Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Lietuvai jau prognozuoja Airijos scenarijų: nykstanti Lietuva pradėjo augti ir kuo toliau, tuo bus geriau?

2020-09-26 (20) Rekomenduoja   (12) Perskaitymai (330)
    Share

Pandemija lietuvius iš užsienio grąžino namo, o esančius namuose sulaikė nuo išvykimo, – tokią išvadą galima daryti remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis. Nuo kovo mėnesio pandemija į Lietuvą sugrąžino beveik 14 tūkst. lietuvių, o pernai tuo pačiu metu grįžusių buvo 11 tūkst. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tam daugiausia įtakos turėjo puiki Lietuvos ekonominė situacija, bei prognozavo, jog panašios emigracijos bangos, kuri buvo po 2008–2009 metų krizės, šįkart būti neturėtų.

Patraukė namo

Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad pastaruoju metu didėjo į Lietuvą atvykstančių imigrantų skaičius, o didžiąją jų dalį sudarė ne atvykstantys užsieniečiai, tačiau namo grįžtantys lietuviai.

Štai 2020-ųjų kovo mėnesį, kai šalyje buvo įvestas karantinas, į tėvynę gyventi grįžo 2128 lietuviai, o tuo pat metu pernai tokių buvo 1564 asmenys. Taip pat žymus grįžusių asmenų skaičiaus padidėjimas užfiksuotas ir birželio–rugpjūčio mėnesiais. Štai vien birželį į Lietuvą grįžo 2401 asmuo, o pernai tuo pačiu metu tokių buvo 1652.

Liepą skaičiai dar labiau skiriasi. Per šį mėnesį į šalį imigravo 3524 lietuviai, pernai liepą tokių buvo 2238; 2020-ųjų rugpjūtį – 3353, o pernai tuo pačiu metu – 2153 asmenys.

Grįžusių lietuvių kovo–rugpjūčio mėnesiais, remiantis Statistikos departamento duomenimis, buvo 13707 gyventojai, o tuo pačiu laikotarpiu 2019-aisiais tokių buvo 11096 asmenys.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas patikslino, kad kol kas šiais metais, kaip ir pernai, bendras emigracijos ir imigracijos balansas yra teigiamas, o Lietuva gali džiaugtis kol kas turinti 11468 gyventojais daugiau, nei iš jos išvyko.

„Mes jau pernai turėjome grįžusių pliusą, bet tai – dėl gyventojų iš trečiųjų šalių, o šiais metais turime ir Lietuvos piliečių teigiamą balansą“, – apibendrino jis.

„Į Lietuvą prigužėjo emigrantų lietuvių: didžioji dalis jų galbūt dirba iš namų arba kitose šalyse jiems paskirtos prastovos; grįžo čia, ir tai pakėlė Lietuvos vidaus vartojimą, dėl to mes matome tokią situaciją, kad pas mus nenukrito nei nuomos kainos, nei restoranų.

 

Manau, kad tam įtakos padarė bendras migracijos srautas. Šiais metais turime beveik +12 tūkst. gyventojų per pirmus 8 mėnesius. Apskritai tie žmonės dažniausiai yra ekonomiškai aktyvūs gyventojai, turintys resursų, santaupų, čia perka nekilnojamąjį turtą“, – sakė ekonomistas.

Emigravo mažiau

Kalbant apie į užsienį išvykusius lietuvius galima matyti, kad šių metų kovo–rugpjūčio mėnesiais emigravusių tautiečių skaičius, palyginti su 2019-aisiais, buvo mažesnis.

Šiemet kovo–rugpjūčio mėnesiais šalį paliko 8597 lietuviai, o pernai tuo pačiu laikotarpiu tokių buvo 12251 gyventojas, tai yra 3654 asmenimis mažiau.

Tai, kad Lietuva šiandien išvengė didelės emigracijos bangos, kaip nutiko po 2008–2009 metų krizės, anot Ž. Maurico, lėmė keletas dalykų.

Pirmasis, kaip sakė, susijęs su Lietuvos ekonomine situacija, o ji pastaraisiais metais žymiai pagerėjo.

„Ypač sparčiai augo darbo užmokestis, taip pat buvo mažinama mokestinė našta. Jei mūsų darbo užmokestį lygintume su kitomis Europos šalimis, tas skirtumas žymiai sumažėjęs“, – sakė jis.

Kitą veiksnį, pasak jo, galima sieti su tuo, kad Lietuva per krizę nukentėjo mažiau nei daugelis Vakarų Europos šalių, į kurias lietuviai emigruoja.

„Dėl to paskatos emigruoti yra stipriai sumažėjusios, be to, rizika vis dar didelė, nes emigrantai baiminasi vykti į kitas šalis, mat nėra tikri, ar vėl nebus įvesta tam tikrų apribojimų, ar jie turės darbo“, – teigė jis ir pridūrė, kad trečia priežastimi būtų galima laikyti ir „Brexit“.

 

„Didėja tikimybė, kad jis bus kietasis, keičiasi emigrantų struktūra. Su Centrinės Rytų Europos šalimis, apskritai visu regionu, Jungtinė Karalystė jau turi neigiamą imigracijos balansą – iš ten daugiau žmonių išvyksta, nei atvyksta“, – pridūrė jis.

„Žinoma, buvo grėsmė, kad pandemija emigracijos bangą paskatins, bet kadangi Lietuva susitvarkė geriau nei kitos šalys, ekonomikos smukimas buvo antras mažiausias ES, tai ir nėra paskatos emigruoti“, – apibendrino Ž. Mauricas.

Paklaustas, ar gali būti, kad lietuviai pandemijai aprimus vėl patrauks į užsienį, ekonomistas sakė, jog tam tikrų rizikų visgi išlieka.

„Kalbant apie kitus metus tam tikrų grėsmių yra, ypač kalbant apie tuos darbuotojus, kurie dirba labai paveiktuose sektoriuose, taip pat – apie jaunimą, nes jiems pandemijos metu šiek tiek sudėtingiau įsidarbinti.

Manau, kad visgi viskas priklausys nuo ekonominės raidos, bet nematau, jog turėsime didesnį smuktelėjimą“, – sakė jis.

Prognozuoja Airijos scenarijų

Ž. Mauricas tikino manąs, kad nuo emigracijos lietuvius turėtų sulaikyti vis gerėjanti šalies ekonominė situacija, numatomas atlyginimų bei pensijų kilimas.

„Pažiūrėkite, koks naratyvas pasakojamas šiuo metu. Kad pensijos kils, minimalus darbo užmokestis, matyt, irgi kils, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiai kils, tai tas kilimas tęsis.

Tokia inercija jausis ir Lietuvai, nes mažai nukentėjo, ji turi didelių galimybių būti ta šalimi, kurios ekonomika auga sparčiausiai visoje ES, o tos tendencijos skatins didesnį aktyvumą, bus kuriama naujų darbo vietų, didės dirbančiųjų pajamos, ir tai masinės emigracijos bangos tikrai neskatins, manau, kad jos nebus“, – kalbėjo jis bei pridūrė mūsų šaliai prognozuojantis scenarijų, kuris nutiko Airijoje.

 

„Manau, labai realu yra tai, kad mes artimiausius 5-erius metus pakartosime 2000-ųjų pradžios Airijos scenarijų.

Ilgą laiką žmonės emigruodavo iš Airijos, toliau buvo stabilizacijos etapas, o vėliau pasidarė atvirkščias – žmonės ten pradėjo grįžti, pamatė, kad vyksta kažkas gero, ir įsisuko kitas ratas, grįžti tapo madinga. Manau, kad taip pat madinga taps imigruoti į Lietuvą“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Atvyko daugiau užsieniečių

Kalbant apie į Lietuvą pandemijos metu atvykusių užsieniečių srautus, jų pandemijos laikotarpiu imigravo daugiau nei pernai. Štai 2020-ųjų kovo–rugpjūčio mėnesiais atvykusių užsieniečių buvo 10623, o tuo pat laikotarpiu 2019-aisiais – 9686.

Užimtumo tarnyba, atsakinga už leidimų išdavimą dirbti trečiųjų šalių piliečiams, ir jos atstovė spaudai Milda Jankauskienė taip pat pateikė statistiką. Jos teigimu, nuo kovo 16-osios leidimai dirbti trečiųjų šalių piliečiams išvis nebuvo išduodami, o jų suteikimas atnaujintas tik nuo liepos 20-osios.

„Šių metų ir praėjusių metų duomenys per 9 mėnesius rodo, kad 2020 metais dėl apribojimų karantino metu atvykti užsieniečiams į mūsų šalį beveik du kartus mažiau išduota leidimų dirbti: 2020 m. per 9 mėn. – 2366, 2019 m. per 9 mėn. – 4584.

 

Nuo 2020-ųjų liepos 20 d. iki rugsėjo 15 d. išduoti 888 leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje, 2019 m. per tą patį laikotarpį – 1041“, – teigė ji ir pridūrė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d., pasikeitus teisiniam reglamentavimui užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, nebereikia gauti leidimo dirbti, todėl UT neturi duomenų, kiek užsieniečių atvyko pagal trūkstamas profesijas be UT išduotų dokumentų.

Pernai daugiau imigravo, nei emigravo

„Delfi“ primena, kad 2019-aisiais į Lietuvą imigravo 40,1 tūkst. žmonių – 1,4 karto (11,2 tūkst.) daugiau nei 2018 m., o iš Lietuvos emigravo 29,3 tūkst. šalies nuolatinių gyventojų – 9,1 proc. (2,9 tūkst.) mažiau negu 2018 m.

Nuo 1990 m. pernai pirmą kartą imigrantų skaičius buvo didesnis negu emigrantų – 10,8 tūkst. daugiau žmonių imigravo, negu emigravo. 2019 m. Lietuvos Respublikos piliečių tarptautinė migracija buvo neigiama (4,1 tūkst. daugiau emigravo, negu imigravo).

2019 m. į Lietuvą grįžo gyventi 20,4 tūkst. (50,9 proc. visų imigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių, tai ketvirtadaliu (23 proc.) daugiau negu 2018 m.

2019 m. grįžo 11,7 tūkst. (57,3 proc.) Lietuvos Respublikos piliečių vyrų ir 8,7 tūkst. (42,7 proc.) moterų.

Daugiausia 2019 m. Lietuvos Respublikos piliečių grįžo iš Jungtinės Karalystės – 9,6 tūkst. (47 proc. visų grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių), Norvegijos – 2 tūkst. (10 proc.), Vokietijos – 1,5 tūkst. (7,6 proc.), Airijos – 1,5 tūkst. (7,5 proc.).

Verta skaityti! Verta skaityti!
(18)
Neverta skaityti!
(6)
Reitingas
(12)
Komentarai (20)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Raminta Rakauskė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
30(4)
29(1)
17(0)
13(0)
12(0)
11(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
78(9)
68(4)
66(4)
Mėnesio
166(16)
133(2)
104(1)
84(3)