Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

Nemaloni tiesa – bemokslių kuriamos technologijos žlugdo žmoniją

2016-01-04 (5) Rekomenduoja   (164) Perskaitymai (6620)
    Share

„Man žadėjo kolonijas Marse, o vietoj to gavau „Facebook“, – 2012 m. pasakė Buzzas Aldrinas, antrasis žmogus, žengęs į Mėnulį. „Norėjome skraidančių mašinų, vietoj jų gavome 140 ženklų žinutes“, – pašiepė „Twitter“ vienas „PayPal“ kūrėjų, Peteris Thielas. Gyvename laikais, kai iš technologijų milijardus uždirba ne mokslininkai, o nebaigę studijų „įkvėpėjai“. Tad ar dar reikia mums mokytis, kad sektųsi?

Sukurti ar parduoti

Įrodymų, kad nuolat kalbanti apie technologijų bumą žmonija ne tik nesivysto, bet nuolat ritasi žemyn, – apstu.

Toliausiai nuo Žemės žmogus nuskriejo dar 1969 m., o dabar tik sukasi žemose orbitose.

Nuo 1961 m. iki 1969 m. didžiausias greitis, kuriuo judėjo žmogus, išaugo 6 kartus – nuo 6500 km/h iki 40 200 km/h  ir po to nebeaugo.

Keleiviniai lėktuvai 1983 m. skraidė greičiau negu dabar – 2003 m. nustotų naudoti viršgarsinių „Concorde“ taip niekas ir nepakeitė.

Galime sakyti, kad dabar esame informacinė visuomenė. Tačiau kažkodėl absoliuti dauguma mūsų namuose dailiai švytinčių plokščių ekranų atkuria 20 proc. mažiau spalvų, negu pirmieji spalvoti televizoriai 1960-aisiais.

Kadaise buvusį visažinį, išmintingą, mokantį be jokių įrankių kurti civilizaciją, dar Juleso Verne'o išaukštintą mokslininką pakeitė „įkvėpėjai“ – mokslų nebaigę „genijai“, kurie dažniausiai neturi supratimo, kaip veikia jų „sukurti“ produktai, užtat tiksliai žino, kaip veikia pirkėjų troškimai.

Svajojusiai pasiekti ir pažinti žmonijai įrodę, kad visai pakaks pamatyti ir aptarti, jie sugebėjo pasiimti pinigus, už kuriuos lyg ir turėjome apgyvendinti Žvaigždes. Mainais gavome ekranus, žaidimus, socialinius tinklus, virtualią realybę – neribotas keliones po fantazijas nepakylant sofos. Net Silicio slėnyje jau garsiai kalbama, kad  vadinamosios pirmaujančios technologijų įmonės yra viso labo žaisliukų gamintojos.

Bilas Gatesas metė Harvardą, įkūrė „Microsoft“ ir pabuvojo turtingiausiu žmogumi pasaulyje. Steve’as Jobsas metė „Reed“ koledžą ir tapo „Apple“ tėvu. Markas Zuckerbergas paliko Harvardą, nes rado būdą priversti mus dar ilgiau spoksoti į ekraną, ir vėlgi milijardų nestokoja.

Nė vienas šių žmonių nesukūrė nieko fundamentaliai naujo, tačiau didvyrio vaidmeniu pakeitė buvusius kosmonautus ir į žvaigždes galėjusius nuvežti mokslininkus.

Jų įkvėptas jaunuolis, kuris ėjo mokytis, kad sukurtų už šviesą greičiau lekiantį kosminį laivą, neabejodamas visko atsisakys sugalvojęs naują nuotraukų dalijimosi programėlę – juk tai gali paversti jį  milijonieriumi.

Tad žmonija susikūprino prie liečiamo ekrano ir atsisakė ėjimo pirmyn?

Investicijos ir pelnas

Kelių išradimų autorius, vienas SD atminties kortelės kūrėjų, 66 mln. dolerių surinkusio startuolio „StoreDot“ techninis direktorius, Tel Avivo (Izraelis) universiteto profesorius Simonas Litsynas sako – šansų dar yra:  „Ar šiuolaikinių technologijų pasaulyje vis dar yra vietos mokslui? Arba, jei norite paprasčiau: ar reikia mokytis, kad pasiektum sėkmės užsiimdamas technologijomis? 

Yra du tipai technologinių startuolių. Vieni orientuoti į produktą – ima žinomą technologiją, jos pagrindu sukuria naują produktą ir užsiima jo diegimu į rinką. Kiti orientuoti į technologiją – kai produktas jau žinomas, bet sukuriama nauja technologija, kuri jį drastiškai pagerina.

Visiems žinomos sėkmės istorijos lyg ir sako: kurti naujus produktus naudojant esamas technologijas yra pelningiau. Mesk mokslus ir pirmyn. 

Dar labiau tokią mintį skatina investuotojai. Liūto dalis visų pasaulio investicinių fondų lėšų atitenka programinės įrangos kūrėjams. Ir toji dalis nuo 2004 m. stabiliai auga. O puslaidininkių fizikai, įrangai kurti skiriama dalis jau baigia nykti. Tie, kas užsiima mokslu, išgyvena tikrai sunkius laikus.

Tačiau, nepaisant visko, pasiekia sėkmės ir mokslininkai. Štai svarbiausi du reikalavimai, kuriuos turi atitikti sėkmingas mokslinis projektas.

Pirmiausia, tai turi būti ekstremalus mokslas. Taip vadinu tokių naujų technologijų kūrimą, kurios ne šiaip keliais procentais pagerina esamas, o yra revoliucinės. Padaro tai, ką tos srities žinovai vadina neįmanomu. Jei supratai, kaip padaryti neįmanoma, vadinasi, eini teisingu keliu.

Antras svarbus dalykas – net jei sugalvojai pačią geriausią technologiją, privalai ją pritaikyti realiam produktui, kurį žmonės norėtų pirkti. Ir tai turi būti ne kažkas, ką būtų malonu turėti, o tai, ką turėti bus būtina.“

Mokslas, paverstas pinigais ir nauda

S.Litsynas kalba netuščiai – jis pats dalyvavo kuriant ne vieną mokslinį sprendimą, tapusį sėkmės istorija. Dar 1999 m. su kolegomis sukūrė naują „flash“ atmintinių tankio didinimo technologiją.

„Mums sakė, kad padidinti atmintį paverčiant ją daugiasluoksne yra neįmanoma, bet kažkaip padarėme. Ir 2007 m. gavome pirmą įrenginį, turėjusį 16 sluoksnių, t.y., keturiskart didesnę atmintį, nei buvo įmanoma iki tol. „SanDisk“ mūsų kūrinį įsigijo už 1,6 mlrd. dolerių, ir dabar ši technologija taikoma visose USB atmintinėse, SD kortelėse ir t.t.“, – sako profesorius.

Jo kuruojama „StodeDot“ sukūrė ir plėtoja dvi unikalias technologijas. „FlashBattery“ leidžia neįtikėtinai greitai įkrauti mobiliųjų įrenginių ar elektromobilių akumuliatorių, o „MilecuLED“ pasitelkia organinius komponentus, kad gerintų ekranų spalvų atkūrimo kokybę.

„Problema visiems suprantama – įrenginiai išsikrauna, žmonės niršta, pusdienį vaikšto be telefono. „StoreDot“ sukurta revoliucinė technologija leidžia įkrauti standartinio dydžio telefoną greičiau nei per minutę! Tai jau veikia. Ir įmanoma tik dėl to, kad čia viskas išrasta iš naujo – nuo medžiagų, modifikuoto elektrolito, organinių komponentų iki išmaniosios įkrovimo sistemos“, – žeria naujus įrodymus, koks svarbus mokslas pasauliui, profesorius.

„StoreDot“ jau surinko 66 mln. dolerių investicijų (beje, 10 mln. davė Romanas Abramovičius) ir šiais metais parodoje CES rodys elektromobilį, kuris po 5 min. įkrovimo gali nuvažiuoti 480 km.

Taigi, atrodo, kai kas gal ir paskubėjo mesti mokslus. Vienas kitą dubliuojančių produktų dabar jau tiek, kad sėkmės tikimybė pradeda priminti laimėjimą loterijoje. O sukurta nauja reikalinga technologija tiesiog neišvengiamai trauks pinigus.

O jei „įkvėpėjai“ bus dar ir išsilavinę?

„Situacija ne tokia jau prasta, kaip galėjo pasirodyti iš pirmų mano žodžių. Taigi vis dar yra prasmės studijuoti universitete ir čia kažką išmokti. Gal tai pravers ne visada, tačiau esu tikras, kad niekada nepakenks.

Sako, dabar politikai reikia kūrybingų žmonių. Tačiau yra ir kitas pasaulis, kuriam labai reikia kūrybingų, turinčių idėjų asmenybių. Tai – aukštųjų technologijų pasaulis. Tikiu, kad jos ateis ir taps didžiais ateities lyderiais“, – užbaigė profesorius.

Ir negali ginčytis. Straipsnio pradžioje mano pašiepti „įkvėpėjai“ išties turi talentą ir galią nušviesti kelią, įkvėpti tikėjimą pažadu ir paraginti eiti. Tad nėra abejonių: jei tik pasieksime, kad jie dar ir mokslų nemestų pusiaukelėje, bus mums ir kolonijos Marse, ir skraidančios lėkštės.

Nes išsilavinimas gal ir neišmoko, kaip daugiau uždirbti, užtat išmoko nepasitenkinti tik didesniu uždarbiu.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(176)
Neverta skaityti!
(12)
Reitingas
(164)
Komentarai (5)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Arnoldas Lukošius
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
48(7)
23(0)
21(0)
20(0)
19(4)
12(4)
Savaitės
124(10)
123(2)
73(5)
72(0)
Mėnesio
136(0)
114(13)
105(0)
102(1)
102(13)