|
||||||||
|
Rubrikos naujienos
|
||||||||
|
||||||||
(8)
2012-01-25
85-eri metai. Smalos lašo eksperimentas – labiau parodomojo nei įrodomojo pobūdžio bandymas – prasidėjo dar 1927-aisiais, kai Kvinslendo universiteto (Australija) profesorius Tomasas Parnelis (Thomas Parnell) užsibrėžė tikslą savo studentams pademonstruoti, jog trapumu pasižymintis anglies degutas arba tiesiog smala (angl. – „coal tar pitch“), kurią plaktuko smūgiu galima sutrupinti į gabalėlius, iš tiesų kambario temperatūroje yra ne kietas kūnas, o skystis (tik nepaprastai tirštas).
>>
skaityti
| ||||||||
(9)
2012-01-13
Sakysite, ir paprastą popieriaus lapą galima tiek sykių be vargo perlenkti? Gal atsirastų norinčiųjų dėl to lažintis? :) Atsargiai. Nes iki 2002-ųjų buvo manoma, kad popierių perlenkti perpus yra įmanoma ne daugiau kaip 7-8 kartus. Tačiau begaliniuose Masačiusetso technologijų instituto (MIT) koridoriuose Sen Marko mokyklos moksleiviai popierių perlenkė rekordiškai daug – net 13 kartų.
>>
skaityti
| ||||||||
(5)
2012-01-09
Jungtinėje Karalystėje įsteigtos organizacijos „The Newton Project“ siekis – internete publikuoti visus genialiojo Izaoko Niutono darbus. Tarp jų atsidūrė ir netikėtas sąrašas, kurį 19-metis I. Niutonas uoliai sudarė 1662-aisiais. Tai – 48 „nuodėmės“, kurias Izaokas nusprendė „inventorizuoti“ prieš Sekmines. Jaunasis genijus buvo nepaprastai dievobaimingas, tačiau prieš krikščionių šventę sudarytas prasidėjimų sąrašas sudaro galimybę dar geriau įsivaizduoti, koks žmogus buvo vienas iškiliausių visų laikų mokslininkų.
>>
skaityti
| ||||||||
(16)
2012-01-05
Kai išgirdo niūrią ir negailestingą motorinės nervų ligos diagnozę, Stivenui Hokingui (Stephen Hawking) buvo vos 21-eri. Medikai prognozavo, jog nepagydoma liga pasiglemš jo gyvybę per artimiausius keletą metų po pirmųjų šios ligos simptomų pasirodymo. Tačiau viskas susiklostė taip, jog šį mėnesį – sausio 8-ąją – vienas garsiausių ir iškiliausių planetos mokslininkų minės savo 70-ąjį jubiliejų. Garbingos sukakties proga charizamtiškąjį teorinės fizikos ir kosmologijos profesorių kalbino „New Scientist“.
>>
skaityti
| ||||||||
(0)
2011-12-27
Lietuvos mokslų akademijos ekspertų grupė baigė mokslo populiarinimo sistemos studiją, kurioje konstatuota, kad Lietuvos gyventojų susidomėjimas mokslu ir technologijomis itin menkas. Siūloma valstybiniu lygiu imtis priemonių, jų koordinavimui steigti Mokslo populiarinimo centrą ir, pagal Vakarų Europos šalių pavyzdį, Mokslo muziejų, rašoma Lietuvos mokslo akademijos pranešime spaudai. >> skaityti | ||||||||
(5)
2011-12-21
Antras didžiausias statinys žmonijos istorijoje po Didžiosios Kinų Sienos – toks per artimiausius kelerius metus turėtų iškilti Viduržemio jūros dugne. Ne, nuo likusio pasaulio atsitvėrinėti povandeninėmis sienomis Europos Sąjunga tikrai nesiruošia. Tačiau pamėginti įminti pragaištingiausių kosmoso gelmių mįsles – kodėl gi ne? Vieno iš stambiausių tarptautinių tyrimų projektų dalyviai viliasi, jog į daugybę klausimų atsakymus pavyks išgauti iš... kosminės kilmės neutrinų. Tiesa, pirmiausiai bent vieną iš jų reikia sugauti.
>> skaityti | ||||||||
(29)
2011-12-20
Įsivaizduokite viešbutį, kuriame – begalybė numerių ir visuose juose gyvena begalybė svečių. Kas nutiktų, jei į tokį viešbutį užsuktų ir numerį užsisakyti panorėtų dar vienas žmogus? Juk viešbutis – lyg ir begalinis? Ir kas nutiktų, jei to paties pageidautų… begalinio dydžio autobusu atvykusi begalinė aibė naujų svečių?
>>
skaityti
| ||||||||
(8)
2011-12-13
Vienas iš JAV vyriausybės iššūkių branduolinių bandymu programos metu praėjusio amžiaus viduryje buvo sukonstruoti fotoaparatą, kuri užfiksuotų, kas vyksta sprogimo epicentre. Rezultatas – vadinamoji „Rapatronic“ kamera – ypatingai didelės spartos fotoaparatas, kuria pavyko užfiksuoti 30 metrų skersmens ugnies kamuolį, susiformuojantį per vieną dešimtmilijonąją sekundės dalį po branduolinio sprogimo.
>>
skaityti
| ||||||||
(4)
2011-12-05
Šis eksperimentas, kurio metu demonstruojama paprasčiausia cheminė degimo reakcija, atrodo išties įspūdingai ir netgi kiek mistiškai. Padegus ant metalinio padėklo surikiuotus amorfiškus akmenėlius, iš jų pradeda rangytis mitinį požemių gyvatyną primenanti substancija. Žvelgiant iš šalies, susidaro įspūdis, jog liepsnojantys „aštuonkojo“ čiuptuvai realybėn lenda iš niekur. Tačiau nieko antgamtiško tame tikrai nėra. Maža to, panašūs procesai vyksta degant fejerverkų sudedamosioms dalims.
>>
skaityti
| ||||||||
(1)
2011-12-02
Žaisti su ugnimi deguonies prisotintoje aplinkoje – kvailai įžūlus sumanymas? Toks argumentas neatrodė pakankamai svarus Tarptautinės Kosminės Stoties (TKS) įgulai, kuri per porą metų orbitinės stoties patalpose atliko daugiau kaip 200 eksperimentų, nes tiesiog siekė išsiaiškinti, kaip degimo procesas vyksta nesvarumo būklėje. Kaip danguje, taip ir ant žemės? Anaiptol. Vaizdo siužetas byloja, jog esant nesvarumui ugnis „elgiasi“ išties keistai.
>>
skaityti
| ||||||||
| ||||||||
(29)
2011-11-27
Neseniai Vilniuje viešėjo biochemikas, žurnalistas, mokslo žurnalistikos dėstytojas Londono City universitete ir aistringas grybautojas Toby Murcottas. „Transparency International“ surengė spaudos pusryčius, per kuriuos britas su Lietuvos žurnalistais dalinosi savo mintimis apie tai, kokia turi būti mokslo žurnalistika ir kokių atsargumo priemonių žurnalistui reikia imtis nenorint pakliūti į mokslo srityje interesų turinčių įmonių pinkles.
>>
skaityti
| ||||||||
(2)
2011-11-24
JAV inžinieriai ruošiasi pastatyti didžiausią pasaulyje Teslos transformatorių, kuris generuotų šimtus metrų nusidrieksiančius dirbtinius žaibus. Neskaitant mokslinės projekto vertės, neabejojama, jog dešimties aukštų pastatui prilygsianti „Žaibų liejyklos“ (angl. – „Lightning Foundry“) instaliacija sutrauks mases žiūrovų (eksperimentai bus vykdomi viešai) bei dovanos jiems nepamirštamų reginių.
>>
skaityti
| ||||||||
|
||||||||
|

(
(