Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

Para trunka 24 valandas? Labai klystate

2015-12-02 (4) Rekomenduoja   (24) Perskaitymai (3284)
    Share

Kiek Žemėje trunka viena para? Dauguma žmonių mano, kad lygiai 24 valandas. Ir jie klysta.

Na, bent jau iš dalies… Para mes vadiname laiką, per kurį Žemė apsisuka aplink savo ašį – juk dėl to ir turime dieną bei naktį. Taigi, pilnas planetos apsisukimas aplink savo ašį trunka mažiau nei 24 valandas. Jei norite žinoti tiksliai, tuomet įsidėmėkite: Žemė aplink savo ašį apsisuka per 23 valandas, 56 minutes ir 4,1 sekundės.

Tad kodėl mums para trunka 24 valandas ir kur kasdien dingsta tos beveik 4 minutės? Ar visi laikrodžiai automatiškai užprogramuojami jas atsukti?

Viskas daug paprasčiau. Absoliuti dauguma žmonių para laiko tai, ką astronomai ir kiti mokslininkai vadina Saulės para. Tai yra vidutinis laiko tarpas, per kurį saulė apkeliauja dangų ir grįžta į daugmaž tą pačią poziciją danguje.

Šis laikas ir tas, kurio Žemei prireikia sykį apsisukti aplink savo ašį, keliomis minutėmis skiriasi. Šį skirtumą kompensuoja tai, kad Žemė (kaip ir kitos planetos) nuolat skrieja aplink Saulę. Planetai pilnai apsisukus aplink savo ašį, erdvėje ji jau būna pajudėjusi tolėliau, todėl ji turi dar šiek tiek pasisukti, kad stebėtojams iš Žemės centrinis objektas – Saulė – grįžtų į daugmaž tą patį tašką danguje. Štai ir tos dingusios beveik 4 minutės.

Jei para imtume laikyti Žemės apsisukimus aplink savo ašį, tačiau išlaikytume dabartinį 24 valandų laiko skaičiavimą, įsivyrautų tikras chaosas. Pusmetį saulė šviestų nuo ryto valandų iki vakaro, o kitą pusmetį – atvirkščiai, nuo vakarinių valandų iki rytinių. Kitaip sakant, mūsų skaičiuojamas laikas neturėtų nieko bendro su saulės padėtimi. Dėl to žmonės visuomet laiką skaičiavo taip, kaip jiems patogiau – ne pagal Žemės apsisukimus, o pagal Saulę, nutylėdami, kad gyvena vidutiniu sauliniu laiku.

Beje, tikroji Žemės para nėra absoliutus dydis: planetos sukimasis aplink savo ašį nuolat nežymiai keičiasi – jam įtakos turi tokie veiksniai, kaip magnetinio lauko padėtis, Mėnulis, žemės drebėjimai, ledynų tirpimas ir kt. Tačiau per mūsų gyvenimą šis laikas pasikeis taip nežymiai, jog nė nepastebėsite.

Užtat turime jums išduoti dar vieną paslaptį: saulinis laikas taip pat nėra pastovus. Todėl kalbant apie jį pridedamas dar vienas žodis – vidutinis.

Taip, Žemė aplink Saulę apsisuka per maždaug 365,242 paros (arba 365 dienas 5 valandas 48 minutes ir 45 sekundes). Tačiau viena saulinė para nėra lygi kitai.

Saulinių parų trukmė skiriasi dėl dviejų svarbiausių priežasčių – elipsinės (ištęstos) Žemės orbitos aplink Saulę ir planetos pasvirimo. Dėl to tikrosios saulinės paros kovo pabaigoje ir rugsėjo viduryje yra keliasdešimt sekundžių trumpesnės, o birželį (18–19 d.) bei gruodį (20–21 d.) – ilgesnės.

Žinoma, kasdien niekas laikrodžių nereguliuoja – visi šie skirtumai rūpi tik mokslininkams, o paprastiems žmonėms puikiai tarnauja vidutinis saulinis laikas.

Na, bent jau iš dalies… Para mes vadiname laiką, per kurį Žemė apsisuka aplink savo ašį – juk dėl to ir turime dieną bei naktį. Taigi, pilnas planetos apsisukimas aplink savo ašį trunka mažiau nei 24 valandas. Jei norite žinoti tiksliai, tuomet įsidėmėkite: Žemė aplink savo ašį apsisuka per 23 valandas, 56 minutes ir 4,1 sekundės.

Tad kodėl mums para trunka 24 valandas ir kur kasdien dingsta tos beveik 4 minutės? Ar visi laikrodžiai automatiškai užprogramuojami jas atsukti?

Viskas daug paprasčiau. Absoliuti dauguma žmonių para laiko tai, ką astronomai ir kiti mokslininkai vadina Saulės para. Tai yra vidutinis laiko tarpas, per kurį saulė apkeliauja dangų ir grįžta į daugmaž tą pačią poziciją danguje.

Šis laikas ir tas, kurio Žemei prireikia sykį apsisukti aplink savo ašį, keliomis minutėmis skiriasi. Šį skirtumą kompensuoja tai, kad Žemė (kaip ir kitos planetos) nuolat skrieja aplink Saulę. Planetai pilnai apsisukus aplink savo ašį, erdvėje ji jau būna pajudėjusi tolėliau, todėl ji turi dar šiek tiek pasisukti, kad stebėtojams iš Žemės centrinis objektas – Saulė – grįžtų į daugmaž tą patį tašką danguje. Štai ir tos dingusios beveik 4 minutės.

Jei para imtume laikyti Žemės apsisukimus aplink savo ašį, tačiau išlaikytume dabartinį 24 valandų laiko skaičiavimą, įsivyrautų tikras chaosas. Pusmetį saulė šviestų nuo ryto valandų iki vakaro, o kitą pusmetį – atvirkščiai, nuo vakarinių valandų iki rytinių. Kitaip sakant, mūsų skaičiuojamas laikas neturėtų nieko bendro su saulės padėtimi. Dėl to žmonės visuomet laiką skaičiavo taip, kaip jiems patogiau – ne pagal Žemės apsisukimus, o pagal Saulę, nutylėdami, kad gyvena vidutiniu sauliniu laiku.

Beje, tikroji Žemės para nėra absoliutus dydis: planetos sukimasis aplink savo ašį nuolat nežymiai keičiasi – jam įtakos turi tokie veiksniai, kaip magnetinio lauko padėtis, Mėnulis, žemės drebėjimai, ledynų tirpimas ir kt. Tačiau per mūsų gyvenimą šis laikas pasikeis taip nežymiai, jog nė nepastebėsite.

Užtat turime jums išduoti dar vieną paslaptį: saulinis laikas taip pat nėra pastovus. Todėl kalbant apie jį pridedamas dar vienas žodis – vidutinis.

Taip, Žemė aplink Saulę apsisuka per maždaug 365,242 paros (arba 365 dienas 5 valandas 48 minutes ir 45 sekundes). Tačiau viena saulinė para nėra lygi kitai.

Saulinių parų trukmė skiriasi dėl dviejų svarbiausių priežasčių – elipsinės (ištęstos) Žemės orbitos aplink Saulę ir planetos pasvirimo. Dėl to tikrosios saulinės paros kovo pabaigoje ir rugsėjo viduryje yra keliasdešimt sekundžių trumpesnės, o birželį (18–19 d.) bei gruodį (20–21 d.) – ilgesnės.

Žinoma, kasdien niekas laikrodžių nereguliuoja – visi šie skirtumai rūpi tik mokslininkams, o paprastiems žmonėms puikiai tarnauja vidutinis saulinis laikas.


 

Verta skaityti! Verta skaityti!
(35)
Neverta skaityti!
(11)
Reitingas
(24)
Komentarai (4)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
43(2)
41(5)
27(7)
24(0)
21(2)
19(0)
17(0)
12(0)
12(0)
Savaitės
122(10)
121(2)
72(5)
72(0)
Mėnesio
135(0)
114(13)
105(0)
102(13)
101(1)