Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Vienintelė šalis Europoje, kur visi užsikrėtusieji koronavirusu pasveiko, o mirusiųjų – nėra: kaip tai pavyko?

2020-04-27 (0) Rekomenduoja   (17) Perskaitymai (110)
    Share

Grenlandija tapo vienintele Europos šalimi, kurioje nebėra nė vieno aktyvaus koronaviruso atvejo ir niekas nuo šios ligos nemirė.


©PIRO4D | pixabay.com

Apie tai praėjusią savaitę spaudos konferencijoje pranešė vyriausiasis Grenlandijos gydytojas Henrikas L. Hansenas.

Kaip praneša highnorthnews.com, nuo balandžio 4-osios Grenlandijoje neužregistruotas nė vienas naujas COVID-19 atvejis, o visi 11 COVID-19 sirgusių žmonių pasveiko. Salos premjeras Kimas Kielsenas spaudos konferencijoje sakė, kad valdžia planuoja laipsnišką sostinės Nuko atsivėrimą.

Nuo tada, kai kovo 16 d. Grenlandijoje buvo užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis, dėl COVID-19 čia ištirta daugiau nei devyni šimtai asmenų.

Kaip rašo highnorthnews.com, Grenlandijoje mėginiai dėl koronaviruso infekcijos daugiau nei prieš savaitę pradėti tirti Nuko laboratorijoje. Anksčiau visus mėginius teko gabenti į Kopenhagą, tačiau dabar Grenlandijoje testų rezultatus galima gauti gerokai greičiau. Vyriausiasis šalies gydytojas H. L. Hansenas sakė esąs įsitikinęs, kad Grenlandijoje koronavirusas neplinta.

Kadangi visi 11 žmonių Grenlandijoje, kuriems buvo patvirtintas koronavirusas, pasveiko, Grenlandija tapo pirmąja ir kurį laiką buvo vienintelė teritorija pasaulyje, kuriai pavyko atsikratyti viruso ir išvengti mirčių nuo jo. Vėliau prie Grenlandijos pagal šį rodiklį prisijungė Šv. Bartolomėjaus sala ir Sent Lusija.

Grenlandijoje gyvena beveik 57 tūkst. žmonių, tačiau COVID-19 buvo patvirtinta tik 11 žmonių. Iki balandžio 22 dienos Grenlandijoje atlikta 1150 testų.

Grenlandija – autonominė Danijos karalystės teritorija. Tai didžiausia planetos sala, išsidėsčiusi tarp Atlanto ir Arkties vandenynų, esanti į vakarus nuo Kanados Arktinio salyno.

Kol kas Grenlandijos sostinė yra uždaryta. Niekam neleidžiama atvykti į Nuką ar išvykti iš jo be specialaus leidimo, netgi jei keliaujama asmeninėmis valtimis ar sniego motociklais.

Kaip rašo euobserver.com, niūri kolonistų atvežtų mirtinų epidemijų istorija, kurią Grenlandijai teko išgyventi XVIII a. ir XIX a., paskatino baimę, kad koronavirusas, jei nebus testuojama, greitai pasieks daugybę mažų atokių kaimelių, o tada atsiras neatidėliotinas oro transportu teikiamos greitosios pagalbos ir intensyvios priežiūros mažose Grenlandijos ligoninėse poreikis, kurį patenkinti iš esmės neįmanoma.

Pakaktų palyginti nedaug sunkiai susirgusių pacientų, kad nacionalinės sveikatos sistemos galimybės būtų išsemtos.

Kelionės į Grenlandiją dabar iš esmės yra neįmanomos.

Grenlandijos negalima pasiekti lėktuvu, laivu ar kitomis transporto priemonėmis, nebent tokioms kelionėms turimas specialus leidimas. Žmonėms išvykti iš salos neleidžiama.

Keletas lėktuvų ir sraigtasparnių vis dar skraido tarp 72 Grenlandijos miestelių ir kaimelių, kurių tarpusavyje nejungia keliai ar geležinkelio bėgiai. Paprastai jie gabena paštą, retkarčiais tokiu būdu keliauja sveikatos apsaugos specialistai.

1992-aisiais, kai Grenlandijos vietos vyriausybė perėmė atsakomybę už sveikatos apsaugos sistemą iš Danijos, buvusios kolonijinės galybės, kuriai oficialiai tebepriklauso Grenlandija, pirmuoju Grenlandijos sveikatos apsaugos ministru tapo Ove Rosingas Olsenas.

Vėliau jis dirbo sveikatos tarnybų vadovu centrinėje Grenlandijos dalyje.

„Mūsų galimybės kovoti su kvėpavimo nepakankamumo problemomis yra ribotos. Jeigu sistema bus apkrauta dėl daugybės pacientų, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai ir kurių dauguma galėtų būti išgelbėti suteikus tinkamą gydymą, šie pacientai mirs. Todėl, užuot leidus virusui plisti, būtina jį visomis išgalėmis kontroliuoti, kol turėsime vakciną. Neabejoju, kad ilgesnį laiką turėsime labai mažai kontaktų. Ko gero, visa tai gali užtrukti metus“, – kalbėjo O. R. Olsenas.

Jis nerimauja, kad daugelis Grenlandijos gyventojų gali galiausiai susidurti su pavojinguoju koronavirusu ir sunkiai susirgti, nes šalyje daug didelių šeimų gyvena mažuose butuose ar namuose.

1801-aisiais raupų epidemija pražudė apie 80 proc. Sisimiuto – antro pagal dydį Grenlandijos miesto, kuriame gyvena O. R. Olsenas – gyventojų. 1954-aisiais daug gyvybių pasiglemžė tymai.

„Pastarasis kartas, kai kovojome su epidemija, buvo 2009-aisiais. Tada kiaulių gripas išguldė beveik visą Sisimiutą. Vienas vaikas mirė. Tai buvo rimta epidemija, o dabar siaučianti koronaviruso epidemija, mano manymu, yra žymiai rimtesnė. Galiu spėti, kad iš dalies izoliuoti būsime dar mažiausiai pusę metų, o veikiausiai ir visus metus“, – sako O. R. Olsenas.

„Mūsų, kaip ir kitų šalių, strategija yra užtikrinti, kad sveikatos apsaugos sistema nebūtų perkrauta. Skirtumas tas, kad mes turime daugiau galimybių izoliuoti šalį. Bet bėda ta, kad jei neturėsime vakcinos ar išties veiksmingo gydymo būdo rimtai susirgusiems pacientams, nežinome, kas nutiks, kai atsiversime“, – aiškina gydytojas Gertas Mulvadas iš Karalienės Ingridos sveikatos priežiūros centro, vienintelės didesnės Grenlandijos medicinos įstaigos.

Grenlandijos universiteto profesorius Andersas Kochas, buvęs Tarptautinės Arkties sveikatos sąjungos prezidentas, dabar Kopenhagoje dirbantis epidemiologu, žvelgdamas į artimą ateitį taip pat nerimauja.

„Dėl Arkties bendruomenių esame itin susirūpinę ne todėl, kad manome, jog šie gyventojai yra menkiau atsparūs sudėtingesnei ligos eigai. Pagrindinė problema yra ta, jog sveikatos priežiūros sistemos nėra pritaikytos tokiam iššūkiui. Jos yra pažeidžiamos, medicinos darbuotojų, plaučių ventiliavimo aparatų ir ligoninių lovų kiekis yra ribotas ir nepaskirstytas visam regionui. Grenlandijoje prireikus dirbtinės plaučių ventiliacijos pacientas turi būti perkeliamas į sostinę Nuką, o trys ketvirtadaliai salos gyventojų yra įsikūrę už Nuko ribų“, – aiškina A. Kochas.

„Tad Grenlandijos sveikatos priežiūros sistema nėra tokia pritaikyta kaip Danijos sistema“, – interviu „Arctic Council“ sakė epidemiologas.

Jeigu pacientų, kuriems reikalinga intensyvi terapija, skaičius viršytų Grenlandijos pajėgumus, pacientus gali tekti skraidinti į už 3500 km esančias Danijos ligonines, mat Grenlandijos gyventojai tebėra Danijos piliečiai.

G. Mulvadas pasakojo, kad Karalienės Ingridos ligoninė skubiai rūpinosi techninėmis galimybėmis, reikalingoms testavimui dėl koronaviruso. Iki tol mėginius tirti teko siųsti į Daniją.

Be to, tiek jis, tiek kiti specialistai sparčiai semiasi naujų žinių, kaip žmonėms pagalbą suteikti nuotoliniu būdu. Žvelgdamas į ateitį, G. Mulvadas nepraranda optimizmo: „Jeigu mums tinkamai pavyks viską suvaldyti, būsime įveikę dar vieną epidemiją, ir tai nebus pasaulio pabaiga“.

„O kol kas turime išmokti daugybės dalykų, kurie mums pravers ir ateityje“, – pridūrė G. Mulvadas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(22)
Neverta skaityti!
(5)
Reitingas
(17)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
34(0)
29(1)
21(3)
19(0)
18(1)
15(2)
13(0)
Savaitės
89(0)
74(1)
64(3)
Mėnesio
645(32)
262(38)
145(17)
117(28)