Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–09–24)

2018-09-24 (0) Rekomenduoja   (7) Perskaitymai (1503)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

1: 1200 teslų (ne Musko);

2: Tiesioginis juodasis kritimas;

3: Kamieniniai organoidai;

4: Kamieninis skeletas;

5: Šiltasis pulsaras;

6: Ekstaziški aštuonkojo apsikabinimai;

7: Mikroplastiniai moskitai;

8: Greitieji vidiniai ryšiai;

9: Naujausias seniausias gyvūnas;

10: Riemanno hipotezės (ne)patvirtinimas.

1:
  Japonų fizikai pasiekė naują magnetinio lauko rekordą – 1200 T

Tokijo universiteto tyrėjų grupė sukūrė stipriausią kontroliuojamą magnetinį lauką.
Tokijo universiteto Kietojo kūno fizikos instituto (ISSP) tyrėjai sukūrė galingiausią – 1200 teslų – kada nors uždarose patalpose egzistavusį magnetinį lauką, kurį sugebėjo išlaikyti 100 mikrosekundžių. Tai labai ilgai – tokio galingumo magnetiniai laukai paprastai būna nanosekundžių trukmės.
Komanda tokių įspūdingų rezultatų pasiekė, naudodama vadinamąją elektromagnetino lauko kompresijos (electromagnetic flux-compression – EFC) techniką.
Stipresni nei 1000 T magnetiniai laukai atveria įdomias perspektyvas. Galima stebėti elektronų judėjimą už medžiagos, kur jie paprasti būna, ribų. Tyrimas taip pat gali praversti termobranduolinėje sintezėje, išlaikant karštą plazmą tokamake ir išgaunant iš jos energiją. Tam reikia stipraus, tūkstančių teslų stiprumo magnetinio lauko, trunkančio kelias mikrosekundes – labai panašų šį įrenginys ir sukuria.

www.u-tokyo.ac.jp

2:
  Astronomai pirmą kartą užregistravo materijos „kritimą“ į juodąją skylę

Britų astronomai pirmieji pasaulyje užfiksavo į juodąją skylę 0,3 c greičiu krentančią materiją. Šis atradimas dar kartą patvirtina juodųjų skylių egzistavimą padeda paaiškinti supermasyvių objektų formavimąsi ankstyvojoje Visatoje.
JS neįtikėtinai galinga gravitacija labai svarbi astronomijai. Tarpžvaigždinės medžiagos kritimas į JS – akrecija – yra efektyviausias energijos išgavimo iš medžiagos būdas.
Teoriniai skaičiavimai rodo, kad kiekvienos galaktikos centre yra vadinamoji supermasyvi JS, kurios masė milijonus ir milijardus kartų didesnė už Saulės masę. Tačiau JS fiziniai matmenys tokie maži, kad dujos beveik visada sukasi pernelyg greitai, o ne įsiurbiamos tiesiai.
XMM-Newton kosminio teleskopo duomenys rentgeno spindulių diapazone iš PG211+143 aktyvaus branduolio galaktikos, esančios už milijardo šviesmečių, Berenikės garbanų žvaigždyne rodo itin smarkiai pasislinkusį spektrą. Tai liudija didžiulį materijos kritimo greitį, siekiantį 30% šviesos greičio, arba 100 000 km/s.
Astronomai priėjo prie išvados, kad tokia „chaotiška akrecija“, kai materija krenta į JS nesisukdama, yra būdinga sumpermasyvioms JS. Jos sukasi santykinai lėtai ir taip gali pritraukti daugiau dujų ir įgyti didesnę masę, nei manyta anksčiau. Todėl pirmosios juodosios skylės, susiformavusios Visatos jaunystėje tokios masyvios tapo taip greitai.

phys.org

3:
  Mokslininkams pirmą kartą pavyko išauginti minižarnyną iš kamieninių ląstelių

Medicininiuose ir biologiniuose tyrimuose vis dažniau naudojami organoidai– supaprastintos įvairių žmogaus organų kopijos, kurias galima naudoti ligų tyrimams ir vaistų bandymams.
Mokslininkai tiksliai apskaičiavo genetines ir biochemines manipuliacijas ir transformuodami pluripotentines kamienines ląsteles, atliko būtinus pakeitimus.
Itin didelis dėmesys buvo skirtas Sox2 genui, reguliuojančiam žarnyno formavimąsi.
Per du mėnesius virškinamojo trakto organoidai išaugo iki 300 – 800 mikrometrų. Paskui mokslininkai palygino jų audinius su tikrų žmonių audiniais. Biopsijos rezultatai parodė didlį panašumą.
Tyrėjų nuomone, virškinamojo trakto organoidus bus galima naudoti kaip įgimtų susirgimų – pavyzdžiui, žarnyno nepraeinamumo ar žarnyno vėžio tyrimams. Be to, jie padės tirti naujus vaistu.

www.sciencedaily.com

4:
  Pirmą kartą atrastos žmogaus skeleto kamieninės – galimas naujas lūžių ir osteoporozės gydymas

Tyrėjai pagaliau užbaigė dešimtmečius trukusią žmogaus skeleto kamieninių ląselių, kurios išsivysto į kaulus, sausgysles ir kitus kūno skeleto dalis, paiešką. Atradimas, atliktas komandos, anksčiau identifikavusios tokias pelių ląsteles, gali atverti kelią naujoviškam lūžių, sąnarių pažeidimo ir osteoporozės gydymui. Be to, šios ląstelės gali būti nesunkiai sukurtos iš riebalų, kurie paprastai būna išmetami po riebalų nusiurbimo operacijų, tad būsimiems tyrimams ir gydymams rezervų neturėtų pritrūkti.

www.sciencemag.org

5:
  Paslaptingas pulsaras keistai spinduliuoja labai toli į kosmosą


Toli siekiančios pulsarų emisijos – nieko naujo, bet pulsaras RX J0806.4-4123 yra pirmoji žvaigždė, spinduliuojanti tik infrarauduosius spindulius, tad, gali būti, kad jis turi ir kitų unikalių savybių.
Ši neutroninė žvaigždė priklauso septynių netoliese esančių rentgeno spindulių pulsarų grupei. kurios nariai karštesni, nei būtų galima tikėtis, atsižvelgiant į jų amžių ir prieinamos energijos iš sukimosi atsargas.
Jei žvaigždės masė mažesnė, nei ~3 Saulės masės, savo gyvavimo ciklo pabaigoje ji virsta itin greitai besisukančia neutronine žvaigžde su itin stipriu magnetiniu lauku.
Jeigu šio magnetinio lauko suformuotos spinduliavimo linijos nukreipiamos tinkamai, jos vadinamos pulsarais – kosminiais švyturiais.
Įprastai jie stebimi rentgeno ir radijo bangų diapazone, nes šis jų spinduliavimas paprastai būna stipriausias. Infraraudonas signalas be jokių kitų yra keistenybė.
Tyrėjai siūlo du labiausiai tikėtinus tokios emisijos paaiškinimus: medžiagos diskas apie pulsarą arba tam tikras ūkas.
Vienas variantas – „atkritęs diskas“ iš medžiagos, susikaupusios apie neutroninę žvaigždę po pirminės supernovos sprogimo. Vėlesnė jo sąveika su neutronine žvaigžde galėjo įkaitinti pulsarą ir sulėtinti jo sukimąsi. Jei pasitvirtins šis spėjimas, teks peržiūrėti bendrą supratimą apie neutroninių žvaigždžių evoliuciją.
Kitas paaiškinimas galėtų būti pulsaro vėjo ūkas. Jie susidaro supernovos liekanose, kai galingas pulsarų vėjas nupučia po žvaigždės sprogimo likusią medžiagą, „išskobdamas“ ūke ertmę.
Bet tačiau toks pulsaro vėjo ūkas dar niekada nebuvo matytas.
Detalesnius duomenis apie pulsarą turėtų pateikti James Webb kosminis teleskopas, kurio paleidimas anksčiausiai galėtų įvykti 2021 metais.

www.sciencealert.com

1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(7)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(7)
Visi šio ciklo įrašai:
2019-01-14 ->
2019-01-07 ->
2018-12-31 ->
2018-12-18 ->
2018-12-10 ->
2018-12-03 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai
Su turiniu susijusios žymės:

Įdomiausi

Paros
43(0)
37(5)
31(5)
23(0)
18(2)
16(0)
12(2)
12(2)
Savaitės
87(1)
Mėnesio
150(2)
148(15)
146(3)
143(12)
139(22)