Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

12 įdomių faktų apie mūsų planetą, kuriuos žino ne visi: ar girdėjote apie purpurinę planetą ir slaptą vandenyną?

2017-06-23 (5) Rekomenduoja   (62) Perskaitymai (3747)
    Share

Mokslas teigia, kad šiuolaikinis žmogus Žemėje gyvena 200 000 metų, o pirmosios civilizacijos prasidėjo prieš 10 000 metų. Atrodytų, pakankamai laiko gerai pažinti savo namus, bet… Žemė yra įvairi. Ir nors paskutiniais šimtmečiais mokslas šuoliuoja neįtikėtais šuoliais, vis dėlto šiandien dar turime klausimų apie gimtąją planetą, į kuriuos kol kas dar negalime atsakyti.

Žemė nebėra tokia žalia, kokia buvo anksčiau
©NASA/NOAA/GSFC/Suomi NPP/VIIRS/Norman Kuring | commons.wikimedia.org

Mes vis dar nepasiekėme Žemės mantijos

Seismologai mano, kad vidinis Žemės branduolys yra kietas, o jį gaubia skystas ir išsilydęs išorinis branduolys. Toliau seka mantija, bet mes dar vis neturime nė menkiausios idėjos, iš ko ji susideda, nes vis dar nesame jos pasiekę. Žemės mantija prasideda 30 kilometrų gylyje nuo paviršiaus (ir tęsiasi 2 900 km gilyn), tačiau giliausia, kiek yra įsikasęs žmogus – tai 12,3 km gilumo šachta Kolos pusiasalyje.

Besikeičiantys magnetiniai poliai

Žemės magnetiniai poliai juda ir gali išvis apsikeisti vietoje – ir mokslininkai žino, kad tokie apsikeitimai jau ne kartą yra įvykę, paskutinis toks pokytis nutiko prieš 10 000 000 metų (Žemės amžius – apie 4 570 000 000 metų), ir turbūt netrukus jis vėl pasikartos. Bet kol kas niekas nežino, kodėl.

Du mėnuliai

Astronomai sako, kad prieš 4 600 000 metų Žemė turėjo du mėnulius. Antrasis buvo už 1200 kilometrų, ir keliavo ta pačia orbita, kuria ir šiandien keliauja mūsų Mėnulis – kol galiausiai jie atsitrenkė vienas į kitą. Toks kataklizmas galėtų paaiškinti, kodėl priešingos mėnulio pusės yra tokios skirtingos.

Mėnulio drebėjimai

Visi žino apie Žemės drebėjimus, bet ar esate girdėję apie Mėnulio drebėjimus? Tik priešingai nei žemietiškieji, mūsų palydovo drebėjimai nėra tokie galingi, ir yra daug retesni. Viena iš teorijų sako, kad juos įtakoja Saulės ir Žemės gravitacijos, o taip pat ir krentantys meteoritai.

Sukimosi supergreitis

Žemės sukimosi greitis aplink savo ašį – 1600 km/h, o aplink Saulę mūsų planeta skrieja 108 000 km/h greičiu. Bet mes greitį jaučiame tik tada, kai jis keičiasi – taip yra dėl pastoviojo greičio ir gravitacijos jėgos.  

Laikas auga

Prieš 620 000 000 metų Žemės para truko 21,9 valandos. Žemės sukimosi apie savo ašį neišvengiamai mažėja, bet pakankamai lėtai – apie 70 milisekunžių per 100 metų, tad pasiekti 24 valandų parą trunka 100 000 000 metų.

Keista gravitacija

Mūsų Žemė nėra tobulos sferos formos, todėl egzistuoja didelės ir mažos gravitacijos zonos. Viena iš tokių anomalijų yra Hudzono įlankoje Kanadoje – ir ten gravitacija maža yra todėl, kad toje vietoje Žemės plutos sluoksnis yra labai plonas (o plonas jis yra dėl greito ledyno ištirpimo).

Karščiausi ir šalčiausi taškai

Karščiausia vieta Žemėje yra Azizijos miestas Libijoje, kur 1922 m. rugsėjo 13 d. buvo užfiksuota aukščiausia temperatūra Žemėje: + 57,7 °C. Šalčiausia vieta laikoma Antarktida, kur temperatūra nukrenta iki -73 °C, bet 1983-iaisiais Rusijos Vostoko stotyje buvo užregistruota ir -89.2°С.

Užteršta žemė

Žinoma, tai – jokia naujiena. Bet įdomu tai, kad astronautai sako, jog nuo 1978-ųjų Žemė gerokai pasikeitė: iš mėlynai-žaliai-baltos planetos ji dabar yra virtusi į rudai-pilkai-juodą.

Iš ko sudaryta Žemė?

Jei mes suskaidytume Žemę į sudedamąsias dalis, mūsų planeta atrodytų taip: 32,1% geležies, 30,1% deguonies, 15,1% silikono, 13,9% magnio ir 8,8%likusių elementų. Daugiausia geležies (90%) yra Žemės branduolyje, o plutoje yra daugiausia – 47% – deguonies.

Anksčiau Žemė buvo purpurinė

Senoviniai augalai šviesą absorbuodavo naudodami ne chlorofilą, o retinaldehidą, kuris atspindėdavo juodai raudoną ir mėlyną spalvas – o ne žalią – dėl ko senovinės pievos ir miškai buvo ne žali, o purpurinės spalvos. Beje, kai kurios bakterijos iki šiol naudoja retinaldehidą.

Slaptas vandenynas

Mokslininkai 410-660 kilometrų gylyje rado milžinišką 2 700 000 000 metų senumo vandens rezervuarą, kuriame vandens yra tiek, kad jo užtektų tris kartus užpildyti visus Žemės paviršiaus vandenynus. Tai iškėlė teoriją, kad vandenynai Žemės paviršiuje atsirado po vieno iš tokių rezervuarų išsiveržimo.

Parengta pagal „BrightSide.me“

Verta skaityti! Verta skaityti!
(71)
Neverta skaityti!
(9)
Reitingas
(62)
Komentarai (5)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Įdomiausi rubrikoje Įdomusis mokslas
Naujausi įrašai
Susiję pagal žymes:

Įdomiausi

83(0)
63(8)
46(5)
32(1)
28(0)
26(0)
26(3)
25(2)
25(4)
22(0)