Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

Įspūdingiausių 2016-ųjų mokslinių pasiekimų topas: ar išliks pandos ir kur kitose planetose gali slėptis gyvybė

2016-12-12 (1) Rekomenduoja   (21) Perskaitymai (821)
    Share

Apibendrinant besibaigiančius metus, laisvai galima tarti, kad tai buvo sukrėtimų, netikėtumų ir akibrokštų paženklintas laikotarpis. Vis dėlto, ne viskas be išimties kėlė tik liūdesį ir neviltį. „Popular Science“ siūlo prisiminti ir pozityvius laimėjimus mokslo ir technologijų pasaulyje.

„Solar Impulse 2“ aplink pasaulį apskrido nenaudodamas iškastinio kuro.
©Milko Vuille | commons.wikimedia.org

Pandos išgyvens

Rugsėjo mėnesį Tarptautinė gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjunga išbraukė pandas iš nykstančių gyvūnų rūšių sąrašo. Jų statusas pasikeitė į gyvūnus, kurių populiacijai gali grėsti pavojus. Reikia pasakyti, kad pandos – ne vieninteliai gyvūnai, kurie sugebėjo šiemet „pabėgti“ iš Raudonosios knygos. Tas pats padaryta ir su pūkuotais padarėliais, pagal kuriuos buvo sukurti tipiniais tapę rudi pliušiniai meškiukai – Luizianos juodaisiais lokiais. Drugelių monarchų populiacija taip pat, regis, gausėja. Smagios žinios.

„SpaceX“ raketa nutupdyta ant judančio objekto

Balandžio mėnesį „SpaceX“ pirmą kartą pavyko nutupdyti raketą atvirame vandenyne plūduriuojančio plausto denyje. Šis laimėjimas padėjo dar vieną pamatų akmenį daug kartų naudojamų raketų kūrimo procese. Tokios raketos, pakėlusios krovinį ar žmones į Žemės orbitą, nebūtų sunaikinamos, o atvirkščiai – jos grįžtų į Žemę ir būtų panaudojamos dar kartą. Tokių raketų sukūrimas leistų beveik trečdaliu sumažinti skrydžių į kosmosą kaštus, dėl ko stipriai išloštų ne tik mokslininkai, bet ir verslininkai.

Užfiksuotos gravitacinės bangos

JAV fizikinių eksperimentų observatorija „Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory“ (LIGO) paskelbė apie joje sukurtu, ypač jautriu prietaisu užfiksuotas gravitacines bangas. Šios bangos iki Žemės atsklido iš vietos, kurioje susidūrė dvi didžiulės juodosios skylės. Tai įvyko prieš 1,3 mlrd. metų, tačiau tik šiandien mus pasiekė šio susidūrimo atgarsiai. Tai pirmas kartas, kai žmonių mokslininkams Vėžį nugalintis virusas Mokslininkai jau senokai išsiaiškino, kad virusai gali paskatinti imuninę sistemą kovoti su vėžiu.

Visgi iki šiol tyrėjams nesisekė rasti būdus, kaip modifikuoti virusus, kad jie nesukeltų nepageidaujamų reakcijų organizme. 2015-ųjų metų pabaigoje buvo atrastas preparatas IMLYGIC. Tai pirmasis JAV Maisto ir vaistų administracijos patvirtintas su vėžiu kovojantis virusas. Preparatas, kuriam uždegta žalia šviesa, yra modifikuotas herpio virusas, kurį suleidus į naviką sukeliama vėžiui priešiška imuninės sistemos reakcija.

Didžiosios pandos išgyvens.
©jballeis | commons.wikimedia.org

Devintoji Saulės sistemos planeta

Šiemet astrofizikai pastebėjo fizikinius reiškinius, rodančius, kad Saulės sistemos pakraščiu, ko gero, skrieja milžiniška Neptūno dydžio planeta. Nuo Saulės ji turėtų būti nutolusi nuo 10 iki 20 kartų toliau nei vargšas Plutonas, kuriam planetos titulas buvo atimtas. Nors tokios milžiniškos planetos egzistavimas dar nėra galutinai patvirtintas, įrodymų vis gausėja. Jei spėjimai pasitvirtins, galėsime vėl tvirtinti, kad Saulės sistemą sudaro devynios planetos.

Vakcina nuo dengė karštligės

Kiekvienais metais dengė virusu užsikrečia maždaug 400 mln. žmonių. Dengė karštligė yra uodų pernešama liga, kurios simptomai – aukšta temperatūra, stiprūs galvos skausmai, vėmimas. Liga gali baigtis mirtimi. Šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija pradėjo primą kartą rekomenduoti vakciną nuo dengė karštligės. Jau pradėti skiepyti didžiausių rizikos zonų – Brazilijos ir Filipinų gyventojai.

Gyvybė ne tik Žemėje

Artimiausia Saulei žvaigždė yra už kiek daugiau nei keturių šviesmečių besisukanti Proxima Centauri. Aplink ją skrieja maždaug Žemės dydžio uolėta planeta ir sukasi ji tinkamu gyvybei atsirasti atstumu nuo žvaigždės. Proxima b yra arčiausiai Žemės esanti egzoplaneta. Nors kol kas apie jos paviršiuje esančias sąlygas informacijos mažai, smagu pasvajoti apie kada nors atsirasiančią galimybę aplankyti ar bent nuskraidinti zondą iki šios planetos. Reikia tik palaukti, kol koks nors genijus išras iš mokslinės fantastikos pažįstamą šviesos greitį lenkiantį aparatą.

Skrydis aplink pasaulį – tik saulės energija

Kai pilotai Bertrandas Piccardas ir André Borschbergas nutupdė orlaivį „Solar Impulse 2“ Abu Dabyje, buvo užfiksuotas dar vienas žmonijos laimėjimas. Aplink pasaulį šie pilotai apskrido nenaudodami jokio kito kuro, tik Saulės energiją. „Solar Impulse 2“ įveikė daugiau nei 40 tūkst. kilometrų atstumą. Pilotai viliasi, kad jų žygdarbis įkvėps kurti efektyvesnes, „žaliąja“ energija varomas transporto priemones.

Ozono skylė traukiasi

Nustatyta, kad Žemę nuo ultravioletinių spindulių saugančiame ozono sluoksnyje žiojėjusi milžiniška skylė nuo 2000-ųjų metų susitraukė per 2,4 mln. kvadratinių kilometrų. Gal pagaliau pavyks „užlopyti“ mūsų planetos apdarus.

Tasmanijos velniai pasitarnaus kuriant antibiotikus.
©Wayne McLean | commons.wikimedia.org

Tasmanijos velniai padeda kurti antibiotikus

Kasmet ligas ir mirtį sukeliančios bakterijos tampa vis atsparesnės šiuo metu medicinoje naudojamiems tradiciniams antibiotikams. Todėl mokslininkai priversti ieškoti šių vaistų vis labiau egzotiškesnėse vietose. Šiemet jiems į pagalbą atėjo sterbliniai Tasmanijos velniai. Jauniklių susilaukusių patelių piene surastos tam tikros cheminės medžiagos – peptidai, pasižymintys antimikrobinėmis savybėmis. Kas galėjo pagalvoti, kad toks „piktas“ gyvūnas, bus toks geras.

Virtuali realybė masėms

Šiemet rinkoje pasirodė net keli specialūs akiniai, nukeliantys žmones į virtualią realybę (VR). Deja, norint ten pakliūti, dažniausiai prireikia daug pinigų – patys akiniai daug kainuoja, o taip pat ir jiems prijungti reikia galingo (ir brangaus) kompiuterio. Štai „Sony“ rudenį pristatė savo sukurtus VR akinius, veikiančius su žaidimų konsole „PlayStation 4“. Jie yra palyginti nebrangūs, juos paprasta prijungi ir naudoti.

Nauji gamtos rezervatai

Už juos turime būti dėkingi JAV prezidentui Barackui Obamai. Jo iniciatyva buvo paskelbti jūrų rezervatai Antarktidoje ir Atlanto vandenyne. Ten gyvenantys pingvinai, orkos ir aštuonkojai tikriausiai taip pat už tai padėkotų, jei galėtų.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(21)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(21)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Įdomiausi rubrikoje Įdomusis mokslas
Naujausi įrašai
Susiję pagal žymes:

Įdomiausi

36(7)
31(1)
30(5)
29(0)
29(0)
28(3)
25(3)
25(4)
21(1)
20(0)