Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–06–18)

2018-06-18

(0)

(7)

(385)

Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Rūšis:	Standartinė publikacija

1: Spartėjančiai tirpstanti Antarktida;

2: Marso dulkės;

3: Mediniai superkondensatoriai;

4: Naujoji fotosintezė;

5: Kiauros juodosios bedugnės;

6: Kosminių spindulių atplūdis;

7: Tolimoji radiogalaktika;

8: Stanfordo apgaulė;

9: Lyties jungtukas;

10: Vaikštančios varlės (video);

Nerimą keliantis ledo Antarktidoje mažėjimas per pastaruosius penkis metus patrigubėjo

Prognozės todėl ir taip vadinamos, nes kinta. 2007 metais oficialus vertinimas buvo, kas per ateinantį šimtmetį Antarktidoje ledo nesumažės. 2012 jau buvo aišku, kad Antarktidojeledo jau mažėja. O nuodugniausias ir naujausias tyrimas rodo, kad ledo praradimo tempas paspartėjo trigubai.
„Buvo staigus paspartėjimas, beveik pusė viso ledo netekta per pastaruosius penkis metus,” sako Andrew Shepherd iš Leedso universiteto, vienas iš 84 studiją atlikusių tyrėjų. „Ateities prognozės dabar jau skiriasi nuo buvusių.”
Antarktidos indėlis į jūros lygio kilimą vis dar mažas: vos 7,6 milimetrai nuo 1992 iki 2017. Nerimą kelia ledo netekimo spartos didėjimas.

www.newscientist.com

Galinga dulkių audra Marse nutraukė ryšį su Opportunity

NASA tikisi, kad jos marsaeigis Opportunity ištvers vieną iš galingiausių Marso dulkių audrų. Daugiau nei 35 milijonus kvadratinių kilometrų apėmusi birželio 10 dieną prasidėjusi audra užklojo Opportunity marsaeigį. Dėl energijos trūkumo išsijungęs 15 metų amžiaus marsaeigis lauks, kol Marso vėjai nuvalys dulkes nuo jo fotovoltinių elementų. O kol kas NASA pasinaudos audra kaip dar viena galimybe daugiau sužinoti apie sąlygas Marse.

www.npr.org technologijos.lt

Atrastas naujas fotosintezės tipas

Didžioji dalis Žemės gyvybės fotosintezei naudoja regimą raudoną šviesą, bet naujai atrastas tipas naudoja artimą infraraudonąją šviesą. Ši fotosintezė aptikta cianobakterijose, augančiose tokiose sąlygose kaip bakterijų dangos Jeloustoune ir Australijos paplūdimių sukietėjusiose nuosėdose.
Šis atradimas keičia mūsų supratimą apie fotosintezės pagrindinį mechanizmą ir gali tekti perrašyti vadovėlius.
Be to, jis galėtų padėti ieškoti nežemiškos gyvybės ir kurti efektyvesnius augalus, kurie pasinaudotų ilgesnėmis šviesos spektro bangomis.

phys.org

Mediniai superkondensatoriai

Mokslininkai sukūrė naujos kartos labai pigų ir visiškai ekologišką superkondensatorių: tai gali būti naujas proveržis energetikoje. Mokslininkai iš Kinijos mokslo ir technologijų universiteto atrado naują procesą, kuris yra pigus ir ekologiškas. Jo metu yra naudojama nanoceliuliozė – pagrindinė medienos plaušo dalis, kuri sustiprina medienos ląstelių sieneles. Kai medžiaga ekstrahuojama laboratorijoje, formuojasi stabilus, labai porėtas tinklas, kurį oksiduojant, susidaro vienodo pločio ir ilgio labai tiksliai orientuotų celiuliozės nanofibrilių mikroporinis hidrogelis, iš kurio galima gaminti superkondensatorius.

www.sciencedaily.com technologijos.lt

Pasiūlyta nauja teorija, pagal kurią juodosios bedugnės iš tiesų yra kirmgraužos

Leuveno katalikiškojo universiteto Belgijoje mokslininkai pasiūlė naują teoriją, teigiančią, kad juodosios bedugnės iš esmės yra kirmgraužos, koridoriai į kitas visatas.

journals.aps.org technologijos.lt

1 | 2


Verta skaityti! Verta skaityti! (7) Neverta skaityti! Neverta skaityti! (0) Reitingas (7)

Visi šio ciklo įrašai:

2019-01-14 ->	7 įdomiausios savaitės mokslo naujienos (2019–01–14) (1) 4
2019-01-07 ->	7 įdomiausios savaitės mokslo naujienos (2019-01-07) 9
2018-12-31 ->	10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–12–31) 6
2018-12-18 ->	Įdomiausios savaitės mokslo naujienos (2018-12-17) 4
2018-12-10 ->	10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–12–10) 9
2018-12-03 ->	10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–12–03) 5