Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

Trigubas „ateivių megastruktūros“ žvaigždės signalas glumina astronomus

2016-08-09 (3) Rekomenduoja   (42) Perskaitymai (3433)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Vadinamosios „ateivių megastruktūros“ žvaigždės paslaptis dar pagilėjo.

KIC 8462852, kaip ji vadinama oficialioje aplinkoje,

blyksi taip netaisyklingai, kad vienas astronomas leido

sau spekuliuoti, kad niekas kita negali paaiškinti tokio

neįprasto elgesio, kaip tik didžiulė ateivių

konstrukcija. Atidesnis tyrimas parodė, kad šviesulys

blanko jau šimtmetį. O nauja analizė rodo, kad žvaigždė

pastaruosius ketverius metus temo sparčiau – kaip ir

paslaptis.

„Atrodo, kaskart kam nors pažvelgus į šią žvaigždę,

ji darosi vis paslaptingesnė”

„Atrodo,

kaskart kam nors pažvelgus į šią žvaigždę, ji darosi vis

paslaptingesnė,” sako tyrimui vadovavęs

href="http://www.astro.caltech.edu/~btm/">Benjamin

Montet iš Kalifornijos technologijų universiteto

(CIT) California Institute of Technology.

Ši

href="https://www.newscientist.com/article/dn28191-

citizen-scientists-catch-cloud-of-comets-orbiting-

distant- star/">kosmoso keistenybė pirmą kartą

pastebėta, kai priešais ją praslinko egzoplaneta.

Tokie reguliariai pasikartojantys pritemimai blokuoja

daugių daugiausiai 1 procentą žvaigždės šviesos ir padėjo

aptikti tūkstančius egzoplanetų.

Bet KIC 8462852,

pagal jos atradėjos Tabetha Boyajian iš Jeilio

universiteto vardą dar žinoma kaip Tabby žvaigždė, buvo

kitokia. Jos šviesa pritemo ~20 procentų ir nesikartojo

reguliariais intervalais – taigi, tai negalėjo būti

planetos pėdsakas.

Astronomai teikia kuo

įvairiausius potencialius paaiškinimus, nuo kasdienių iki

labai neįprastų. Garsas apie šią astronominę įdomybę

pasirodė žiniasklaidos antraštėse, kai

href="http://astro.psu.edu/people/jtw13">Jasonas

Wrightas, astronomas iš Pennsylvania'os valstijos

universiteto, paskelbė, kad tokį signalą galėtų kurti

pažangi ateivių civilizacija.

Juo to­liau, juo

keis­tiau

Kai Bradley Schaefer iš Louisiana'os

valstijos universiteto Baton Rouge,

href="https://www.newscientist.com/article/dn28786-

comets- cant-explain-weird-alien-megastructure-star-

after- all/">patikrino žvaigždės elgesį per šimtmetį

senose fotografinėse plokštelėse nuo 1890 metų iki 1989-

ųjų, reikalai pasidarė dar įdomesni. Daugiau nei 1200

atvaizdų parodė, kad Tabby žvaigždė per šimtmetį pritemo

15 procentų.

Schaeferio darbas iš karto

href="http://arxiv.org/abs/1601.07314">buvo

kvestionuotas. Tačiau dabar su tokiomis plokštelėmis

moka dirbti tiek mažai astronomų, kad, atrodė, niekas

negali išspręsti šių debatų. Tai yra, kol Montet ir jo

patarėjas

href="https://users.obs.carnegiescience.edu/jsimon/">Josh

Simon susizgribo, kad atsakymas gali slypėti Keplerio

duomenyse.

Jie išsiaiškino, kad pirmąjį 1000

Keplerio misijos dienų Tabby žvaigždės šviesis mažėjo

~0,34 procento per metus – dvigubai greičiau, nei

išmatavo Schaeferis. Negana to, per kitas 200 dienų,

prieš apsistodamas, žvaigždės šviesis sumenko dar 2,5%.

Tai daug spartesnė kaita, nei pirmiau.

class="alien-serif-slon">„Galime sugalvoti scenarijus,

paaiškinančius vieną, gal du pritemimų tipus, bet niekas

gražiai nepaaiškina visų trijų,”

Tai

reiškia, kad žvaigždėje vyksta trijų tipų pritemimai:

stiprus, kaip tas, kuris išgarsino žvaigždę, santykinai

lėtas, kaip stebėtasis Schaeferio ir patvirtintas Montet

ir Simono, bei vidutiniškai spartus pritemimas, įvykęs

per kelis šimtus dienų.

„Galime sugalvoti scenarijus, paaiškinančius vieną, ar gal du pritemimų tipus, bet niekas gražiai nepaaiškina visų trijų,” sako Montet.

Komanda nenori imtis trijų skirtingų scenarijų kūrimo. „Daug labiau patiktų sugalvoti vieną fizinę priežastį, galinčią paaiškinti visas stebimas ryškumo variacijas,” sako Simonas. „Bet vis dar nepavyksta sumąstyti, kas tai galėtų būti.”

O Wrightui tai labai prie širdies. „Visad nerimavau, kad paslaptis bus išspręsta kokiu nors išties banaliu paaiškinimu, tarkime, kokiu nors instrumento efektu, į kurį neatsižvelgėme, ir tai pasirodys besantis tuščias laiko švaistymas,” sako jis.

Paaiškinti bandoma įvairiai, nuo aplink žvaigždę skriejančių kometų guotų iki vaizdą užstojančio debesies tarpžvaigždinėje erdvėje – bet nė vienas neatitiko visų duomenų.

Ateivių koncepcija

„Kai pasitelkiami pažangūs ateiviai, kažką veikiantys su technologijomis, nepalyginamai pranokstančiomis mūsiškes, nelabai ir lieka nepaaiškinamų dalykų”
O kaip pažangiųjų ateivių megastruktūra? „Kai pasitelkiami pažangūs ateiviai, kažką veikiantys su technologijomis, nepalyginamai pranokstančiomis mūsiškes, nelabai ir lieka nepaaiškinamų dalykų,” sako Simonas. „Bet iš tiesų nenorime to imtis, kol neišnaudosime visų galimų natūralių paaiškinimų.”

Netgi Wrightas, astronomas, pirmasis ir postulavęs ateivių megastruktūros galimybę, pripažįsta, kad tai paskutinysis galimas pasirinkimas.

O kol kas astronomai toliau stebės žvaigždę. Anksčiau šiais metais įvykusi sėkminga viešojo finansavimo kampanija surinko >100 000$, kuriais astronomai galės apmokėti žvaigždės stebėjimą Las Cumbres Observatorijos pasauliniu teleskopų tinklu.

Tikimasi, kad Tabby žvaigždė greitai drastiškai pritems ir jie galės pasukti skirtingus antžeminius ir kosminius teleskopus jos link. Tranzito užfiksavimas kuo daugiau bangų ilgių turėtų padėti išsiaiškinti, kas užstoja žvaigždę – ar kometų spiečius, ateivių megastruktūra, ar dar kas nors iš kitos operos.

Nuoroda: http://arxiv.org/abs/1608.01316

New Scientist 2016–08–08

.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(43)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(42)
Visi šio ciklo įrašai:
2016-11-06 ->
2016-10-06 ->
2016-08-09 ->
Trigubas „ateivių megastruktūros“ žvaigždės signalas glumina astronomus
2016-05-25 ->
2016-05-11 ->
2016-01-25 ->
Komentarai (3)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
87(6)
43(0)
31(1)
29(2)
22(0)
21(0)
17(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
138(3)
132(13)
83(1)
83(7)
80(0)
Mėnesio
139(0)
138(3)
131(2)
131(10)
126(2)