Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Jūrų ir vandenynų tyrimai (Geografija | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2015-05-14 41
2002 m. Antarktidą tiriantys mokslininkai iš palydovų pamatė kai ką labai gąsdinančio. Už Graikijos Rodo salą didesnis ledo luitas Larsen B vos per 35 dienas staigiai atskilo. Ledynas keliavo 1995 m. atskilusio Larsen A pėdsakais ir buvo du kartus didesnis.
(0) 2015-05-05 14
Antarktidos McMurdo sausieji slėniai – vienas ekstremaliausių planetos dykumų regionų. Bet dabar mokslininkų surinkti duomenys atskleidė, kad net ir tokioje atšiaurioje aplinkoje gali būti gausu sūraus, labai šalto gruntinio vandens.
(0) 2014-09-10 7
Švedijos ir Estijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu naudodami palydovines nuotraukas suskaičiavo visus Žemėje esančius ežerus, rašoma Upsalos universiteto pranešime spaudai.
(0) 2014-06-10 52
Pasak specialistų, Baltijos ekosistema drastiškai keičiasi. Čia didėja metano atsargos, su kurių išsiskyrimu šiandien siejami paslaptingi įvykiai Bermudų trikampyje.
(0) 2014-06-04 5
„Misija 31“ bus vykdoma vienintelėje pasaulyje povandeninių tyrimų laboratorijoje „Aquarius“. Ji įkurta prie Floridos krantų, netoli Ki Largo. Tyrinėtojai iš laboratorijos grįš liepos 2 d.
(1) 2013-11-12 0
Tai – ne naujo Džeimso Kamerono (James Cameron) filmo apie jūrų gelmes dekoracija. Tai – tikras okeanų tyrimų laivas "Sea Orbiter", netrukus (2014-aisiais) plaukiosiantis kuriame nors iš vandenynų. Laboratoriją ant vandens suprojektavo prancūzų architektas Žakas Ružjė (Jacques Rougerie). Nelyginant ledkalnio, beveik du trečdaliai iš 51 metro aukščio laivo bus panirę po vandeniu.
(0) 2013-09-06 -1
Pasirodo, didžiausias planetoje ugnikalnis iki šiol buvo neatrastas. Nes tūno po vandeniu. Teksaso mokslininkai paskelbė šiaurės vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje (už 1,5 tūkst. km į rytus nuo Japonijos) atradę didžiulį ugnikalnį, kuris pavadintas Tamu masyvu. Apie stulbinantį atradimą skelbiama žurnale "Nature Geoscience". Ugnikalnis yra didesnis už Britų salyną ar Naujosios Meksikos valstiją. Už kolosalųjį Olimpo ugnikalnį Marse Tamu masyvas mažesnis tik 25 proc.
(0) 2013-06-26 3
Okeanografija, arba mokslas apie vandenynus, pasižymi sena ir turtinga praeitimi. Vandenynus ne vieną šimtmetį tyrinėjo daugybė ir Amerikos, ir Vakarų Europos mokslininkų, inžinierių bei keliautojų, tarp kurių nemažai būta ir nuotykių mėgėjų bei paprasčiausių avantiūristų.
(1) 2013-06-20 1
Koralų rifai ne veltui nuo seno buvo laikyti vienu iš nuostabiausių povandeninio pasaulio stebuklų. Nors bendras pasaulio rifų plotas būtų lygus maždaug pusei Prancūzijos, juose klesti apie 25 proc. visų organizmų, randamų vandenynų ir jūrų ekosistemose. Visgi jau nuo 1980-tųjų visuotinai pripažįstamas reiškinys – koralų blyškimas ir mirtis, sukelti visuotinio klimato atšilimo veiksnių, – šiandien tampa vis aktualesnis. Naujausi mokslininkų tyrimai atskleidžia, jog iki 2050-tųjų visus pasaulio koralų rifus kasmet ištiks masiniai išmirimai.
(6) 2013-06-18 1
Prieš mėnesį skelbėme, kad mokslininkai Kanadoje rado visų laikų seniausią neliestą vandens telkinį – jame buvęs vanduo kontakto su išore neturėjo maždaug pusantro milijardo metų ir tikėtasi, kad jame gali būti priešistorinės gyvybės liekanų. Visai neseniai viena iš šio telkinio atradėjų, Barbara Sherwood Lollar, parodė savo drąsą – paragavo atrastojo vandens.
(12) 2013-05-21 3
Netolimoje ateityje, maždaug po šimtmečio, Žemė gali tapti panaši į tokią, kokią matėme fantastiniame trileryje „Vandens pasaulis“ („Waterworld“) su Kevinu Costneriu pagrindiniame vaidmenyje. „Oskarui” nominuotas filmas pasakoja apie tolimą Žemės ateitį. Dėl „šiltnamio efekto“ ištirpo visi ledynai, patvino upės, ežerai, jūros ir vandenynai. Prasidėjo pasaulinis tvanas.
(11) 2013-03-11 1
Žemė – žmonių ir vandens planeta. Kad be vandens nebūtų gyvybės, tą žino turbūt beveik kiekvienas, ir kad be jo gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas, tą irgi dauguma žino: jis reikalingas ne tik mūsų organizmui, bet ir viskam, ką apima žmonių veikla, – sanitarijai, žemės ūkiui ir pramonei. Bet kiek mes jo turim ir kiek gi iš tikrųjų mums jo reikia?
(6) 2013-03-04 1
Prie pasaulio jūrų ir vandenynų lygio kilimo prisideda ne tik tirpstantys ledynai, kurių didžioji dalis susitelkusi Grenlandijoje ir Antarktidoje, bet ir gruntinių vandenų sekimas. Visame pasaulyje iš Žemės gelmių nepaliaujamai siurbiant gruntinį vandenį, vandeningasis horizontas nebespėja pasipildyti reikiamu kiekiu gėlo vandens – dėl to pasaulio jūrose ir vandenynuose vandens lygis nuolat kyla, rodo neseniai atlikta studija.
(7) 2012-12-12 7
„Galėtume iš naujo užšaldyti Arktį – tai nesunkiai įmanoma ir net kainuotų ne itin daug, - pareiškė Harvardo universiteto taikomosios fizikos mokslininkai. – Tai pajėgtų bet kuri turtingesnė valstybė. Vienintelis klausimas – ar to tikrai reikia?“
(2) 2012-11-21 22
Daugeliui Antarktida - skurdi dykynė, užšalęs žemynas žinomas dėl nesibaigiančio ledo ir šiurpių išlikimo istorijų. Nepaisant to, Johnas Priscu skrisdamas virš baltojo žemyno pamatė visai ką kita: turtingą upių tinklą bei didžiulius ežerus – visą hidrologinę sistemą, padengtą ledu, rašo wired.com.