Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

SSRS scenarijus – kas nutiktų jei Rusijos Federacija subyrėtų? Bandymų jau buvo ne vienas: kuri respublika atsiskirtų pirmoji ir kam atitektų branduolinis arsenalas (Video)

2021-07-19 (29) Rekomenduoja   (93) Perskaitymai (55)
    Share

Pasaulis pagrįstai nerimauja dėl Didžiosios Rusijos perspektyvos. Tačiau Mažoji Rusija gali būti tokia pat nerimą kelianti problema.

Valdant Vladimirui Putinui, Rusija išoriniame pasaulyje vertinama kaip ekspansionistinė galia, bandanti peržiūrėti posovietines sienas ir atstatyti imperiją. Bet ką daryti, jei pačiai Rusijai – beveik 200 tautybių šaliai, besidriekiančiai per 11 laiko juostų – grėstų griūtis?

Tai būtų ne pirmas kartas, kai Rusija pasitelkė agresiją ir ekspansiją kaip gynybą nuo modernizacijos ir tuo pakenkė savo teritoriniam vientisumui.

1904 m., kai Rusija buvo ties revoliucijos riba, Nikolajus II bandė atitolinti pokyčius ieškodamas nacionalinių išdavikų ir pradėdamas nedidelį karą su Japonija. Po metų karas baigėsi Rusijos pralaimėjimu, o po 12 metų carinė Rusijos imperija išnyko per kelias dienas.

1979 m., kai komunistų valdžia kovojo dėl savo prieštaravimų, Sovietų Sąjunga įsiveržė į Afganistaną; po 12 metų Sovietų Sąjunga žlugo taip pat staiga.

2011 m. Maskvos miesto vidurinė klasė išėjo į gatves reikalaudama modernizacijos. Putinas atsakė susidorojimu su tariamais nacionaliniais išdavikais, aneksuodamas Krymą ir pradėdamas karą prieš Ukrainą.

Idėja, kad paskutiniai Rusijos užsienio politikos nuotykiai gali pasibaigti taip pat, kaip ir ankstesni – valstybės žlugimu ir suirimu, nėra taip toli, kaip gali atrodyti.

Kai vieną valdžią nugali kita, pagrindinė jos pralaimėjimo priežastis dažnai būna vidinis silpnumas - karinis, socialinis ar ekonominis. Tokios silpnybės kenkia valstybės pastangoms tinkamai reaguoti į priešo puolimą.

 

Rusijos atveju šias pagrindines problemas papildo dar vienas didelis trūkumas: geografija. Rusijos atšiaurus klimatas daro įtaką centrinės valdžios galimybėms efektyviai projektuoti savo galią. Ilga sausumos siena su potencialiais priešais papildo problemą. Vidinės ekonominės ir technologinės silpnybės yra pagrindinė kliūtis valstybės gebėjimams sėkmingai funkcionuoti.

Šių esminių trūkumų pasekmė yra ta, kad Rusija yra linkusi į vidinį žlugimą. Klausimas priklauso nuo laiko: ar artimiausiame dešimtmetyje žlugs Rusijos Federacija?

Žlugimai praeityje

Rusijos valstybė žlugdavo ir seniau. XVI pabaigos – XVII amžiaus pradžioje Rusijoje kilo Suirutė (rus. Smuta) - tuo laikotarpiu dėl vidinių neramumų ATR okupavo Rusijos širdį, įskaitant Maskvą.

Taip pat galime pažvelgti į Romanovų epochos pabaigą 1917 m. -  tai dar vienas geras Rusijos valstybės žlugimo pavyzdys.

Sovietų Sąjungos subyrėjimas 1991 m. yra pats naujausias pavyzdys. Kiekvienu atveju po žlugimo įvyko visiškas socialinės tvarkos suskaidymas.

 

Atkreipkite dėmesį, kad šie Rusijos pralaimėjimai nebuvo kariniai. Pagrindinė jų priežastis buvo vidinis ekonominis silpnumas kartu su kariniu neefektyvumu, kuris išaugo per dešimtmečius.

Kitaip tariant, kai Rusija buvo ekonomiškai stipri (taigi ir kariškai stipri), ji sugebėjo atlaikyti dvi didžiausias sausumos operacijas pasaulio istorijoje: 1812 m. prieš Napoleoną ir 1941 m. prieš Hitlerį. Būdama silpna Rusija ne kartą žlugo ir transformavosi į naują sistemą.

Visi šie precedentai turi vieną bendrą bruožą: Rusijos ekonominis išsivystymas sukėlė vidinį nestabilumą ir vėlesnius sistemos pokyčius. Tačiau jie taip pat paaiškina, kodėl diskusijos Rusijoje apie priešus visada buvo dažnos – Romanovų laikais, sovietmečiu ir šiandien.

Rusijos Federacija vos nesubyrėjo vos susikūrusi

Sovietų Sąjunga subyrėjo dėl to, kad per daug išsipūtė ir pritrūko pinigų bei idėjų. Vietinis elitas nematė naudos ir prasmės likti bankrutavusios šalies dalimi. Ji susiskaldė išilgai milžinišką šalį sudarančių 15 respublikų administracinių sienų.

 

Tačiau nebuvo jokios priežasties, kodėl procesas turėjo sustoti. Iš tiesų, daugelis Rusijos regionų, įskaitant Sibirą, Uralą, Kareliją ir Tatarstaną, tuo metu paskelbė savo „suverenitetą“.

Siekdamas užkirsti kelią tolesniam skilimui, tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas sugalvojo federaciją, pažadėdamas kiekvienam regionui tiek „suvereniteto, kiek tik jis norėtų“.

Šį pažadą Jelcinas davė Kazanėje, senovės Tatarstano sostinėje, kuri įgijo daug atskiros valstybės atributų: prezidentą, konstituciją, vėliavą ir, svarbiausia, savo biudžetą. Mainais Tatarstanas pažadėjo likti Rusijos dalimi.

Putinas ir jo „chanatas“

V. Putinas pakeitė federalizmą ir pavertė Rusiją centralizuota valstybe. Jis atšaukė regioninius rinkimus, paskyrė „prezidentinį“ atstovą virš valdytojų galvų ir perskirstė mokesčių pajamas Maskvos naudai. Bet jis nekūrė bendrų institucijų. Rusijos valstybė vertinama ne kaip įstatymų laikytoja, bet kaip neteisybės ir korupcijos šaltinis.

Istoriko Michailo Jampolskio žodžiais, Rusija šiuo metu primena chanatą, kuriame vietiniai kunigaikščiai iš Kremliaus vyriausiojo chano gauna licenciją valdyti.

Pastaruosius 20 metų pagrindinis Maskvos paskirtų gubernatorių darbas buvo balsuoti už V. Putiną. Mainais jie gavo dalį naftos pajamų ir teisę valdyti, kaip jiems atrodo tinkama. Čečėnija, vadovaujama V. Putino statytinio buvusio karo vado Ramzano Kadyrovo, yra groteskiška to iliustracija.

 

Tęsinys kitame puslapyje:

1 | 2
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(103)
Neverta skaityti!
(10)
Reitingas
(93)
Komentarai (29)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
54(0)
41(0)
41(0)
33(0)
31(0)
28(0)
26(0)
24(2)
23(0)
Savaitės
75(3)
70(0)
67(5)
62(1)
Mėnesio
231(8)
110(3)
107(12)
104(26)
102(0)