Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Pragariškiausia vieta Žemėje: šiame nuodingame ore gyvybei nėra jokių šansų (Video)

2021-01-27 (0) Rekomenduoja   (5) Perskaitymai (165)
    Share

Šiaurės Rytų Etiopijoje yra unikalus gamtos darinys – Dallol vulkanas. Ši vietovė sugeba paneigti teiginį, kad kur vanduo – ten gyvybė. Čia vanduo ir gyvybė tampa nesuderinamais dalykais.

Dallol yra viena nesvetingiausių ir ekstremaliausių vietų mūsų planetoje ir mokslininkai norėjo išsiaiškinti, ar čia gali egzistuoti gyvybė.

Šis pragariškas druskingo vandens pasaulis laikomas karščiausia žmonių gyvenama vieta mūsų planetoje, tačiau ji yra unikali ne tik dėl troškaus karščio.

Aplink Dallol vulkaną yra hiperdruskingi rūgšties telkiniai, kurie atima amą dėl vyraujančių kraštovaizdžių spalvų: baltos, geltonos, raudonos, žalios. Vulkano krateris susidarė po sprogimo, kuomet magma įsiveržė į druskų nuosedų ir vandens sluoksnį. Tiesa, tokį kraštovaizdį kiti vadina pragaro kiemu arba pragaro vartais.

Žiūrint iš toliau, vaizdas atrodo nuostabus. Susidaro įspūdis, kad atsidūrei kitoje planetoje, tačiau per daug artintis negalima – karštųjų ežerėlių vanduo yra prisotintas nuodingų dujų dėl po egzotišku paviršiumi besislepiančio rusenančio ugnikalnio, ra6o sciencealert.com.

Nepaprastai ekstremalios Dallolo sąlygos seniai žavi mokslininkus. Vienos 2016 m. surengtos ekspedicijos tikslas buvo išsiaiškinti, ar tokioje nesvetingoje aplinkoje kas nors apskritai gyvena.

 

„Tai nuostabi, tačiau nedraugiška vieta... Chloro garai graužė mūsų kvėpavimo takus“, – sakė ekspedicijos vadovas Felipe Gomezas, dirbantis Ispanijos astrobiologijos centre.

„Tokioje vietoje gali išgyventi tik mikrobai ekstremofilai, kurie labai domina astrobiologus.“

Mokslininkų komanda pranešė aptikusi pirmuosius gyvybės karštose rūgštinėse versmėse pėdsakus. Jie rado „itin mažų mikroorganizmų“, kurių skersmuo siekia vos keletą nanometrų.

Neseniai kita mokslininkų komanda atliko savo tyrimą ir užginčijo šiuos rezultatus.

„Nesutinkame su teiginiu, kad itin ekstremaliomis sąlygomis pasižyminčiose Dallolo hidroterminėse versmėse yra gyvybė“, – birželio mėnesį „Twitter“ rašė mikrobiologė Jodie Belilla, dirbanti Prancūzijos Paris-Sud universitete, kai pasirodė jos komandos kontraargumento išankstinė versija.

„Ar hiperrūgštiniuose ir hiperdruskinguose Dallolo ežerėliuose yra gyvybė?“ – tada klausė mokslininkai.

„Mes manome, kad nėra, remdamiesi molekuliniais ir mikroskopiniais tyrimais. Tiesa, radome daug oru atkeliavusių ir su žmonėmis susijusių teršalų.“

 

Atlikdami tyrimą mokslininkai naudojo įvairius analitinius metodus, tirdami daug skirtingų mėginių, paimtų iš keturių Dallolo geoterminio komplekso vietų. Tam prireikė trijų ekspedicijų, kurios buvo surengtos 2016–2018 m.

Nors tyrėjai aptiko archėjų buvimo požymių bei bakterijų genų sekų užuominų, visgi jie tvirtina, kad daugelis tokių atvejų greičiausiai tėra klaidinanti informacija.

„Dauguma jų buvo susiję su gerai žinomais laboratorinių rinkinių ir laboratorijų teršalais, o kiti radiniai – žmonėms būdingos bakterijos, atsiradusios dėl intensyvaus afarų ir turistų lankymosi prie versmių“, – savo darbe aiškina tyrimo autoriai.

Komandos narių teigimu, studijos rezultatai leidžia daryti išvadą, kad Dallolo ežerėlių sistemoje nėra aktyvių natūraliai ten gyvenančių mikrobų.

„Nustatėme du pagrindinius fizikocheminius barjerus, neleidžiančius gyvybei klestėti esant skystam vandeniui. Ko gero, šią informaciją galima pritaikyti ne tik Žemei, bet ir kitoms planetoms, nepaisant fakto, kad skystas vanduo yra visuotinai pripažintas gyvybei tinkamų sąlygų požymis“, – aiškino mokslininkai.

Vienas iš barjerų yra daug magnio turintis druskingas vanduo, ardantis ląsteles vykstant procesui, vadinamam chaotropiškumu. Kitas – tam tikras toksiškas hiperrūgštingumo ir hiperdruskingumo derinys. Manoma, kad „prisitaikymas molekuliniu lygmeniu prie labai mažo pH ir itin druskingo vandens yra neįmanomas, viršijus tam tikrą ribą“.

 

Žinoma, įrodymų nebuvimas nėra gyvybės nebuvimo įrodymas. Nors nuodugnus Dallolo druskingosios „saunos“ mėginių tyrimas nepadėjo aptikti už mikrofosilijas sudėtingesnių gyvybės formų, tai nereiškia, kad jų ten apskritai nėra.

Tačiau kol išsamesnių analizių metu bus įtikinamai įrodyta priešingai, J. Belilla ir jos komanda tvirtai laikosi įsitikinimo, kad nesvetingiausi Dallolo kampeliai nekelia kolonizacijos grėsmės.

„Hidroterminiuose Dallolo ežerėliuose gausiai aptinkami abiotiniai, dažniausiai daug silicio turintys biomorfai, atkartojantys nesudėtingą itin mažų ląstelių formą ir dydį, patvirtina neaiškią morfologinių „mikrofosilijų“ kilmę. Būtina rasti bent keletą biopėdsakų, norint teigti, kad šioje vietoje egzistuoja gyvybė“, – reziumuoja komanda.

Tyrimo rezultatai buvo išspausdinti žurnale „Nature Ecology & Evolution“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(5)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
32(0)
29(4)
28(3)
25(0)
23(0)
16(0)
15(1)
15(0)
14(0)
13(0)
Savaitės
72(6)
56(8)
Mėnesio
109(22)
99(1)
92(0)
83(5)