Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

Kvaziistorinės grimasos: kaip amerikietiškas šulinuko dangtis kosminėse lenktynėse galimai aplenkė sovietų "Sputniką" (Video)

2015-07-17 (1) Rekomenduoja   (41) Perskaitymai (3683)
    Share

Štai taip. Pasirodo, galbūt Sovietų Sąjunga visai nebuvo valstybė, pirmoji į kosmosą paleidusi dirbtinį palydovą. Nors iki šiol pripažįstama, kad pirmasis į kosmosą išskraidintas žmogaus rankų kūrinys yra 1957 m. spalio 4 d. Žemę apskriejęs sovietų dirbtinis palydovas „Sputnik“, vienas JAV astrofizikas papasakojo iš koto verčiančią istoriją, iliustruojančią, jog amerikiečiai netyčia sovietų „Sputniką“ aplenkė net keliais mėnesiais :)

91-erių JAV astrofizikas dr. Robertas Brownlee papasakojo apie 1957 m. gegužės-spalio mėnesiais amerikiečių vykdytą operaciją „Plumbbob“. Jos metu Nevados dykumos poligonuose buvo atlikta požeminių bandomųjų branduolinių sprogimų serija.

Nerimaudami dėl atmosferon galinčios patekti radiacijos grėsmės, Los Alamos nacionalinės laboratorijos (Naujoji Meksika, JAV) šefai paprašė dr. R. Brownlee pateikti planą, kaip branduolinius bandymus būtų galima atlikti po žeme.

Poligono darbuotojai išrausė 152 metrų gylio šachtą, kurioje 1957 m. liepos 26 d. turėjo būti įvykdytas pirmas planetoje požeminis branduolinis sprogimas kodiniu pavadinimu „Pascal A“. Tačiau sprogimo išeiga buvo 50 tūkst. kartų galingesnė nei buvo tikimasi – kolosalaus sprogimo liepsnos iškastu liuku kilo šimtus metrų į orą virš žemės paviršiaus.

Kitas bandomasis požeminio branduolinio sprogimo eksperimentas pavadinimu „Pascal B“ buvo įvykdytas maždaug po mėnesio. Norėdami įvertinti sprogimo sąlygojamo slėgio pokyčius po žeme, eksperimentą vykdę mokslininkai sprogimo šachtos viršų išbetonavo ir jį uždengė – tiksliau, užvirino – 10 cm storio metaliniu dangčiu, sveriančiu 0,5 tonos.

Prieš sprogimą R. Brownlee paskaičiavo, kad sprogimo banga nusvies šulinuko dangtį, todėl kad šis kadras būtų užfiksuotas, prie šachtos buvo sumontuota sulėtinto filmavimo kamera. Šulinuko dangtis priešais objektyvą šmėkštelėjo tik milisekundės dalį ir dingo iš apžvalgos lauko. To šulinuko dangčio daugiau niekas taip ir nematė.

R. Brownlee sako, kad, jo skaičiavimais, sprogimo bangos generuoto slėgio turėjo pakakti, kad šulinuko dangtis į orą būtų išsviestas didesniu nei 60 km/s greičiu, o tai yra 5 kartus daugiau už greitį, kurio reikia, norint ištrūkti iš Žemės gravitacijos lauko.

Išeitų, tas šulinuko dangtis per „Pascal B“ sprogimą šovė taip, kad ir dabar skrieja kažkur tenai, kosmose? Ir kosminėse lenktynėse dėl teisės vaidintis pirmuoju žmogaus sukurtu objektu, pakilusiu į kosmosą, aplenkė sovietų „Sputniką“?

Pats R. Brownlee juokdamasis sako netikįs, kad šulinuko dangtis nuskrido į kosmosą :) Tačiau amerikiečiai šią istoriją prunkščiodami prisimena ir mūsų dienomis.

„Jei atvirai, neįsivaizduoju, kas nutiko tam šulinuko dangčiui, – pripažįsta 1992 m. pensijon išėjęs astrofizikas. – Visada maniau, kad tas dangtis, ko gero, per sprogimą prieš pakildamas į kosmosą išgaravo. Taip tikrai galėjo nutikti.“

„Po daugelio metų, kai viešėjau Baikonuro kosmodrome (Kazachstanas), užėjo kalba apie tai, kad Sovietų Sąjunga tapo pirma valstybe, į kosmosą iškėlusia dirbtinį palydovą, – prisiminimais dalijasi R. Brownlee. – Į diskusiją su savo istorija apie šulinuko dangtį nesikišau, nors, jei atvirai, labai magėjo…“

Verta skaityti! Verta skaityti!
(48)
Neverta skaityti!
(7)
Reitingas
(41)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
81(1)
30(9)
29(6)
29(0)
26(1)
25(8)
15(0)
15(5)
14(0)
11(0)
Savaitės
102(0)
69(2)
Mėnesio
149(2)
148(15)
146(3)
142(12)
138(22)