Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Mokslininkai aptiko klaidą: jūros lygis gali viršyti „katastrofinį“

2009-02-06 (9) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (3176)
    Share

Jei visuotinis atšilimas ištirpdytų Vakarų Antarktidos ledo dangą, kaip prognozuoja daugelis ekspertų, pakilusi jūra apsemtų kur kas didesnius, nei iki šiol manyta, JAV, Europos ir kitų pasaulio regionų plotus.

„Katastrofiškas“ jūros lygio kilimas, kuris, ankstesniais skaičiavimais, visame pasaulyje siektų vidutiniškai 4,8–5,1 metro, naujausio tyrimo duomenimis, turėtų būti apie 6,3 m, skelbia „Physorg.com“. Tokiu atveju didelė dalis sąlyginai netoli nuo jūros esančių pakrančių teritorijų, įskaitant Vašingtono miestą, būtų apsemta. Po vandeniu atsidurtų ir kone visa pietinė Floridos pusiasalio dalis.

Tokias JAV ir Kanados mokslininkų atlikto tyrimo išvadas šiandien skelbia žurnalas „Science“. Oregono universiteto (JAV) ir Toronto universiteto (Kanada) geofizikų tyrimą finansavo Amerikos nacionalinis mokslo fondas bei kitos JAV ir Kanados organizacijos.

„Mes netvirtiname, kad Vakarų Antarktidos ledo dangos išnykimas yra neišvengiamas. Tačiau šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad jei ruošiatės saugotis nuo kylančio jūros lygio, jums reikėtų planuoti kai ką daugiau“, - pareiškė Oregono universiteto profesorius Peteris Clarkas.

Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija skelbia, kad ištirpęs Vakarų Antarktidos ledas vidutiniškai jūros lygį visame pasaulyje pakeltų apie 4,95 m. Šis skaičius yra plačiai naudojamas, pastebi „Physorg.com“. Tačiau JAV ir Kanados mokslininkai teigia, kad šis teorinis vidurkis buvo išvestas neatsižvelgiant į kelis svarbius faktorius, tarp jų sunkio jėgą, Žemės ašies pokyčius ir nuo ledynų svorio išsilaisvinusios žemyno dalies geologinius pasikeitimus.

Didelė dalis Antarktidą dengiančių milžiniškos masės ledynų šiuo metu yra didesniame nei 1800 metrų aukštyje virš jūros lygio. Pasak mokslininkų, tokios masės pakanka gana stipriam gravitaciniam poveikiui sukelti – jis panašus į Saulės ir Mėnulio traukos jėgas, kurios veikia Žemės vandenynus, lemdamos nuolatinius potvynius ir atoslūgius.

Pasak profesoriaus Clarko, tokį Antarktidos gravitacinį efektą atskleidė dar daugiau nei prieš 30 metų atliktas tyrimas, tačiau dėl kažkokių priežasčių jis buvo visiškai ignoruojamas. „Žmonės pamiršo apie tai, kai ruošė jūros lygio kilimo ateityje prognozes“, - sakė mokslininkas.

Naujasis geofizikų tyrimas aptiko ne tik šią ankstesnių skaičiavimų spragą: jie nustatė, kad jūros lygio kilimo modeliuose neatsižvelgta ir į tai, kaip dabartinė Antarktidos ledo masė veikia Žemės sukimosi ašį. Kai ledas ištirps, po juo esanti sausumos dalis „atšoks“, ir Žemės ašis pasislinks per maždaug pusę kilometro, o tai savo ruožtu atsilieps jūros lygiui, teigia geofizikai.

Pasak tyrimo autorių, atsižvelgus į pastebėtas klaidas ir įvertinus realų minėtų veiksnių poveikį, jūros lygis Antarktidos regione turėtų sumažėti, tuo tarpu kituose pasaulio regionuose, daugiausia Šiaurės pusrutulyje – pakilti.

Jei visiškai ištirptų Vakarų Antarktidos ledo danga, jūros lygis rytinėje JAV pakrantėje padidėtų daugiau nei 1,2 m, nei buvo prognozuota anksčiau – iš viso apie 6,3 metro. Didžiojoje Europos dalyje jūros lygis pakiltų apie 5,4 m, rašo „Physorg.com“.

Jei taip atsitiktų, jūros kilimą lydėtų ir kiti destrukciniai reiškiniai, tarp jų kur kas greitesnė krantų erozija, dar daugiau žalos padarančios sustiprėjusios audros bei didėjantis gruntinio vandens druskingumas, teigia profesorius Clarke‘as. „Be to, šie pokyčiai atsilieptų ir kituose pakrančių regionuose esantiems ledynams, kurie taip pat gali būti destabilizuoti“, - pastebėjo jis.

Profesoriaus teigimu, iki šiol lieka neaišku, ar Vakarų Antarktidos ledo danga dėl klimato atšilimo iš tiesų gali ištirpti, ir jei taip, tai kada. Pasak jo, galbūt tai neįvyks dar kelis šimtus metų, ir net tada jis gali ištirpti ne visas. Tačiau esą tokie patys efektai lydės bet kokio masto Antarktidos ledynų tirpimo procesą, todėl jūros lygio kilimui besiruošiančios valstybės turėtų atsižvelgti į didesnę grėsmę, nei manė iki šiol.

Labiausiai mokslininkai būgštauja dėl to, kad didelė Antarktidos ledo dangos pagrindo dalis yra atsidūrusi žemiau jūros lygio, nes ją prie pamatinių uolienų spaudžia ledo masė. Pagrindo pakraščiai suformuoja plūduriuojančius ledo šelfus, o tokia topografija yra „natūraliai nestabili“, teigia profesorius Clarke‘as.

Anksčiau amerikiečių mokslininkai buvo paskelbę, kad tikimybė, jog ledo šelfas išnyks vakarinėje Antarktidos dalyje, taip pakeldamas jūros lygį visame pasaulyje, yra didesnė nei rytinėje. 2002 m. praktiškai išnyko Larseno B ledo šelfas, o Wilkinso šelfas šiuo metu balansuoja ties išnykimo riba.

Tačiau D. Britanijos mokslininkai iš „British Antarctic Survey“ mano, kad amerikiečių tyrimas, atskleidęs, kad temperatūra Antarktidoje nuo 1957 iki 2006 m. vidutiniškai padidėjo 0,5 laipsnio pagal Celsijų, neįrodo, jog ledo danga yra labiau pažeidžiama, nei manyta anksčiau. Jų teigimu, net jei paviršiaus temperatūra Antarktidoje padidėtų nuo -50 iki -40 laipsnių, ledui tai neturėtų jokios įtakos: Antarktidos ledo šelfai esą skilinėja dėl didėjančios ne oro, o jūros paviršiaus temperatūros.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (9)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
83(2)
49(3)
29(0)
29(0)
26(2)
26(1)
16(2)
15(1)
Savaitės
108(1)
89(4)
89(0)
Mėnesio
150(27)
142(22)
108(1)
106(0)
103(19)