Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–08–27)

2018-08-27 (0) Rekomenduoja   (7) Perskaitymai (1208)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

1: Šlapias Mėnulis;

2: Šviesos spaudimas;

3: Kraujo ryšys;

4: Naujos baterijos;

5: Naujas organas;

6: Rožinis Styvas;

7: Makaronų proveržis;

8: Smalsiuko radinys;

9: Švariausias pasaulyje vanduo;

10: Rekordinis tymų protrūkis.

1:
  Nupūskit dulkes nuo Mėnulio kolonizavimo planų. Ašigaliuose iš tiesų netrūksta ledo

Mokslininkai palygino JAV ir Indijos Mėnulio erdvėlaivių duomenis su kompiuterinės simuliacijos modeliu, parodžiusiu kaip paviršiuje susiformavęs ledas galėtų atrodyti šių robotų „akimis“.
Taip aptiktos vietovės Mėnulyje, kur ledas gali būti labai arti arba tiesiai ant Mėnulio paviršiaus.
Šis tyrimas pagaliau įrodo, kad Mėnulio paviršiuje iš tiesų gali būti suledėjusio vandens.
Jeigu mokslininkai ras lengvai iškasamus ledo luitus Mėnulyje, astronautai nesunkiai gaus vandens vartojimui. Be to, vanduo gali būti išskaidytas į vandenilį ir deguonį – raketų degalus.

www.universetoday.comtechnologijos.lt

2:
  Po 150 metų pagaliau išmokta išmatuoti šviesos impulso jėgą

Šviesos slėgio problema, kamavusi mokslininkus beveik 150 metų pagaliau turi sprendimą. Tyrėjų komanda sukūrė fotonų poveikio medžiagai nustatymo metodą.

www.sciencealert.comtechnologijos.lt

3:
  Ši paauglė turėjo neandertalietę mamą ir denisovietį tėvą

Prieš daugiau nei 40 000 metų, po Eurazijos platybes be dabartinių žmonių protėvių (Homo sapiens sapiens), klajojo dar du homininų porūšiai: neandertaliečiai (Homo sapiens neanderthalensis) ir denisoviečiai (Homo sapiens denisovian). Panašu, tarp šių homininų buvo keistas meilės trikampis,

Nuošalioje oloje Sibire aptikta kaulo nuolauža patvirtina tai, ką mokslininkai įtarė jau seniai, – neandertaliečiai ir denisoviečiai poruodavosi.

2012 metais Denisovo oloje rasto hominino kaulo fragmento neseniai atlikta genetinė analizė parodė, kad jis kadaise priklausė paauglei, ne jaunesnei, nei 13 metų, kurios motina buvo neandertalietė, o tėvas – denisovietis.

Intriguoja dar ir tai, kad neandertalietė motina genetiškai artimesnė vakarinėje Europos dalyje gyvenusiems neandertaliečiams, o ne Altajaus neandertaliečiams, kurie, kaip žinoma, gyveno Denisovo oloje. Genetinė analizė taip pat atskleidė, kad denisoviečio šeimos genaloginiame medyje buvo mažiausiai vienas protėvis neandertalietis. Tai rodo, kad naujai atrastas neandertaliečių ir denisoviečių „meilės vaikas“ nebuvo vienintelis toks.

www.iflscience.comtechnologijos.lt

4:
  Pasiektas proveržis įkraunamų ličio-deguonies baterijų fronte

Waterloo universiteto chemikai sėkmingai išsprendė du sunkiausius ličio deguonies baterijų iššūkius ir sukūrė veikiančią, beveik 100% efektyvumu bateriją.

Naujame darbe, publikuotame Science, rodoma, kad ličio–deguonies elektrochemija yra grįžtama. Komanda pirmoji įvykdė keturių elektronų konversiją, o tai padvigubina elektronų kiekį ličio–deguonies, – dar vadinamuose ličio–oro – baterijose.

Dėl didelės teorinės energetinės talpos ir santykinai nedidelio svorio, ličio-deguonies (Li-O2 ) baterijos buvo įkraunamų baterijų sistemų šventasis gralis. Bet dėl ilgai neišsprendžiamų baterijos chemijos ir stabilumo klausimų jos tebuvo akademinė įdomybės.

Dvi rimčiausios problemos susijusios su tarpiniais produktais – superoksidu, LiO2 ir peroksidu Li2O2, ardančiu porėtą anglies katodą. Be to, superoksidas reaguoja su organiniu elektrplitu, o tai smarkiai riboja įkrovimo ciklų skaičių.

Nazar ir jos kolegos pakeitė organinį elektrolitą stabilesne neorganine lydyta druska, o porėtą anglies katodą – dvifunkciniu metalo oksido katalizatoriumi. Išbandžius bateriją 150 °C, vietoje Li2O2 susidarydavo stabilesnis Li2O. Taip gauta itin efektyvi ličio-deguonies baterija, kurios efektyvumas beveik 100 procentų, o kadangi deguonis kaupiamas kaip ličio oksidas (Li2O), o ne peroksidas (Li2O2 ), sistemoje pasiekiamas maksimalus keturių elektronų perdavimas, tad teorinė energijos talpa padidėja 50 %.

phys.org

5:
  Žmogaus imuninėje sistemoje rastas „mikroorganas“

Paaiškėjo, kad jame laikosi atminties В ląstelės, kurių buvimo vietos mokslininkai ilgai nerado.Garvano medicininių tyrimų instituto (Australija) mokslininkai virš pelių ir žmonių limfmazgių aptiko nedidelę struktūrą, kuri atsako už spartų imuninį atsaką į infekcijas.
Apie B limfocitus ir jų potipį atminties B ląsteles (MBC) mokslininkai žinojo. MBC — ilgai gyvenantys В ląstelių klonai, užtikrinantys spartų imuninės sistemos atsaką ir didelio imunoglobulinų kiekio gamybą pakartotinio užsikrėtimo metu. Taip imunitetas „atsimena“ buvusias infekcijas. Bet nors šių ląstelių funkcija suprantama, mokslininkai nežinojo, kur būtent jos lokalizuojasi. Ieškant šio atsakymo ir buvo atrastas „mikroorganas“.
Plonos audinių nuopjovis įprastai tiriamos paprastais optiniais mikroskopais, kurais matomas dvimatis vaizdas. Darbo autorių nuomone, būtent todėl šis organas nebuvo atrastas anksčiau. Dabar mokslininkai dviejų tonų lazeriniu mikroskopu sukurtame trimačiame vaizde pastebėjo virš limfmazgių pastebėjo nedidelę ploną struktūrą, kurią pavadino subkapsuliniu proliferaciniu židiniu (subcapsular proliferative foci).
Čia tyrėjai aptiko B ląstelių sankaupą. Ten jos virto plazminėmis ląstelėmis, išskiriančiomis antikūnus ir šalinančiomis grėsmę organizmui.


© Nature Communication

Darbo autoriai pažymėjo, kad atrasti mechanizmai ateityje gali pakeisti vakcinacijos būdus

www.nature.com

1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(7)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(7)
Visi šio ciklo įrašai:
2018-11-19 ->
2018-11-12 ->
2018-11-05 ->
2018-10-29 ->
2018-10-22 ->
2018-10-15 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai
Su turiniu susijusios žymės:

Įdomiausi

Paros
77(0)
53(0)
43(0)
41(1)
31(1)
31(0)
29(1)
19(6)
19(0)
17(0)
Savaitės
140(13)
104(8)
74(9)
69(1)
Mėnesio
192(3)
185(28)
142(56)
112(54)
101(13)