Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Kas išprotėjo - visas pasaulis ar Švedija? Štai kokius argumentus pateikia Švedijos vyriausybė ir jie iš tikro turi logikos

2020-04-11 (32) Rekomenduoja   (645) Perskaitymai (55)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Švedija – vienintelė Europos šalis, kuri nėra uždaryta. Ir nors žmonių, užsikrėtusių naujuoju koronavirusu, mirčių ten daugėja, vyriausybė bei jai patariantys ekspertai toliau tikina, kad priverstiniai viešojo gyvenimo ribojimai nėra tvarūs.

Infekcijų ir su jomis siejamų mirčių Švedijoje pastarosiomis dienomis sparčiai daugėjo. Patvirtintų užsikrėtimų – jau 8,4 tūkst., o mirčių – 687. Kas dieną pranešama maždaug apie 40-60 mirčių.

Kaimyninėse Skandinavijos šalyse užsikrėtimų irgi nestinga, bet mirčių kur kas mažiau. Švedijos pareigūnai svarsto, kad prastėjančią statistiką lemia infekcijos paplitimas senelių namuose, tačiau ir toliau nežada griežtinti karantino.

Kitose Europos šalyse apribojimų daug, bet švedai toliau vaikšto į restoranus ir kirpyklas, siunčia vaikus į mokyklas. Nerimo dabar jau, žinoma, daugiau, tačiau premjeras Stefanas Lofvenas gina Stokholmo strategiją.

„Nemanau, kad šie duomenys yra nesėkmės ženklas. Juk tokia situacija – visoje Europoje. Visada sakėme, kad situacija pablogės prieš tai, kai pradės gerėti“, – teigė S.Lofvenas.

Jis visada pabrėžia, kad Švedija nori ne uždarinėti visuomenę, o visų pirma izoliuoti ir slaugyti tuos, kurie serga. Premjerui patariantis šalies Visuomenės sveikatos agentūros epidemiologas Andersas Tegnellas pritaria: „Svarbu, kad strategija būtų tvari, o uždarymas toks nėra.“

Atrinkome geriausius pasiūlymus apsauginėms kaukėms iš Aliexpress ir Gearbest: iš Europos sandėlių, maksimaliai greitas pristatymas į Lietuvą (Ribotas kiekis, labai greitai išperkama)

Švedišką kovos su koronavirusu būdą giriantys Johnas Fundas ir Joelis Hay straipsnyje „National Review“ savo ruožtu pastebi, jog pasaulio istorijoje tikriausiai dar nėra buvę priverstinio visų – ir sergančių, ir sveikų – žmonių izoliavimo.

O Europos tarptautinės politinės ekonomikos centro Briuselyje direktorius, švedų ekonomistas Fredrikas Erixonas pareiškė: „Valstybės uždarymo teorija yra nišinė, labai iliberali. Iki šiol ji nebuvo išbandyta, o tai reiškia, kad eksperimentuoja ne Švedija, o visos kitos šalys.“

Kitų šalių sprendimus vadina politiniais

J.Fundas ir J.Hay pastebi: jei COVID-19 pandemija netyčia nuslops anksčiau nei prognozuoja tie, kurie garsiausiai skambina pavojaus varpais, tokie visų galų ekspertai iškart ims ploti sau per petį – esą juk tikrai suveikė viešojo gyvenimo apribojimai.

„Tokie žmonės aiškins, kad tik jų herojiškos rekomendacijos užkirto kelią visiškai katastrofai. Bet jie nebus teisūs – tai įrodys Švedijos, kurioje vyriausybė nevykdo socialinės distancijos kampanijos, pavyzdys“, – rašo straipsnio autoriai.

Jie, žinoma, atkreipia dėmesį į vis garsėjančią kritiką švediškam požiūriui, paremtam pasvertais perspėjimais piliečiams ir tik pažeidžiamiausių visuomenės grupių izoliavimu.

Dar kovo pabaigoje atviru laišku į vyriausybę su raginimu imtis veiksmų kreipėsi 2,3 tūkst. akademikų. Galbūt taip ir bus: parlamentą jau pasiekė įstatymo, kuriuo vyriausybei būtų suteiktos papildomos galios priimti skubius sprendimus, projektas.

Bet kol kas šalyje žmonės gali gyventi beveik visiškai laisvai – draudžiami tik didesni nei 50 žmonių susibūrimai, veikia vaikų darželiai ir pradinės mokyklos, barai, restoranai, atidaryti parkai, parduotuvės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę jau sudirbo Švediją. Esą jis išgirdo, kad Švedija „pabandė, pamatė gąsdinančių dalykų ir iškart uždarė šalį“ – tai, žinoma, netiesa.

Buvęs vyriausiasis Švedijos epidemiologas, dabar Visuomenės sveikatos agentūrą konsultuojantis Johanas Gieseceke kaip tik mano, kad kitos šalys ėmėsi „politinių, neapsvarstytų veiksmų“, kurių faktai nepateisina.

Paprasti, bet kritiškai svarbūs klausimai

Anot straipsnio „National Review“ autorių, skubėdami užrakinti visuomenes ir sustabdyti šalių ekonomikas, sprendimų priėmėjai nesugebėjo atsakyti į paprastą, bet labai svarbų klausimą – iš kur mes žinome, ar socialinė izoliacija apskritai veikia?

Be to, jei tokia izoliacija veiksminga kai kurių infekcinių epidemijų atveju, ar taip yra ir su COVID-19? Jei taip, kada tokias priemones reikėtų įvesti? O galbūt arklides uždarome arkliams jau seniai iš jų išlėkus?

Teoriškai retesni fiziniai kontaktai turėtų sulėtinti naujų infekcijų plitimą. Bet mes iki šiol gerai nesuprantame, kiek ilgai COVID-19 išsilaiko ore, vandenyje, ant paviršių – skaičių pateikiama įvairiausių, bet tai daugiau mažiau spekuliacijos.

Be to, iki šiol nėra patikimos informacijos, kokia visuomenės dalis jau buvo užsikrėtusi ir sėkmingai pasveiko nuo koronaviruso be jokio medikų įsikišimo. Todėl tikrai galima abejoti socialinės izoliacijos verte.

„Įmanoma, kad greičiausiai ir saugiausiai „kreivė išlyginama“ tada, kai jauniems žmonėms leidžiama gyventi normaliai, o izoliuojami tik sergantieji ir silpnos sveikatos asmenys“, – rašo J.Fundas ir J.Hay.

Tokius „paprastus, bet labai svarbius“ klausimus rašinio autoriai uždavė infekcinių ligų specialistams, epidemiologams, ligos plitimą modeliuojantiems matematikams, kitiems išsilavinusiems profesionalams.

„Kas paaiškėjo? Jei nori nuteisti vagį ir įkišti jį į kalėjimą, reikia nenuginčijamo jo kaltės įrodymo. Bet, pasirodo, jokių įrodymų nereikia, jei nori „užrakinti“ milijonus žmonių karantino režime, kurio pabaigos nematyti ir kurį galima rankos mostu bet kada atnaujinti. Argi tai racionalu?“ – klausia straipsnio autoriai.

Tiesa, medikai jiems kalbėjo ir apie protrūkį kruiziniame laive „Diamond Princess“, kuris, žinoma, nėra normali gyvenamoji aplinka, ir apie 1918-ųjų ispaniškojo gripo – be abejo, ne koronaviruso, epidemiją.

Tada, pavyzdžiui, Filadelfija netaikė apribojimų, o Sent Luisas – taikė, ir čia mirė mažiau žmonių nei Filadelfijoje.

Bet kažkodėl pamirštama tai, kad iš Europos į JAV grįžę kariai daug savaičių praleido būtent rytinėje pakrantėje, kur sirgo, skleidė virusą ir sveiko, o vėliau, kai jau reikėjo grįžti namo giliau Amerikoje, jautėsi daug geriau.

Uždarymas negali ilgai tęstis

Be abejo, socialinės izoliacijos šalininkai desperatiškai ieško šiaudų – įrodymų, kad reikia uždaryti visą pasaulį. Jiems labai nepatinka, kad Europoje, kur protrūkis didžiausias, yra šalis, kur neužsidarė ir neliepė visuomenei izoliuotis.

Perkamiausios UVC lempos virusų naikinimui, kaukių ir telefonų dezinfekcinės dėžutės: geriausi pasiūlymai iš Lenkijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Kinijos sandėlių (Video, 2020 m.)

Jiems tai nepatinka, nes jie labai norėtų padaryti skambią išvadą, kad socialinė izoliacija buvo efektyvi, kai ši pandemija baigsis.

Žinoma, ši valstybė – Švedija, kuri atsisakė skelbti griežtą karantiną ir neverčia šalies gyventojų sėdėti namuose.

„Švedijos strategija – dėmesys žmonių rizikos grupėse, pavyzdžiui, senolių, socialinei izoliacijai. Bandome naudoti įrodymais paremtus matmenis ir pakeisti kasdienybę.

Mūsų planas – taikyti priemones, kurios veiktų ilgą laiką“, – „Euronews“ teigė Švedijos Karolio instituto epidemiologė Emma Frans.

Jau minėtas vyriausiasis Švedijos epidemiologas A.Tegnellas teigia, kad pagrindinė valstybių uždarymų problema – „sistemos nuvarginimas“.

„Uždarymas negali tęstis mėnesius. Tai neįmanoma. Negalime sustabdyti visų veiklų. Nedirbantys žmonės – didelė grėsmė visuomenės sveikatai. Tai faktorius, apie kurį reikia galvoti“, – tvirtino A.Tegnellas.

Atsisako pulti į paniką

Juk jei socialinė izoliacija veiktų, argi Švedijoje, kurioje gyvena 10,1 mln. žmonių, COVID-19 infekcijų skaičius staigiai neišaugtų iki dešimčių tūkstančių? Argi tokie rodikliai nebūtų blogesni nei Italijoje ar Niujorke?

Taip, užsikrėtusių žmonių mirčių skaičius vis auga – trečiadienį jų buvo 687. Tačiau Švedijos rodikliai nėra blogesni nei kitų panašaus dydžio valstybių, pavyzdžiui, Šveicarijos.

Gera žinia Švedijai yra tokia, kad pacientų intensyvios priežiūros skyriuose šalies ligoninėse daugėja labai lėtai. Daugelis žmonių tokiuose skyriuose – senoliai, kurių 77 proc. serga širdies ar inkstų ligomis, diabetu.

Be to, Švedijoje nėra nė vieno užsikrėtusio vaiko, nė vienas vaikas nemirė. Į intensyvios priežiūros skyrius šalies ligoninėse paguldyti tik 25 jaunesni nei 30 metų švedai.

„Švedija vysto bandos imunitetą atsisakydama pulti į paniką. Kadangi nereikalaujama laikytis socialinės izoliacijos, jauni šalies žmonės skleidžia virusą, daugiausia asimptomatiškai – taip būna ir normalų gripo sezoną.

Šie žmonės sukurs apsauginius antikūnus, kurie neleis koronavirusui pasiekti ir užkrėsti padidintos rizikos grupei priklausančių asmenų, jau kamuojamų rimtų patologijų.

Dabar mirtingumo rodiklis Švedijoje gal ir gali gąsdinti – milijonui gyventojui tenka 68 mirtys. Tačiau sezoninio gripo statistika net niūresnė: 2018 metais milijonui gyventojų teko 80 laboratorijoje patvirtintų mirčių nuo gripo.

Viršuje jau paminėtoje Šveicarijoje, kur gyvena 8,5 mln. žmonių, laikomasi griežtos saviizoliacijos. Bet čia mirė jau 850 virusu užsikrėtusių žmonių.

Švedijos sveikatos ekonomikos instituto atstovas Ulfas Perssonas, tiesa, tikina, kad žmonės pastarosiomis savaitėmis vis tiek elgiasi ramiau, baruose nesigrūda, laukia, kol juos aptarnaus prie staliukų.

Tačiau šalies ekonomika šiais metais greičiausiai susitrauks tik 4 proc., o Amerikai, kur uždarytos jau beveik visos valstijos, prognozuojamas net 32 proc. nuosmukis.

„Su naujais virusais susiduria visos kartos. Geriausia leisti jauniems ir sveikiems žmonėms pagaminti antikūnų ir sukurti bandos imunitetą, taip apsaugant ligonius.

Laikas parodys, kad socialinės izoliacijos priemonės ne sumažina mirčių ar infekcijų skaičių, o sunaikina ekonomiką, taip nulemdamos neviltį, skausmą, mirtis nuo kitų ligų“, – įsitikinę J.Fundas ir J.Hay.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(693)
Neverta skaityti!
(48)
Reitingas
(645)
Visi šio ciklo įrašai:
Komentarai (32)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
49(2)
49(4)
19(0)
17(1)
14(8)
14(0)
11(6)
Savaitės
89(0)
Mėnesio
645(32)
262(38)
145(17)
118(28)