Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–05–14)

2018-05-14 (0) Rekomenduoja   (9) Perskaitymai (1654)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

1: Nepaklusnieji atomai;

2: Gyvybiškai svarbus NASA pranešimas;

3: Krokodiliniai delfinai;

4: Žaismingasis nelokalumas;

5: Paaiškėjo Saulės paslaptys;

6: Paaiškėjo varlių paslaptys;

7: Paaiškėjo klimato paslaptys;

8: Suanglėjusi istorija;

9: Artėjantis žvaigždės vizitas;

10: Didžiausia banga;

1:
  Netikėtas atomų elgesys neatitinka egzistuojančių teorijų

Eksperimentai su ultrašaltais atomais parodo stulbinamus rezultatus: suporuoti atomų debesėliai sinchronizaciaj užtrunka kelias kelias milisekundes. Standartinės teorijos tokio elgesio nepaaiškina.
Kai atomai atšaldomi iki beveik nulio kelvinų, jų savybės drastiškai pasikeičia – jie tampa Bose-Einsteino kondensatu, materijos būsena, kai dalelės praranda savo individualumą ir tegali būti apibūdinamos kolektyviai – kaip vienas kvantinis objektas.TU Wien ultrašaltų atomų debesys tyrinėjami jau daug metų – tai idealūs modeliai daugelio dalelių kvantinės fizikos klausimų tyrimui. Dabar profesorius Jörg Schmiedmayer aptiko įspūdingus bandymo rezultatus, kurių jokia egzistuojanti teorija negali paaiškinti. Kai du ultrašaltų dujų debesėliai sujungiami, jie gali spontaniškai sinchronizuotis, ir osciliuoti idealiu unIsonu vos po kelių milisekundžių. Tai reiškia, kad teks peržiūrėti Bose-Einsteino kondensato aprašymą.

m.phys.org

2:
  NASA rengiasi paskelbti svarbų pranešimą apie gyvybės paieškas

NASA rengiasi pranešti svarbias naujienas apie Jupiterio palydovą Europą ir tai gali reikšti svarbias implikacijas gyvybės paieškoms.

Šiandien, gegužės 14 dieną, 19 valandą Lietuvos laiku agentūra rengiasi aptarti naujausius Jupiterio palydovo Europos duomenų analizės rezultatus, sakoma pranešime.
Renginį bus galima stebėti: NASA Television Facebook Live Twitch TV Ustream YouTube Twitter/ Periscope, ir taip pat NASA’s svetainėje.
Kol kas težinoma, kad bus kalbama ne apie kontaktus su žaliais žmogeliukais, o apie Europą.
O tai jau įdomu, nes 2022 NASA planuoja siųsti ten Europa Clipper misiją, kuri skries plačia orbita apie Jupiterį ir praskries arti pro Europą 45 kartus.

www.iflscience.com

3:
  Juros periodo liekanos rodo, kaip senovėje krokodilai evoliucionavo į delfinus

Tyrėjai iš Edinburgo universiteto tyrė krokodilomorfų fosilijas, siekdami aptikti trūkstamą krokodilų evoliucijos grandį. Pasak jų, rastą grandį jie pavadino Magyarosuchus fitosi.Žemutinės juros periode egzistavo dvi talatozuchijų šakos: Teleosauroidsir Metriorhynchoids. Pirmoji buvo panaši į dabartinius krokodilus. Metriorhynchoids vystėsi kita kryptimi: jie neturėjo šarvų, o plaukmenimis naudojosi vietoje letenų ir uodegos.
Budapešte muziejuje saugomų fosilijų filogenetinė analizė parodė, kad jos priklauso tarpinei rūšiai Magyarosuchus fitosi. Mokslininkai išsiaiškino, kad Magyarosuchus fitosi naudojosi tiek plaukmenimis, tiek ir lanksčiais šarvais.
Šios fosilijos suteikia unikalią galimybę sužinoti,kaip krokodilai evoliucionavo į delfinines ir bangininines formas prieš maždaug 180 milijonų metų.

www.sciencedaily.com

4:
  Žaidėjai padėjo įrodyti gamtos dėsnių nelokalumą

BIG Bell Test grupė eksperimentiškai patvirtino gamtos dėsnių nelokalumą, panaudodama naršyklinio žaidimo duomenis. Mokslininkų sukurtame žaidime dešimtys tūkstančių žaidėjų sugalvodavo atsitiktinių skaičių sekas, kuriso paskui buvo naudojamos eksperimente. Taip buvo galima išvengti „slaptų parametrų“ įtakos atsitiktinių skaičių generatoriui ir labai didele tikimybe patvirtinti dėsnių nelokalumą.
Lokalumo principas, kurį 1935 metais pasiūlė Einsteinas su Podolskiu ir Rozenu, tvirtina, kad eksperimento rezultatus gali paveikti tik arti jo esantys objektai

nature.com

5:
  Paaiškėjo Saulės paslaptis - ten tikrai yra Rossby bangos (Video)

Saulėje medžiaga juda dėl žvaigždės sukimosi, dėl konvekcijos ir dėl turbulencijos. O dabar nustatyta, kad dideliais masteliais medžiaga teis pusiauju dar ir sukasi sūkuriais – vadinami Rossby bangomis, – susilpninančiais konvekciją ir turbulenciją.
Ilgai buvo spėliojama, kad jos egzistuoja ir Saulėje, bet tik dabar pavyko šį judėjimą užfiksuoti vienareikšmiškai.

Konstanta.ltwww.nature.comtechnologijos.lt

1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(9)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(9)
Visi šio ciklo įrašai:
2019-01-14 ->
2019-01-07 ->
2018-12-31 ->
2018-12-18 ->
2018-12-10 ->
2018-12-03 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai
Su turiniu susijusios žymės:

Įdomiausi

Paros
59(3)
55(0)
48(6)
31(0)
31(7)
23(1)
18(0)
18(0)
12(1)
Savaitės
133(0)
108(0)
74(2)
Mėnesio
151(27)
133(0)
111(1)
108(0)
107(2)