Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–07–06)

2018-08-06 (1) Rekomenduoja   (8) Perskaitymai (1807)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

1: Paskirtieji astronautai;

2: Genetinis uodų naikinimas;

3: Kosminis Boze-Einšteino kondensatas;

4: Paslaptingosios superlaidumo jėgos;

5: Vienintelė chromosoma;

6: Sparčioji evoliucija;

7: Cheminis potraukis;

8: Dirbtinis intelektas protingėja;

9: Matematikos Nobelio medalis pabėgėliui;

10: Google atsisakė plokščios Žemės.

1:
  NASA paskelbė pirmuosius Komercinės įgulos misijų įgulų pavardes

NASA paskelbė pavardes astronautų, atrinktų pirmajam Komercinės įgulos skrydžiui, kuris pagaliau atkurs NASA galimybę astronautus į TKS iškelti iš JAV. Pirmajame Boeing bandomjam skrydžiui, planuojamame 2019 viduryje, bus Eric Boe, Chrisas Fergusonas ir Nicole Aunapu Mann. Pirmojoje SpaceX Crew Dragon kelionėje, Demo-2, numatytoje 2019 balandį, skris Bob Behnken ir Doug Hurley.
NASA taip pat paskelbė pirmųjų ilgalaikių misijų TKS astronautus. Prie Suni Williams, geriausiai žinomos, kaip bėgusios Bostono maratoną TKS bėgtakiu, prisijungs naujokas astronautas Josh Cassada. Antrajame SpaceX skrydyje (ir kuris bus pirmas nebandomasis) skris Victor Glover ir Mike Hopkins.
Pirmųjų keturių įgulų paskelbimas kilstels Komercinės įgulos programos moralę, bet dar reikia daug nuveikti. Tiek Boeing, tiek ir SpaceX prieš pirmuosius pilotuojamus skrydžius dar turės išspręsti problemas; 2019 metų datos yra siekiamybė ir gali būti – optimistinė.

www.engadget.com

2:
  Pirmą kartą miestą nuo Dengė karštinės išgelbėjo modifikuoti uodai

2014 išleidus modifikuotus uodus, Australijos Townsville mieste išnaikinti Dengė karštinę platinantys uodai
Queenslande neužregistruota nė vieno vietinės kilmės Dengė karštinės atvejo per keturis metus po to, kai į laisvę buvo paleisti modifikuoti uodai. Per ankstesnius 4 metus užfiksuoti 54 tokie atvejai.
Šis bandymas – pirmasis sėkmingas modifikuotų moskitų naudojimo moskitų platinamų ligų prevencijos visame mieste atvejis.
Scott O’Neill iš Monash universiteto su kolegomis apkrėtė Aedes aegypti moskitus gamtoje esančiomis Wolbachia bakterijomis, kurios trukdo uodams platinti Dengė virusą. Per porą metų Townsvilleyje buvo išleisti 4 milijonai uodų.
Paleisti moskitai poravosi su laukiniais ir užkrėtė juos Wolbachia bakterijomis, tad jie irgi tapo atsparūs Dengė virusui.
Pasaulyje Dengė karštinės atvejų per pastaruosius 50 metų padaugėjo 30 kartų, ir kasmet ja užsikrečia 390 milijonų žmonių, iš kurių 25 000 miršta.
Wolbachia bakterijos nekelia grėsmės žmonėms, gyvūnams ar aplinkai.
Jomis užkrėstus uodus platino patys gyventojai.

www.newscientist.com

3:
  Rekordiškai šaltas eksperimentas kosminėje stotyje

TKS – oficialiai šalčiausio eksperimento vieta.
Gegužės gale TKS sumontuotoje NASA Cold Atom Laboratory (CAL) kuriami ultrašaltų atomų, vadinamojo Bose-Einšteino kondensato, debesėliai. Šių BE temperatūra vos aukštesnė už absoliutų nulį – 140 nanokelvinų, – kai atomai turėtų nustoti judėti visiškai. Bose-Einšteino kondensatas orbitoje sukurtas pirmą kartą.
CAL skirta fundamentaliųjų gamtos dėsnių tyrimui, naudojant ultrašaltas kvantines dujas mikrogravitacijoje. Šalti atomai yra ilgai gyvuojančios, tiksliai kontroliuojamos kvantinės dalelės suteikia idealią platformą kvantinių reiškinių tyrimams ir potencialiam kvatinių technologijų pritaikymui.

phys.org

4:
  Fizikai tiria paslaptingą jėgą, veikiančią tarp superlaidžių vielų

Pirmą kartą viename eksperimente apjungti du keisčiausi kvantinės fizikos fenomenai – ir mokslininkai jau tikrina realybės ribas.
Mikroluste esančiomis labai arti viena kitos vielutėmis gali būti tiriami du labai keisti reiškiniai – Casimiro efektas ir superlaidumas. To anksčiau atlikti nebuvo įmanoma.
Tad fizikai galės išbandyti kai kurias kvantinės gravitacijos hipotezes, teigiančias, kad gravitacinę trauką gali paaiškinti kvantinės jėgos.
Delfto Technologijos universiteto Nyderlanduose mokslininkų sukurtame prietaiso naujoviškas dizainas leidžia dvi vielutes išdėstyti labai arti viena kitos labai žemoje temperatūroje, kurioje metalai tampa superlaidūs.
Gijų centre esančios skylės veikia kaip optinis rezonatorius – tam tikro dažnio lazerio šviesa jose įkalinama.
Šia šviesa įmanoma bet kokioje temperatūroje išmatuoti mažus poslinkius, tad ir veikiančias tarp dviejų vielučių jėgas.
Nors Casimiro efektas – „vakuumo dalelių“ stūma, suglaudžianti du labai arti esančius objektus – demonstruotas ne kartą, lig šiol jis netirtas kartu su superlaidumu.
Įtaisu jau pavyko atmesti vieną iš mažiausiai tikėtinų ir kontroversiškų kvantinės gravitacijos teorijų, teigiančių, kad nuo superlaidininkų atšokantys gravitaciniai laukai turėtų kurti stiprų, panašų į Casimiro efektą
Ateityje tyrėjai nori padidinti savo įtaiso jautrumą ir gal net sukonstruoti aukštos temperatūros versiją

www.sciencealert.com

5:
  Naudojant CRISPR, sukurta nauja rūšis, turinti vos vieną milžinišką chromosomą

Bent jau pastaruosius 10 milijonų metų visos mielės, naudojamos alaus ar duonos gamybai, turėjo 16 chromosomų. Bet dabar Kinijos mokslininkai, pasinaudodami CRISPR technologija, sukūrė mieles, turinčias tik vieną chromosomą.
Žmonių genai surikiuoti 46-iose chromosomose, mielės naudoja 16, o papartūnai – netgi 1260 chromosomų. Taip jau yra ir niekas nežino, kodėl.
Siekdamas tai išsiaiškinti, Zhogjun Qin su kolegomis iš Sintetinės biologijos laboratorijos Šanchajuje, CRISPR technologija sukarpė chromosomas ir pradėjo jas jungti į vieną ilgą giją. Buvo gauti organizmai, turintys aštuonias, keturias, dvi, ir, galiausiai – vieną gigantišką chromosomą.
Ar tai nauja rūšis? Geras klausimas, nes turinčios mažiau chromosomų mielės nelabai gali jungtis su įprastinėmis mielėmis, bet su turinčiomis tokį patį skaičių problemų nekilo. Tai iš tiesų gali būti atskiros, žmogaus sukurtos rūšies pradžia.
Mokslininkai nori išsiaiškinti, kodėl ląstelės iš viso turi chromosomas, tad naujosios mielės gali padėti. O kartu tai – didelio masto genomo inžinerijos demonstravimas – šiomis technologijomis galima kurti naudingas, žmogaus sukurtas gyvybės formas.

www.technologyreview.com

1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(8)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(8)
Visi šio ciklo įrašai:
2019-01-14 ->
2019-01-07 ->
2018-12-31 ->
2018-12-18 ->
2018-12-10 ->
2018-12-03 ->
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai
Su turiniu susijusios žymės:

Įdomiausi

Paros
59(3)
55(0)
48(6)
31(0)
31(7)
23(1)
18(0)
18(0)
12(1)
Savaitės
133(0)
108(0)
74(2)
Mėnesio
151(27)
133(0)
111(1)
108(0)
107(2)