Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

Kaip Velykų salos statulos gavo savo skrybėles - kai kurios sveria daugiau nei 10 tonų? Mokslininkai ilgai galvojo ir kūrė modelius, bet pagaliau šią paslaptį atskleidė

2018-06-07 (2) Rekomenduoja   (13) Perskaitymai (2162)
    Share

Velykų sala tikriausiai būtų mažai kam žinoma nedidelė Ramiojo vandenyno sala, jei ne jos moai. Tai - aukštos akmeninės statulos, pastatytos kaip sargai. Kai kurie moai turi pukao - akmenines kepures. Tačiau kaip jos buvo užkeltos į tokį aukštį? Tai ilgą laiką buvo didelė paslaptis, tačiau mokslininkų komanda mano ją įmynusi.

Ilgą laiką buvo svarstoma ir apie tai, kaip patys moai atsidūrė kitame salos pakraštyje nei buvo pagaminti. Visgi, vėliau buvo išsiaiškinta, kad jie ten buvo nuvesti - prie vienos statulos buvo pririštos dvi virvės, kurias tampant moas tarsi pats po truputį svyruodamas judėjo į priekį. Tačiau pukao yra ne mažesnė paslaptis. Kai kurios kepurės sveria daugiau nei 10 tonų. Jos yra apvalios, todėl jos gali riedėti, tačiau kaip jas užkelti į tokį aukštį?

Mokslininkai iš Bingamtono ir Niujorko valstijos universitetų panaudojo kompiuterinius 3D pukao modelius, kad išsiaiškintų, kaip jos gali judėti pirmyn. Pasirodo, viskas buvo pakankamai paprasta. Visų pirma, aišku, kepurės buvo išskaptuotos iš tinkamos uolienos, kurią vietiniai gyventojai tikriausiai pasirinko pagal spalvą ir kietumą.

Tuomet pukao buvo ridenamos per visą salą iki savo moų. Čia jau tekdavo statyti dideles rampas, kuriomis kepurės galėjo būti užridenamos į viršų. Tačiau kelias tonas sveriantis akmeninis cilindras taip paprastai į tokį aukštį nerieda, todėl reikėjo pasitelkti gudrybę.

Kad akmuo į viršų riedėtų lengviau tikriausiai reikėjo kokio nors mechaninio sverto. Manoma, kad tai galėjo būti paprasta virvė ar kelių virvių sistema. Vienas virvės galas turėjo būti pritvirtintas kažkur virš statulos, kuri turėjo gauti kepurę (pavyzdžiui, prie didelio kuolo). Likusi virvės dalis būdavo išvyniojama ant rampos. Pati virvė turėjo būti bent dvigubai ilgesnė nei rampa. Tuomet ant jos būdavo užridenama pukao kepurė taip, kad riedulys liktų maždaug virvės viduryje. Laisvas virvės, kurią dabar slėgė pukao svoris, galas būdavo nunešamas į rampos viršų, kur laukdavo keli vyrai. Jie traukdavo virvę ir akmeninė kepurė lėtai riedėdavo į viršų. Panaši sistema anksčiau būdavo plačiai taikoma sunkiems daiktams į viršų pakelti. Pats principas atrodo maždaug taip:

Anksčiau buvo manoma, kad pukao ant statulų galvų būdavo stumiamos tiesiog pasinaudojus daugybės žmonių minia. Tačiau skrybėlės yra per mažos, kad jas būtų galima tiesiog stumti - nepakaktų vietos pakankamam žmonių skaičiui. Tikriausiai ir pastangos nebūtų vertos rezultato. Todėl tokia virvių sistema atrodo labiau tikėtinas variantas, ypač turint omenyje, kad Velykų salos gyventojai išmanė sunkių riedulių judėjimo mechaniką.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(23)
Neverta skaityti!
(10)
Reitingas
(13)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
35(2)
27(2)
25(4)
22(2)
20(0)
19(2)
18(0)
16(0)
13(0)
12(0)
Savaitės
121(10)
119(2)
72(5)
72(0)
Mėnesio
135(0)
113(13)
104(0)
102(13)
101(1)