje yra įrengtos įspėjamosios sirenos dėl laharų grėsmės ir įrengti evakavimosi ženklai.

2. St. Helens (Šv. Helenos) kalnas Vašingtone

U.S.G.S: 235. Aviacijai keliamos rizikos balas: 59.

Šv. Helenos kalnas Vašingtone
©commons.wikimedia.org

Šv. Helenos kalnas yra 80 km į šiaurės rytus nuo Portlando, Oregone, ir 154 km į pietus nuo Sietlo, Vašingtone.

1980-aisiais kovo mėn. Šv. Helenos kalnas patyrė didžiulį drebėjimą, į išorę pradėjo veržtis garai ir balandžio mėn. šiaurinė kalno pusė pradėjo pūstis.

Gegužės mėn. įvyko 5,1 balo žemės drebėjimas, sukėlęs šiaurinio kalno paviršiaus griūtį ir didžiausią rašytinėje istorijoje fiksuotą laviną.

Piroklastiniu srautu judanti magma išdegino visus medžius ir pastatus daugiau nei 600 km2 kilometrų spinduliu ir į atmosferą išleidau daugiau kaip 1,5 mln. tonų sieros dioksido.

Tąkart žuvo 57 žmonės, sunaikinti 250 namų, 47 tiltai, 24 km geležinkelio linijų ir 298 km greitkelių.

Pelenai pakilo į 27 km aukštį ir į rytus judėjo 100 km/h greičiu. Taip pasiekė Aidahą ir Edmontoną Albertoje, Kanadoje. Laharai tekėjo Touto ir Cowlitzo upėmis į Kolumbijos upę.

Po šio išsiveržimo, kalno aukštis sumažėjo nuo 2950 metrų iki 2549 m ir suformavo 1,6 pločio pasagos formos kraterį. Smulkūs išsiveržimai tęsėsi ir toliau, kol galiausiai susiformavo naujas lavos kupolas.

2005-aisiais Šv. Helena vėl prabudo ir į 11 km aukštį paleido naują pelenų pliūpsnį. Tai vienas pavojingiausių ugnikalnių JAV.

1. Kilauea ugnikalnis Havajuose

U.S.G.S: 263. Aviacijai keliamos rizikos balas: 48.

Kilauea ugnikalnio Havajuose išsiveržimas 2018-aisiais
©commons.wikimedia.org

Didžiojoje Havajų saloje yra vienas pavojingiausių pasaulyje ugnikalnių – Kilauea. Palyginus su kitais ugnikalniais, jis yra ganėtinai jaunas – pradėjęs formuotis prieš 100 000 metų ir nuo 1983-ųjų metų jis išsiveržia kone kasmet.

Lavos tėkmė iš Kilauea ugnikalnio jau sunaikino Kalpanos ir Kaimū miestelius, o 2018-aisiais prasiveržusios naujos lavos angos privertė tūkstančius žmonių evakuotis.

2018 m. gegužės mėn. ugnikalnis išsiveržė ir į daugiau nei 9 km aukštį išmetė pelenų stulpą. Lava sunaikino didžiausią natūralų Havajų gėlo vandens ežerą, taip pat apėmė dalį Leilani vilų, Lanipunos sodų ir kitų bendruomenių teritorijas.

Pasiekusi vandenyną, lava išplėtė pakrantės liniją beveik 1,5 km ir taip susiformavo vadinamoji lazė. Ji susidaro, kai labai karšta lava susimaišo su vėsiu vandeniu, susidaro vandenilio chlorido garai, kurie patenka į orą kartu su mažytėmis stiklo dalelėmis.

Iš viso lava tąkart sunaikino 716 namų. 2018-ųjų gruodžio 5 d. buvo oficialiai paskelbta, kad 1983-aisiais prasidėję ugnikalnio išsiveržimai baigėsi. Tačiau tyla tęsėsi trumpai.

Jau 2019-ųjų birželio mėn. atlikti matavimai parodė, kad seklioji Kilauea ugnikalnio magmos kamera pamažu pildosi.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(12)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(8)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Darius Verbickas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
51(1)
31(0)
30(0)
30(1)
25(9)
24(0)
17(0)
14(5)
14(0)
13(3)
Savaitės
145(15)
111(24)
98(0)
90(7)
82(0)
Mėnesio
151(47)
145(15)
143(6)
116(0)
111(0)