Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

Beprotiškas ir pats didžiausias karštis Žemės planetoje: vieną akimirką Kanados uolienos įkaito iki pusės Saulės paviršiaus temperatūros

2017-09-14 (0) Rekomenduoja   (10) Perskaitymai (3010)
    Share

Kai uola iš kosmoso trenkėsi į Žemę dabartinės Kanados teritorijoje prieš beveik 40 milijonų metų, smūgis uolienas trumpam įkaitino iki 2370 °C. Tai yra pusė Saulės paviršiaus temperatūros. Svilinantį karštį atskleidė netikėtas šaltinis – brangakmeniai.

Tai aukščiausia temperatūra, kada nors užfiksuota Žemės paviršiuje.

Kai uola iš kosmoso trenkėsi į žemę dabartinės Kanados teritorijoje beveik prieš 40 milijonų metų, smūgis uolienas trumpam įkaitino iki 2370 °C. Tai yra pusė Saulės paviršiaus temperatūros. Svilinantį karštį atskleidė netikėtas šaltinis – brangakmeniai.

Kai nuolaužos iš kosmoso trenkiasi į Žemę, smūgio vietoje sukuriamos velnioniškai aukštos temperatūros. Tokie smūgiai mūsų planetos jaunystėje pakeitė jos atmosferą ir plutą, paveikė jos tinkamumą gyvybei.

Bet tų senovinių meteoritų sukuriamą karštį išmatuoti keblu. Nuo smūgio į Žemę praėjo ne tik praėjo ne vienas milijonas metų, o ir meteoritai ir paviršinės uolienos nuo smūginės bangos dažnai tiesiog išgaruodavo.

O tai apmaudu, nes tokiose uolose išlieka temperatūros užuominų. Galime nuspėti aukščiausias temperatūras – vertinama, virš 2000 °C. Tačiau be fizinių įrodymų uolienose ekstremaliausių prognozių neįmanoma patikrinti.

Kokios žymės gali ištverti uolas išgarinantį įvykį?“, klausia Benjaminas Blackas iš Kalifornijos universiteto Berkeley'je.

Dabar Kanadoje, Labradore, 28 kilometrų pločio Mistastin ežero krateryje rastos užuominos atskleidžia, kaip stipriai ši vieta buvo įkaitusi.

Nicholas Timms iš Curtin universiteto Perte, Australijoje su komanda išsiaiškino, kad kadaise šis krateris buvo pakankamai karštas, kad paplitęs mineralas cirkonas transformuotųsi į brangakmenius primenantį kubinį cirkoną (fianitą). Šis cirkonas veikia kaip termometras, nes šiai transformacijai būtina bent 2370 °C temperatūra.

Timmso komanda atsekė cirkono istoriją iki pat smūgio momento, maždaug prieš 38 milijonus metų ( Earth and Planetary Science Letters, doi.org/cczc ).

„Šie nauji rezultatai pabrėžia, kokios ekstremalios sąlygos gali susidaryti po asteroidų smūgių“

„Niekas anksčiau nė nemanė cirkono naudoti smūgio sukeltų temperatūrų fiksavimui,“ sako Timmsas. „Tai pirmas kartas, kai gauti požymiai, kad tikros uolienos gali taip įkaisti.“

„Šie nauji rezultatai pabrėžia, kokios ekstremalios sąlygos gali būti pirmosiomis asteroido smūgio į planetą sekundėmis ar minutėmis,“ sako Blackas. Tokių smūgių sukeliamų temperatūrų viršutinių ribų supratimas gali papildyti mūsų įsivaizdavimą apie sąlygas Žemės paviršiuje prieš daugiau nei 4 milijardus metų, kai naujai susiformavusi planeta buvo nuolat bombarduojama iš kosmoso.

Blackas sako, kad dažnesnio ir didesnio masto bombardavimo sukeltos itin aukštos temperatūros galėjo sukepinti Žemės plutą, ir išlaikyti atmosferoje vandenilį, anglį ir sierą. Visi šie elementai būtini gyvybei: pavyzdžiui, be vandenilio ir deguonies nebūtų vandens. Bet per daug to gėrio galėjo pakenkti planetos klimatui ir chemijai bei padaryti ją menkiau tinkama gyvybei.

Aylin Woodward
newscientist.com

Verta skaityti! Verta skaityti!
(16)
Neverta skaityti!
(6)
Reitingas
(10)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
50(9)
29(7)
26(0)
22(2)
22(0)
21(0)
20(0)
18(0)
17(9)
Savaitės
123(10)
121(2)
72(5)
71(0)
Mėnesio
135(0)
114(13)
105(0)
102(13)
101(1)