Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

Rolandas Maskoliūnas. Ateities karo technika

2010-02-05 (27) Rekomenduoja   (8) Perskaitymai (13861)
    Share

"Sveiki, karingieji Žemės gyventojai." Taip su mumis pasisveikintų ateiviai, įvertinę visą žmonijos istoriją, pradedant pirmąja žmogžudyste Rojaus sode. Ir jie būtų teisūs.

„Karas yra visko tėvas“, prieš du su puse tūkstančio metų pasakė graikų filosofas Heraklitas. Septynioliktojo amžiaus filosofas ir politologas Tomas Hobsas jam pritarė, reziumuodamas, jog karas yra natūrali žmonijos būsena. Be to, karas yra didžiausias mokslo pažangos variklis. Kova dėl valdžios, turtų ar gyvybės skatina išradingumą. Ir ši militaristinė evoliucija, kaip rodo XXI amžiaus karai, tik spartėja.

Agresyvumo prigimtis

Karas, mūšis, dvikova arba susirėmimas - tai kovos už būvį rūšis ir proga įrodyti savo pranašumą arba apginti garbę, savo turtą. Pirmykštėje bendruomenėje žmonės kaudavosi dėl maisto, vėliau dėl moterų. Dabar tas daroma dėl ideologijos, bet dažniau – dėl gamtos išteklių ir su jais susijusių politinių tikslų. Per maždaug tris su puse tūkstančio metų nuo civilizacijos pradžios taika žemėje buvo tik 268-ris metus, apskaičiavo vokiečių žurnalistas Ernestas Volkmanas, militaristikos žinovas. Vadinasi, žmonija iš tiesų kupina agresijos?

Agresyvumas giliai įaugęs žmogaus kraujuje. Viskas užprogramuota evoliucijoje – kas ką suvalgys. Todėl vieni gyviai prisitaiko prie aplinkos, kad taptų nematomi, o kiti užsiaugina kuo didesnius nagus arba iltis. Graikų filosofai Platonas ir Aristotelis taip pat neabejojo, jog karas yra valdžios siekimas. Karas - toks pat natūralus procesas, kaip kvėpavimas.  Didžiausias graikų filosofas Tukididas pridėjo, kad Viduržemio jūros regione yra tiek daug konkuruojančių imperijų, miestų valstybių, kad visada bus geidžiama vienas kito turtų ir karas neišvengiamas. Kitaip sakant, aplinka formuoja daugelį, ypač agresyvių mūsų poelgių.

Technologijos ir pergalės

Filme „Gladiatorius“  galėjote susipažinti su viena pirmųjų karinių inovacijų – dviratėmis vežėčiomis. Jos sukonstruotos daugiau kaip prieš 2000 metų ir išradėjams padėjo pavergti daug tautų. Kita revoliucinga mintis gimė karvedžiui Aleksandrui Makedoniečiui. Jis įkūrė bene pirmąjį pasaulio istorijoje mokslinių tyrimų institutą Aleksandrijoje. Ten buvo studijuojama geografija, astronomija, navigacija ir aišku, konstruojamos naujos karo mašinos.

Galima drąsiai teigti, kad imperijos ar valstybės tol dominuodavo pasaulyje, kol turėdavo geresnius ginklus. Tokius, pavyzdžiui, kaip katapultos, į apsiaustą tvirtovę svaidančios akmenis ir degančią smalą. Pėstininkų armijas karo laukuose itin pažeidžiamais pavertė dviračiai vežimai ir sudėtinis lankas. Tačiau Egipto ir kitos turtingos imperijos, pasigaminusios tūkstančius tokių vežimų nusprendė, kad jų karinės galios niekas nebepranoks, ir nėra čia ko daugiau sukti galvą, kuriant naujus ginklus. Jos, be abejo, skaudžiai apsiriko. Užsigeidusios senovės Egipto ir Mezopotamijos turtų, netrukus horizonte pasirodė barbarų pėstininkų armijos, ginkluotos geležiniais ginklais, apsitaisiusios šarvais. Jūroje situacija irgi pasikeitė. Finikiečiai sugalvojo greitesnius laivus, kuriuos į priekį stūmė šimtai irkluotojų ir taranus, lengvai pramušančius priešų karo laivus. Egiptiečiai tam nebuvo pasiruošę.

X amžiuje prieš mūsų  erą asirai sukūrė pirmąją pasaulyje karinę diktatūrą, kur mokslas tarnavo tik karui. Jie labai daug investavo į karo technikos tobulinimą ir gamybą. Savo trisdešimties tūkstančių karių armiją asirai apginklavo naujo tipo skydais, nuo kurių lengvai atšokdavo strėlės, geresniais šarvais ir galingesniais lankais. Jie sukonstravo labai efektyvų taraną, vadinamą Helepoliu, netgi tanko pirmtaką su šešiais ratais ir stebėjimo bokšteliu ir tokiu būdu kelis šimtmečius išliko galingiausia artimųjų rytų valstybe, užkariavusia Egiptą, Siriją, Mezopotamiją ir Palestiną. Vėliau estafetę perėmė graikai, kur tuo metu suklestėjo mokslas. Štai ką gali inovacijos.

Ernestas Volkmanas savo knygoje „Mokslas eina į karą“ teigia, kad visas šiuolaikines mokslo ir technologijų sritis pagimdė karo poreikiai. Chemija išsivystė,  žmonėms eksperimentuojant su sprogstamomis medžiagomis. Astronomijos žinių prireikė karo laivų kapitonams, kad jie galėtų orientuotis jūrose. Metalurgija – tai ginklų liejimo menas. Matematika padeda apskaičiuoti sviedinių ar kulkų trajektorijas ir t.t.

Mokslas kaltas bent dėl kai kurių žmonijos nelaimių ir kruvinų karų, nes būtent mokslininkai padėjo kariškiams suprasti, kaip galima pritaikyti jų išradimus. Todėl pirmajame pasauliniame kare liūdnai pagarsėjo pirmasis masinis cheminio ginklo panaudojimas. Vietname buvo naudojamas gamtą ir žmones naikinantis napalmas. Šaltojo karo laikais mokslininkai padėjo kariškiams savo arsenalus papildyti naujos kartos masinio naikinimo ginklais, tokiais kaip biologinis ginklas. Iš tiesų, Volkmanas teisus, kadangi įvairių šalių mokslininkai daug idėjų pardavė ar padovanojo kariškiams. Kartais savo noru, kartais buvo priversti tą daryti. Kartais jie norėdavo padėti savo tėvynei, o kartais, kaip fašistinėje Vokietijoje arba stalinistinėje Rusijoje, svajojo apie pasaulinį dominavimą kartu su generolais. Tai irgi yra žmogiškos prigimties dalis. 

Karas XXI amžiuje

Pastaruoju metu akivaizdžiai keičiasi karų koncepcija. Dabar armija kaunasi ne tik su kita armija, bet ir su nematomais teoristais. Nežinia, kokių ginklų prireiks po kelerių metų. Todėl turi keistis ir karo technologijų (technikos) projektavimo principai. Pavyzdžiui, visai neseniai JAV kariškiai turėjo nutraukti 21-erius metus trukusio žvalgybinio helikopterio projektavimą. Septyni milijardai dolerių išmesti kaip į balą, nes prieš keleris metus atsirado nepilotuojami lėktuvai. Tokie, kaip gan pigūs ir patikimi „Predator“ arba „Global Hawk“.

Aviacijos ateitis išsamiai aprašyta viename žurnalo „Popular Science“ numeryje. Jame apžvelgta visa naujos kartos karo lėktuvų vystymo istorija. Aviacijoje prasidėjo robotinė revoliucija, kuriai iki šiol JAV išleido apie 25 mlrd. dolerių. Lėktuvai robotai ir kitos žvalgybinės technologijos pakeitė kariavimo principus. Dabar mūšis nepradedamas, nuodugniai neišžvalgius būsimo kovos lauko ir tai daro nepilotuojami lėktuvai arba kosminiai palydovai. Taip pavyksta išvengti daugybės žmonių aukų. Danguje sklando vis daugiau tokių įvairiaus dydžio ir konstrukcijų lėktuvėlių, kuriuos projektuoja įvairios šalys. Šiuo metu JAV karinės oro pajėgos kuria aparatus, skirstomus į kelias autonominių arba nepilotuojamų lėktuvų klases. Žvalgybiniai mikro lėktuvai, kurių dydis siekia 30 cm, galės pakilti nuo tanko roboto ir apžvelgti artimiausią aplinką karo lauke. Juos valdo vienas karys su nešiojamuoju kompiuteriu. Žvalgybiniai mini lėktuvai yra kelis kartus didesni, juose sumontuotos matomos šviesos ir infraraudonosios kameros ir jie gali išbūti ore 15 valandų. Taktiniai autonominiai aparatai pakyla net į 12 kilometrų aukštį. Tiesa, jų valdymas sudėtingesnis. Minėti „Predator“ ir „Global Hawk“ priklauso ketvirtajai, didžiausių ir ištvermingiausių kategorijai. „Predator“ ne tik žvalgo kovos lauką iš 20 km aukščio, bet yra ginkluotas „Hellfire“ raketomis. „Global Hawk“ gali išbūti ore pusantros paros. Šiuo metu tokie lėktuvai patruliuoja virš Afganistano ir Irako.

Penktoji klasė – tai dabar kuriami koviniai lėktuvai robotai, tokie kaip X-45B.  Jie bus nematomi, greiti ir galės gabenti kelias tonas protingų arba gudrių bombų. Planuojama, kad jie pradės skraidyti jau šiais metais.

Humanizmas kare

Nepatikėsite, bet kariškiai dabar vis dažniau ima galvoti apie ekologiškus ir humaniškus kariavimo būdus. Tai reiškia, kad protingos bombos pataiko tiksliai į taikinį. Kad šaudoma sviediniais be sprogmenų, o elektriniai tankai važiuoja greičiau už įprastinius. Be to, XXI amžiuje mūšio laukuose bus vis daugiau robotų, ir karas vis labiau primins kompiuterinį žaidimą. Todėl dabar dažniau galima pamatyti kareivį su kompiuteriu, negu su šautuvu.

Elektromobiliai jau tarnauja mums. O viena Amerikos kompanija pranešė sukūrusi elektrinio tanko prototipą, kuris juda greičiau už visus kitus mūšio lauke ir yra ekologiškas. „General Dynamics“ kompanija sugaišo penkeris metus ir išleido 30 mln. svarų sterlingų, kol suprojektavo elektrinėmis baterijomis varomą karo mašinos platformą. Visus aštuonis šio pažangaus hybridinio elektrinio aparato ratus varo elektriniai motorai. Šarvuotas 20 tonų sveriantis tankas pasiekia net šimto penkių kilometrų greitį. Mašina labai manevringa ir pati generuoja reikalingą elektros energiją. Tankas sukurtas pasigaminti sau energiją. Todėl jame sumontuotas ir tradicinis, serijiniu būdu gaminamas variklis, kuris suka generatorių. Generatorius įkrauna baterijas arba paskirsto galią ratams, arba atlieka abi užduotis vienu metu. Taigi, iš esmės tai yra autonomiška galios generavimo sistema, - sako „General Dynamics“ atstovas Bilas Raikeris. Britų gynybos ekspertus ypač sužavėjo tai, kad tankas pats sau gamina reikalingą energiją.

Specialistai konferencijoje Londone aptarė Didžiosios Britanijos ateities karinės technikos perspektyvas. Jie išgirdo, kaip pagrindinis britų kariškis aiškino, kodėl armijai reikia naujų technologijų nenuspėjamoms ateities karo operacijoms. Mes negalime atsakyti, kur ir kada įvyks kitas karinis konfliktas, sako generolas seras Maikas Džeksonas. - Galime tik spėlioti ir prognozuoti, kurti galimus scenarijus. Šio šarvuočio masinė gamyba netrukus prasidės, ir jis iš esmės pakeis antžeminio kariavimo strategiją ir taktiką. Kariškių užsakymu kuriami ne tik skraidantys ar važiuojantys, bet ir nardantys robotai.

Karo pamokos

Karas Irake ir Afganistane parodė, kad dabar didžiausią grėsmę kelia sukilėlių pagamintos savadarbės bombos arba minos. Jos būna paslepiamos šalikelėse ar pastatuose ir jau užmušė ne vieną dešimtį koalicijos karių. Todėl JAV armija įtartinus objektus arba nesprogusias bombas apžiūri, naudodama nedidelius vikšrinius robotus. Kadangi tokių aparatų ir prietaisų paklausa auga, mokslininkai kuria įvairias robotines sistemas, padedančias saugiai surasti ir nukenksminti minas bei kitus nemalonius siurprizus. Tokius aparatus neseniai pradėjo konstruoti ir japonai. Vienas iš būdų iš anksto aptikti sprogmenis ar bombą – ją užuosti. Apie tai mes jau rašėme technologijų ir innovacijų skyrelyje.

O dabar apie tai, kas jau sėkmingai pritaikoma karo zonoje. Didžiosios Britanijos kariams, kuriuos Irako sukilėliai nuolat apšaudo iš minosvaidžių arba raketomis, neseniai buvo atgebantas efektyvus priešnuodis. Jis vadinasi MAMBA – mobilus artilerijos stebėjimo karo lauke radaras. Įdomu, kad jį sukūrė mobiliųjų telefonų gamintoja „Erikson“. MAMBa sistemos jautrus radaras skenuoja horizontą ir nustato, kur išdėstyti priešo minosvaidžiai tuo metu, kai iš jų šaudoma. Taip galima operatyviai atsakyti į ugnį. Sistema sukurta šešiais mėnesiais anksčiau, negu buvo planuota, kadangi to paprašė Al Almarah bazės vadovybė. Šiame rajone juos nuolat apšaudydavo iš minosvaizdžių. Ši sistema jau padeda, kadangi apšaudymo intensyvumas žymiai sumažėjo. Labai jautrių mikrofonų sistema išdėstoma trikampiu dykumoje. Tai atsarginė akustinė radaro sistemos dalis. Radarai montuojami BV 206 tipo mašinose, kurios gali važiuoti bet kokia vietove. Atvažiavus į vietą, radaro sistema paruošiama per keletą minučių ir tai padaro netgi vienas karys. Naudojantis MAMBA sistema, kurios veikimo spindulys siekia 20 kilometrų, galima efektyviai stebėti aplinką ir užtikrinti armijos dislokavimo vietos saugumą.

XXI amžiuje kinta ir armijos paruošimo būdai. Britų armija laikoma geriausiai parengta pasaulyje.  Dabar ji treniruojasi, naudodama vieną geriausių pasaulyje virtualią mūšio lauko sistemą. Tai virtuali fronto linija, tačiau tai ne „Xbox“ ar kitas kompiuterinis žaidimas. Tai virtualus mūšis, kuriame kaunasi tikri kariai, ruošdamiesi tikriems išbandymams mūšyje. Britų armija įdiegė dvidešimt milijonų dolerių kainuojančią „Dismounted close combat“ kompiuterinę sistemą, ketindama su ja apmokyti visą šalies armiją.

Kompiuterinė grafika ir technologijos specialiai pritaikytos šiems ginklų simuliatoriams. Ginklai modifikuoti taip, kad į ekraną galėtų šaudyti nematomais lazerio spinduliais. Jie atrodo kaip tikri. Ginklai ir visa sistema nesiskiria nuo tikrųjų, sako vienas britų karys. Jais naudojamės lygiai taip pat, tik nėra kovos lauke bėgiojančių tikrų priešų. Kiekvieną taiklų arba netaiklų šūvį registruoja ir analizuoja kompiuteris. Jis netgi gali parodyti, kad karys neteisingai laiko ginklą.  Todėl instruktoriai gali ištaisyti klaidas ir pagerinti kario techniką. Daug darbo įdėta, kuriant šią sistemą. Mat buvo siekiama kuo tiksliau atkurti ginklų šaudymo niuansus, ir kad kulkų balistika tiksliai atitiktų tikrus šūvius. Taigi, visų pirma ši sistema padeda įgyti šaudymo praktikos ir patirties. Kita vertus, ji padeda kariams geriau išmokti žvalgybos taktiką ir tiksliau atpažinti taikinius. Be to, naujoji sistema naudoja tokius armijos informacinius resursus, apie kuriuos paprastas žaidėjas gali tik svajoti. Jūs esate iš anksto įspėjamas apie operaciją, gaunate šio regiono topografinę informaciją, atkuriate ją skaitmeniniu būdu ir sumodeliuojate operacijos eigą prieš pradėdami tikrus karo veiksmus tame rajone. Kiekvienas mūšis valdomas iš trenerio kompiuterio. Treneris prieš tai pats įsisavino sistemą. Vienu pelės paspaudimu jis gali sukurti daugybę mūšio situacijų. Bombardavimą iš oro, priešo armijos veiksmus, artilerijos ugnies intensyvumą ir netgi pasirinkti oro sąlygas. Įdėjus šiek tiek daugiau darbo, galima sumodeliuoti, kaip elgsis priešo kariai, juos pašovus. Taigi, situacija labai tikroviška. Ir ši sistema nuolat tobulinama, kaip beje, ir kitos kompiuterių programos. Aštuntojoje versijoje tarp daugybės įvairių patobulinimų bus ir ant medžių tikroviškai judantys lapai.

Virtualiame mūšio lauke vienu metu gali veikti aštuoni kariai. Jie kariauja pavieniui arba kaip viena komanda, vienas būrys. Ne kiekvienas gauna progą dalyvauti tikrame mūšyje. Štai kodėl taip svarbu, kad jie galėtų atsidurti tikroviškoje, nors ir kompiuterinėje situacijoje.

Ši treniruočių sistema pakeičia kitą, pagrįstą vaizdo įrašais. Kažkada ji irgi atrodė puiki, bet dabar moraliai pasenusi. Netrukus naujoji sistema bus įdiegta ir JAV armijoje. Nors jos tikslai nepaprastai rimti, ji suteikia ir puikią pramogą. Todėl kareiviai mielai ja naudojasi.

Nauji žudymo įrankiai

Dievo strypai iš dangaus, viršgarsinė torpeda oro burbule, mirtį sėjantis cheminio lazerio spindulys arba „Metalo audra“. Visa tai jau nebe fantastika, o Pentagono futuristiniai projektai. Tai tik keli pavadinimai ir kelios idėjos, aprašytos žurnaluose. Tačiau kiek yra idėjų, kurių mes nežinome ir neįsivaizduojame?

Pateiksime kelis pavyzdžius, rodančius pagrindines karo technikos vystymo tendencijas. Šiuo metu kuriama sistema, galinti svaidyti volframo strypus iš dangaus. Paleisti iš orbitos, jie pasieks viršgarsinį greitį ir pramuš požeminius bunkerius arba sunaikins antžeminę karinę techniką.

Ateities karo laivuose bus montuojami specialūs elektromagnetiniai pabūklai, šaudantys gan nebrangiais sviediniais be sprogmenų. Sviediniai iššaunami trijų kilometrų per sekundę greičiu, pakyla aukštai į atmosferą ir valdomi palydovo, skrieja tiesiai į taikinį. Greitis toks didelis, kad smūgio metu išsiskyrusi kinetinė energija visiškai sunaikina taikinį.

Spartus technologijų  vystymasis kai kuriais atvejais irgi privertė permąstyti karo mašinų projektavimo koncepcijas. Dėl tos priežasties pastaruoju metu atsirado moduliniai laivai, kuriuos galima lengvai transformuoti. Vieną dieną jis – minų traleris, o kitą – desanto laivas.

Naujos kartos ginklas - Taktinis cheminis lazeris pasirodys JAV karo lėktuvuose artimiausią dešimtmetį. Juo iš oro bus galima labai tiksliai naikinti taikinius dvidešimties mylių atstumu.

Dar vienas superginklas: Superkavitacinė torpeda, skriejanti po vandeniu penkių tūkstančių pėdų per sekundę greičiu, kadangi ją apgaubia oro burbulas ir nėra trinties su vandeniu. Mintis sukurti tokį žaibišką ginklą kilo rusams dar šaltojo karo laikais. Jie sukūrė nevaldomą kavitacinę torpedą „Škval“. Amerikiečių versija bus valdoma ir sugebės atskirti priešo laivą nuo uolų ar kitų objektų.

Visa tai kuriama, remiantis naujausiomis mokslo idėjomis ir technologijomis. Karo technika vystosi kaip niekad sparčiai. Tai skatina terorizmo grėsmė ir sparčiai besikeičianti politinė situacija pasaulyje. Ir, aišku įgimtas žmogaus agresyvumas. Belieka tikėtis, kad ši technika nebus panaudota pagal paskirtį, o sukurtas technologijas žmonija pritaikys taikiems tikslams.

.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(11)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(8)
Komentarai (27)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Rolandas Maskoliūnas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
59(5)
39(0)
32(0)
19(0)
13(0)
12(1)
Savaitės
135(13)
128(12)
86(1)
85(7)
83(6)
Mėnesio
139(3)
139(0)
135(13)
134(2)
132(10)