Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas
 
 

Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:

Rubrika: „Visos rubrikos“

Tipas: Visi įrašai

Laikotarpis: Neribotas

Rikiavimas: Naujausi pagal datą

Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus

visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-01-03 13
Už 7 800 šviesmečių, Gulbės žvaigždyne, yra neįprasta juodoji bedugnė. Ji pavadinta V404 Cygni, ir 2015 metais visame pasaulyje teleskopais buvo stebima, kaip ji, pabudusi iš snaudulio, sa
(1) 2020-01-02 24
Bandymai su pelėmis parodė, kad imuninės sistemos atsakas į skiepus aktyvuoja ir jos gebėjimą naikinti piktybinius auglius.
(0) 2020-01-02 35
1495-1498 metais Leonardo da Vinčis buvo labai užsiėmęs. Milano kunigaikščio užsakymu ant Santa Marija dele Gracijė bažnyčios vienuolyno valgomajo sienos tapė „Paskutinę vakarienę“. Šis darbas dabar laikomas vienu garsiausių meno kūrinių pasaulyje, bet yra keletas faktų, kurių apie jį jūs nežinojote.
(0) 2020-01-02 4
Milijonai žmonių visame pasaulyje praleidžia valandų valandas dirbdami prie kompiuterio. Pelė ir klaviatūra yra mūsų šaukštas ir šakutė, plaktukas ir vinis, alfa ir omega.
(2) 2020-01-01 -3
Žiemos mėnesiai, su ilgomis naktimis, į Lietuvą atneša ir šalčius. Nors Saulę matome kaip niekad arti horizonto ir savo namų, šilumos ji stokoja. Tokie skirtingi sezonai nėra būdingi visoms planetoms. Žemėje jie yra išties ryškūs, tačiau ne pražūtingi. Kodėl šie ir panašūs sezoniniai pokyčiai atsiranda Žemėje, ir kaip juos atspindi Saulės laikrodžiai, iš kurių dalis yra dar ir Saulės kalendoriai, sužinosite šioje rubrikoje!
(2) 2019-12-31 24
Šiąnakt pabandykite suskaičiuoti mėlynus fejerverkus. Neturėtų būti sunku, nes jų bus labai mažai - tarp visų geltonų, oranžinių ir raudonų jie atrodys blausūs ir reti.
(2) 2019-12-31 22
Mes ruošiamės sutikti 2020-uosius. Naujieji metai iš tikrųjų nėra labai reikšminga šventė - kas šiandien naudoja kalendorius ir džiaugiasi nuplėšęs paskutinį 2019-ųjų lapelį? Tačiau tai primena apie mūsų kalendoriaus netobulumą ir kviečia atšvęsti antrąją 2020-ųjų dieną.
(0) 2019-12-31 6
Merit Ptah. Pastaraisiais dešimtmečiai šios Senovės Egipto laikų gydytojos, kuri, kaip teigiama gyveno beveik prieš 5 tūkst. metų, vardas tapo mokslo, technologijų, matematikos ir inžinerijos (STEM) srityje dirbančių moterų simboliu.
(4) 2019-12-31 43
„Žinios“ yra kasdienis didelės Lietuvos gyventojų dalies ritualas. Nepaisant to, kad didžiąją dalį naujienų šiandien perskaitome internete, vakarinės informacinės laidos vis dar yra populiari televizijos tradicija. Tiesa, naujienos ten nėra labai teigiamos, bet koks yra tas neigiamų ir teigiamų pranešimų santykis?
(0) 2019-12-30 14
Kaip žinia, visur gerai, namie geriausia. Bet jei namams gresia neišvengiama pražūtis? Galima persikelti patiems, bet galima perkelti namą. Ypač, kai pasiūlyta 100 kartų efektyvesnė tokio per
(0) 2019-12-30 4
Kur bepasisuktumėte, pasaulis keičiasi. Dėl beprotiško mokslo pažangos greičio netgi tampa nebeaišku, kuo apsiriboja sąvoka „žmogus“, – rašo „Science Alert“.
(0) 2019-12-30 6
1961-ųjų metų gegužę JAV prezidentas Johnas F. Kennedy pirmą kartą viešai paskelbė siekį išlaipinti žmogų Mėnulyje. Jo žodžiai skambėjo kaip pasaka, bet po aštuonerių metų tai padaryti tapo įmanoma. „Apollo“ programai buvo skirtas milžiniškas valstybės finansavimas. Prie projekto triūsė 400 tūkst. įvairių sričių specialistų. Mokslininkai ir inžinieriai kūrė tai, kas anksčiau neegzistavo, sprendė įrangos suderinamumo galvosūkius.
(0) 2019-12-28 22
Naujametiniai fejerverkai nušviečia dangų. Bet astronominiai fejerverkai – įspūdingesni ir nemokami. Vienas toks rengiamas nelabai toli nuo Žemės.
(0) 2019-12-28 13
„Esu pažadėjęs surasti Jūratės gintarinių rūmų pamatus… kol kas nepavyko, bet ieškome toliau.“ – juokauja Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus. O kas iš tiesų yra povandeninė archeologija, ir kokie istoriniai turtai dunkso Baltijos jūros dugne?